Taip mano Kauno rajone, Ringauduose gyvenantis Zenonas Jurgelevičius. Pats būdamas gražintinos žemės savininkas ir jos neatgaudamas, Z. Jurgelevičius yra Lietuvos asmenų įgaliotųjų atstovų draugijos narys. Žmogus atstovauja gražintinos žemės savininkų interesus teismuose ir visose kitose valdiškose įstaigose. Nekilnojamo turto nuosavybės klausimais Z. Jurgelevičius teoriškai ir praktiškai domisi jau 10 metų. Kor. – Teigiate, kad realiai Lietuvoje žemė savininkams negražinama. Kuo remiatės? Z. J. – Dar 1940-ųjų liepos 22-ąją Liaudies seimo deputatai priėmė deklaraciją, kurios keli punktai vienas kitam prieštarauja. Teigiama, kad visa žemė yra valstybės nuosavybė, ir nuo šiol ją valdys tie, kurie tą žemę dirba. Kitame punkte sakoma, kad į valstybinės žemės fondą paimami viršpločiai – visi plotai, didesni, nei 30 hektarų. Tiek valstybinė, tiek ir privati žemė užtvirtinama amžinam naudojimui. Buvo dar ir toks punktas, skelbiantis, kad prievartinis kolchozų organizavimas yra nusikaltimas prieš valstybę, tai yra prieš LTSR. Taigi, kuriant kolchozus viskas turėjo vykti savanoriškai, bent jau juridine prasme. 1989 metais priimtame Valstiečių ūkio įstatyme sakoma, kad pirmumo teisę į valstiečių ūkį turi teisėti žemės paveldėtojai. Kaip viskas buvo iš tikrųjų, žinome, bet sovietmečiu bent jau išoriškai buvo stengiamąsi laikytis teisingumo. – Ar tai reiškia, kad atkūrus Nepriklausomybę, net “fasadinio” teisingumo nebeliko?

Vilniaus apygardos teismas antradienį paskelbė nuosprendį žemės sklypų pasisavinimo byloje. Joje kalėti nuteisti buvęs sostinės Žemėtvarkos skyriaus viršininkas Stanislovas Žvirblis ir jo pavaduotojas Germanas Stagys. Kartu su jais kaltinamųjų suole buvo atsidūręs ir buvęs Vilniaus miesto meras bei buvęs Vilniaus apskrities viršininkas Alis Vidūnas. Pastarajam byla dėl tarnybos pareigų neatlikimo nutraukta suėjus senaties terminui. G.Stagys nuteistas kalėti 4 metams ir 9 mėnesiams, pritaikius amnestiją, bausmė jam sumažinta penktadaliu. Jam buvo pareikšti įtarimai dėl sukčiavimo, piktnaudžiavimo tarnyba ir dokumentų klastojimo. S.Žvirblis šioje byloje nuteistas 9 mėnesiams laisvės atėmimo. Dėl amnestijos bausmė jam sumažinta per pusę. Buvęs žemėtvarkos skyriaus viršininkas buvo kaltinamas neatlikęs tarnybos pareigų – neužtikrino, kad pavaldinys G.Stagys neatliktų neteisėtų veiksmų. S.Žvirblis yra nuteistas kalėti ir dar vienoje machinacijų su žemės sklypais byloje. Šioje byloje nuosprendis jau yra įsiteisėjęs ir nuteistasis jau atlieka nuosprendžiu skirtą laisvės atėmimo bausmę.Machinacijos bendrininkas vilnietis Vikontas Jasevičius nuteistas 4 metams ir 9 mėnesiams, remiantis amnestija, bausmė jam sumažinta penktadaliu. Jo gyvenimo draugė Jolanta Butėnaitė nuteista 4 metams ir 3 mėnesiams. Remiantis amnestija, moteris nuo bausmės atleista visiškai.

