Prokurorai pasiryžę sugrąžinti visuomenei kelių kilometrų ilgio Nemuno pakrantę

Politikų neapdairumas nulėmė, kad vaizdingiausios Nemuno pakrantės, net kartu su archeologiniais paminklais, atsidūrė privačiose rankose. 1998 metais įgyvendindamos Vyriausybės nutarimą tik kai kurios savivaldybės apskričių viršininkų administracijoms pateikė negrąžintinų upių ir ežerų pakrančių sąrašus. Generalinė prokuratūra raginama pradėti plataus masto tyrimą.

Gavo gerokai daugiau žemės

Kauno apygardos prokuratūra kartu su Kauno rajono apylinkės prokuratūra baigia narplioti galimo viešojo intereso pažeidimo istoriją atkuriant nuosavybės teises Vilkijos ir Kulautuvos seniūnijose.

Tyrimą prokurorai pradėjo po “Kauno dienos” publikacijos. Joje rašyta, kad daugiau nei 96 proc. didžiausios Lietuvos upės Nemuno pakrančių buvo išdalyta.

“Tyrimas bus baigtas po poros savaičių ir kartu su Kauno rajono apylinkės prokuratūra spręsime, ar pradėti ikiteisminį tyrimą”, – sako Kauno apygardos prokuratūros Civilinių bylų skyrius vyriausiasis prokuroras Haroldas Urbonavičius.

Prokurorams kelia abejonių, ar teisėtai vienai pilietei buvo perkelta žemė iš Garliavos į panemunę. Moteriai buvo suteikti keturi žemės ūkio paskirties sklypai nuo 0,9 iki 14 hektarų. Siaura ir per kelis kilometrus nutįsusi žemės juosta grąžinta tik 5 metrai nuo Nemuno kranto.

Neprieina prie vandens

Bubių kadastrinėje vietovėje moteriai buvo suformuoti gerokai didesni sklypai už tą plotą, į kurį ji pretendavo Garliavoje. “Garliavoje laisvos žemės nebuvo, todėl žemėtvarkininkai nuosavybę atkūrė prie Nemuno, kur yra žemės ūkio paskirties žemė”, – aiškino H.Urbonavičius. Tačiau visuomenės interesas nukentėjo ne todėl. Nemuno lygis ir augantys krūmokšniai daugelyje vietų neleistų neįsibrovus į privačią valdą praeiti pakrante.

Susigrąžinę žemę savininkai paprastai įkala lenteles su užrašais, kad tai yra privati žemė. Piliečiai neturi jokių galimybių naudotis anksčiau visai visuomenei priklausiusiu turtu. Panašiai yra išdalyta dauguma paupių ir paežerių.

Grąžintuose prie Nemuno sklypuose yra ir archeologijos paminklų, senųjų kapinių, kurios neturėtų būti privačios. Pavyzdžiui, Kriemalos plokštiniame kapinyne žmonės buvo laidojami V-VI ir XIII-XV amžiais. Toje vietoje draudžiama net įbesti kastuvą, bet paprastai žemės savininkų niekas nekontroliuoja.

Rajono Savivaldybė miegojo

Nemunas Kauno apskrityje teka iš viso per 27 kadastro vietoves. Bubiai yra tik viena iš jų. “Didžiausia bėda yra ta, kad visuomenės intereso dar 1998 metais neapgynė Kauno rajono savivaldybė”, – trumpai tyrimo išvadas reziumavo H.Urbonavičius.

Vadovaujantis 1998 metų Vyriausybės nutarimu, savivaldybės privalėjo sudaryti sąrašą paupių ir paežerių, kurios neturėjo būti grąžintos. Kauno rajono savivaldybės sąrašas buvo itin trumpas, todėl Nemuno pakrantės ir atsidūrė privačiose rankose.

Prokurorai pripažįsta, kad Bubių kadastrinėje vietovėje tikrino tik vieną iš 49 sklypų suteikimo atvejų. “Gavome kelių asmenų skundą dėl vieno atvejo, todėl kitus peržiūrėjome tik prabėgomis”, – sakė H.Urbonavičius.