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros pastangomis nuteisti žemę prestižiniame Vilniaus rajone bandę nusavinti asmenys. Bausmės sulaukė 45 metų vilnietis nusikalstamos grupės organizatorius A.S., 29 metų fiktyvios bendrovės direktorius M.Ž., 56 metų V.B. ir 33 metų jos dukra A.B. bei 30-metis Vilniaus rajono gyventojas K.T. Minėti asmenys buvo kaltinami sukčiavimu, dokumentų klastojimu ir piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi. Apkaltinamuoju nuosprendžiu pasibaigusioje baudžiamojoje byloje prokurorai nustatė, kad 2006 m. gegužę veikdami organizuotoje grupėje bei klastodami dokumentus kaltinamieji apgaule fiktyviai įsigytos ir vadovaujamos įmonės vardu įgijo svetimą didelės vertės turtą – 0,2 ha žemės sklypą Vilniuje, Visoriuose. Vėliau sutvarkę fiktyvius dokumentus notarų biure, jie VĮ „Registrų centrui“ pateikė fiktyvius dokumentus bei už daugiau kaip 1 mln. litų pasikėsino šį žemės sklypą parduoti kitiems asmenims. Nieko neįtardami minėto žemės sklypo pirkėjai 2006 m. liepą pervedė avansinę įmoką – daugiau kaip 108 tūkst. litų. Kol pirkėjai suprato esą apgauti, kaltinamieji spėjo per įvairiose Vilniaus vietose esančius bankomatus išgryninti beveik 50 tūkst. litų. Ikiteisminį tyrimą atliko Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo tarnybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyrius.

Valdininkų veiklos rezultatai šturmuoja dar neregėtas absurdo aukštumas. Prieš 10 metų apskrities valdžios parduota Klaipėdos žemė turi būti grąžinta valstybei. Taip nusprendė teismas. Šis precedento neturintis procesas iš miesto dabar pareikalaus ne vieno milijono litų. Kol valstybė nežino, kaip elgtis su pajūrį apraizgiusiu neteisėtų statybų voratinkliu, išlindo dar vienas apskrities administracijos palikimas, dėl kurio užvirusią košę teks srėbti uostamiesčio savivaldybei. Klaipėdos apygardos teismas patenkino apygardos vyriausiojo prokuroro ieškinį, kurį jis pateikė gindamas viešąjį interesą dviejose civilinėse bylose. Vienoje įmonė “Sidabrinis elnias”, valdanti buvusio “Baltijos” viešbučio pastatą Herkaus Manto ir J.Janonio gatvių sankryžoje, įpareigota grąžinti žemę valstybei. Net tris sklypus valstybei grąžinti turės kompanija KLASCO. Po dešimties metų šiuos sandorius pripažinus niekiniais, teismas nesiaiškino ankstesniųjų sprendimų kaltininkų. Buvę apskrities viršininkai, pardavę bendrovėms valstybinę žemę, nebus baudžiami, nes viršininko administracija skaičiuoja paskutinius gyvavimo mėnesius. Pinigus už žemę verslininkams turės grąžinti savivaldybė ir valstybė. Klaipėdos jūrų krovinių kompanija KLASCO civilinėje byloje įpareigota grąžinti tris sklypus Uosto gatvėje.

Teisės projektų ir tyrimų centro tarybos pirmininkas advokatas Kęstutis Čilinskas atkreipė Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės dėmesį į praėjusių metų pabaigoje Seimo priimtas Teritorijų planavimo įstatymo pataisas Nr. XI-619. Šios pataisos pateiktos Prezidentei pasirašyti. Pasak K.Čilinsko, kuris su jo vadovaujama vyriausybine darbo grupe tikrino Lietuvos teisės aktų aplinkos apsaugos srityje atitikimą tarptautinei teisei, Prezidentei pasirašyti pateiktu įstatymu neleistinai padidintas skaičius atvejų, kai, norint užstatyti teritoriją, nereikia detalaus plano, o tuo pačiu išnyksta visuomenės kontrolės galimybė. Prezidentės dėmesys ypač atkreipiamas į įstatymo pakeitimus, pagal kuriuos nebereikėtų detalaus plano rengimo saugomose teritorijose, jei naujo statinio statyba vykdoma atstatant buvusį (sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą) statinį. K.Čilinsko teigimu, šia nuostata stengiamasi įteisinti visus neteisėtus žemės sklypų užgrobimus pačiose gražiausiose, saugomose teritorijose. Pasak K.Čilinsko, Turniškių-Valakampių saugomos teritorijose galima pamatyti daug naujai išdygusių statinių. Jie pasatyti gražiausiose vietose. Tam padeda inscenizavimas, kad čia kažkada buvo seni pamatai, kurie, iš tikrųjų, buvo įkasti visai prieš pat užimant valstybinį sklypą. Pasak K.Čilinsko, saugomų teritorijų ir statybos priežiūros pareigūnai už tam tikrą kyšį apsimeta, kad nemato neteisėtos statybos.

Po penkerių metų bylinėjimosi Aukščiausiojo Teismo išplėstinė septynių tiesėjų kolegija padėjo tašką LNK „Paskutinės instancijos“ žurnalistės Rūtos Grinevičiūtės ir buvusio Klaipėdos prokuroro Stanislovo Stulpino byloje. Teismas pripažino, kad žurnalistė savo žurnalistiniu tyrimu gynė teisėtus visuomenės lūkesčius. R. Grinevičiūtė savo žurnalistiniame tyrime atskleidė, kaip tuometis prokuroras pačiame žemgrobių skandalo įkarštyje įsigijo 3 ha pajūrio žemės už neįtikėtinai mažą kainą – po 5 tūkst. litų už hektarą. Tuo metu vos už 20 arų sklypas buvo parduodamas už 100 tūkst. litų. Prokuroras St. Stulpinas kreipėsi į generalinę prokuratūrą ir žurnalistei buvo iškelta baudžiamoji byla dėl šmeižto. Byla tęsėsi net penkerius metus. Pirmosios instancijos teismas žurnalistę pripažino kalta, skyrė baudą. „Toks apylinkės teismo kaltinimas buvo kaip profesinės mirties nuosprendis. Po tokio sprendimo negali dirbti nė vienos dienos. Bet mes žinojome, kad esame teisūs, apskundėme ir laimėjome. Apylinkės teisme susidūrėme su absoliučiu šališkumu. Patyriau tikrą košmarą – teisėjas skambindavo ir grasindavo uždaryti į daboklę, jei neatvažiuosiu į tesimą posėdį, nors, pavyzdžiui, sirgau“, – prisiminė LNK laidos „Paskutinė instancija“ vedėja Rūta Grinevičiūtė. Per penkerius metus žurnalistė nuolat buvo tąsoma per teismo posėdžius, kurių buvo apie trisdešimt.

Paliūniškio kaimo gyventoja 72 metų Eugenija Petrauskienė jau 13 metų negali ramiai miegoti, nes įsitikinusi, kad kaimynai iš jos atsirėžė po kelis metrus žemės ir net suklastojo geodezinių matavimų dokumentus. Šis karas jau ne vieną kartą buvo persikėlęs į teismą. Norėdama atgauti neva neteisėtai užvaldytą nuosavybę Panevėžio rajono gyventoja E.Petrauskienė su kaimynais kovoja itin originaliomis priemonėmis – ir keiksmažodžiais, ir nuogu užpakaliu. Pritrūkusi keiksmažodžių E.Petrauskienė nusimauna kelnes ir atidengia sėdynę, o kaimynai tuo tarpu fotografuoja mobiliuoju telefonu. Tačiau nuogas moters užpakalis dalį sklypo neva užgrobusių kaimynų neveikia – net ir pasižiūrėję į E.Petrauskienės pasturgalį žemės jie vis tiek negrąžina. Be pasturgalio rodymo, paliūniškietė artimiausius kaimynus keliolika metų kasdien atakuoja įžeidžiais žodžiais, kartais prieš akis ir kirviu pamosikuoja, tačiau į teismą dėl tariamai užgrobtų žemių nesikreipia. Užtai į teismą kreipėsi net keturi jos kaimynai, kurių sklypai ribojasi su E.Petrauskienės, nebeapsikentę pensininkės nuolatinių užgauliojimų ir grasinimų. Kaimynams nusibodo nuolatinės E.Petrauskienės atakos. Paliū-niškiečiai svarsto, kad galbūt baudos privers moterį piktus žodžius ir savo užpakalį tausoti kitiems dalykams. Už necenzūrinius žodžius, gestus bei kaimynų įžeidinėjimą Paliūniškio kaimo gyventoja E.Petrauskienė privalės susimokėti 100 litų baudą. Taip nusprendė Panevėžio apylinkės teismas.