Pakrantę pasiūlė grąžinti visuomenei

Nacionalinės žemės tarnybos Žemės tvarkymo departamento direktorius Silvestras Staliūnas abejoja, ar šiuo metu įmanoma įvardyti kaltuosius asmenis, nes savivaldybių tarybose nėra vieno atsakingo asmens.

“Prieš devynerius metus ne visos savivaldybės pateikė neprivatizuojamų žemės, miškų ir vandens telkinių sąrašus, todėl Vyriausybės nutarimas buvo įgyvendintas atmestinai, – sakė S.Staliūnas. – Tiesa, niekas negalėjo numatyti, kad žemė įgaus tokią didelę vertę, kokia yra dabar. Susirūpinta tik tada, kai pakrantės buvo jau išdalytos.”

Vis dėlto Kauno prokurorams gali pavykti apginti viešąjį interesą. “Kauno rajono savivaldybė pasiūlė tris sklypus moteriai atkurti kitose vietose, o Nemuno pakrantę sugrąžinti visuomenei”, – sakė Kauno apygardos prokuratūros prokuroras Haroldas Urbonavičius.

Turtą deklaruos ir žemėtvarkininkai

Skandalas dėl išdalytų Nemuno pakrančių tiriamas ir parlamente. Seimo Antikorupcijos komisija pavasario sesijai jau pateikė pasiūlymus Gyventojų turto deklaravimo įstatymo pakeitimo ir papildymo projektui.

“Pataisomis siekiame, kad turtą privalomai deklaruotų ir žemėtvarkininkai, nes didele dalimi jie, kartu su prekeiviais žeme, pelnėsi iš žemę mėginusių susigrąžinti gyventojų, – tikino R.J.Dagys. – Turime daugybę faktų, kad žemėtvarkininkai valdo dešimtis sklypų, kuriuos įsigijo prasidėjus žemės reformai.” Būtent Bubių kadastro vietovės žemėtvarkos projekto autorės Jolantos Mačytės sprendimai kėlė abejonių prokurorams. Gyventojai skundėsi, kad projekto autorė vilkino žemės atkūrimą, kol galiausiai sklypai buvo išdalyti kitiems asmenims.

Inicijuos tyrimą dėl Neringos

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė Vilma Martinkaitienė neabejoja, kad gali būti šimtai atvejų, kai pažeidžiant viešąjį interesą buvo dalijami Lietuvos paupiai ir paežerės.

“Draustinių ir regioninių parkų ribos buvo nuolat keičiamos nuo 1995 metų, todėl Generalinei prokuratūrai reikėtų imtis rimtesnio tyrimo, nei to, kurį atliko Kauno prokurorai, – sakė V.Martinkaitienė. – Viešasis interesas buvo pažeistas daugelyje Lietuvos vietų, ypač regioniniuose parkuose, draustiniuose.” Seimo Antikorupcijos komisija, tirianti korupcijos apraiškas žemėtvarkos srityje, aptarė ir padėtį Lietuvos pajūryje. “Surinkome pakankamai duomenų, iš kurių matyti, kad Kuršių nerijos regioniniame parke ir pajūryje žemė buvo dalijama abejotinomis aplinkybėmis, – įsitikinęs Seimo Antikorupcijos komisijos vadovas R.J.Dagys. – Komisijai siūlome pradėti oficialų tyrimą.” “Kauno dienos” žiniomis, į nemalonią istoriją gali būti įsivėlusi socialdemokratų vadovybė.

Nuo 1991 metų yra gauta 713,6 tūkst. piliečių prašymų atkurti nuosavybės teises provincijoje į 3,99 mln. ha žemės plotą. Iki 2007 metų kovo 1 d. atkurtos nuosavybės 695 tūkst. piliečių į 3,81 mln. ha plotą. Nuosavybės atkūrimas baigtas 95,5 proc.

Miestuose žemės nuosavybės atkūrimas baigtas tik maždaug 50 proc. Sudėtingiausia padėtis susiklostė Vilniuje ir Kaune, todėl teisingumo piliečiai nesulauks ir po 2008 metų.

Vyriausybė užsibrėžė žemės grąžinimo procesą užbaigti iki šių metų gruodžio 31 d.

Views All Time
Views All Time
2354
Views Today
Views Today
1
0 0