Manoma, kad daugiau nei pusė pretendentų į lengvatą – formalūs ūkininkai, neturintys ketinimų auginti daržoves ar grūdus. Žemės reikalai skaldo Lietuvą. Vienoje pusėje – didžiulė tikrųjų bei apsišaukėlių ūkininkų ir jų politinių gynėjų armija. Remiami Žemės ūkio ministerijos ir Seimo Kaimo reikalų komiteto jie siekia atnaujinti teisę pusvelčiui pirkti valstybinę žemę. Tačiau STT teigia, jog vienai visuomenės grupei suteikta galimybė pirkti žemę už simbolinę kainą pažeidžia ne tik kitų žmonių, bet ir nacionalinius interesus, rašo „Lietuvos rytas”. Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovas Povilas Malakauskas dienraščiui teigė, kad žemės pardavimas lengvatinėmis sąlygomis yra susijęs su didžiule korupcijos rizika. Gali prasidėti dar viena žemgrobystės banga, sukrausianti kapitalą ūkininkams apsimetėliams. Tačiau žemdirbiams atstovaujantys politikai šių įspėjimų nenori girdėti. Jie ragina Vyriausybę kuo greičiau tesėti dar 2003 metais prieš stojimą į Europos Sąjungą duotą pažadą parduoti ūkininkams žemės lengvatinėmis sąlygomis ir taip esą apsaugoti nuo godžių užsienio pirkėjų. „Dabar juntamas neįtikimai didelis spaudimas. Bandoma sukurti nuomonę, kad šalies žemės ūkis žlugs, jeigu ūkininkai neturės galimybės pusvelčiui įsigyti žemės”, – teigė pavardės prašęs neskelbti pareigūnas. Specialų išvažiuojamąjį posėdį Panevėžyje gegužę surengęs Seimo Kaimo reikalų komitetas dar kartą priminė Vyriausybei, kad iki šiol nėra priimti poįstatyminiai teisės aktai.

Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 2007 m. liepos 13 d. redakcija įpareigojo Vyriausybę paruošti tvarką, pagal kurią būtų galima parduoti žemę ir kada. Šios tvarkos iki šiol dar nėra, nors jau greitai bus metai, skubama pradėti pardavinėti žemę pagal senąjį modelį. Dar kartą pabrėžiame, kad laisvos žemės neliks tiems žmonėms, kuriuos apskritys ir Vyriausybė ragina rašyti pareiškimus į kitas vietoves. O, kaip rodo šie skaičiai, tose kitose vietovėse laisvos žemės neturėsime. Norime atkreipti dėmesį, kad, pagal STT vertinimus, jeigu procesą pabaigsime, kaip dabar siūloma, ir jeigu tie žmonės, kurie nukentės ir žemės neatgaus, kreipsis į mūsų ar Strasbūro teismus ir įrodys, kad žemės negalėjo atgauti dėl valstybės kaltės, nes reforma buvo baigta neskaidriai, mes jiems kompensacijų rinkos verte turėsime sumokėti 32 milijardus litų. Tai pusantrų metų valstybės biudžetas. Kur tokiais projektais mus bando įstumti projektų autoriai? Apibendrindami siūlome: neparduoti valstybinės žemės tol, kol nebus užbaigtas žemės grąžinimas; baigus žemės grąžinimą žemės ūkio paskirties žemę išpirkti išperkamosios nuomos būdu (per 10-15 metų), taip turint galimybę įsitikinti, ar tikrai ši žemė bus naudojama pagal paskirtį; steigti Valstybinės žemės fondą tvarkančią instituciją. Dalis žemės, kaip strateginis valstybės objektas turi likti valstybės žinioje. Žemės reformai, žemės sklypų kontroliavimui parengti ir priimti žemės skolos lakštų įstatymą.