Lietuvoje prasidėjo nauja žemgrobystės banga

Manoma, kad daugiau nei pusė pretendentų į lengvatą – formalūs ūkininkai, neturintys ketinimų auginti daržoves ar grūdus.

Žemės reikalai skaldo Lietuvą. Vienoje pusėje – didžiulė tikrųjų bei apsišaukėlių ūkininkų ir jų politinių gynėjų armija. Remiami Žemės ūkio ministerijos ir Seimo Kaimo reikalų komiteto jie siekia atnaujinti teisę pusvelčiui pirkti valstybinę žemę.

Tačiau STT teigia, jog vienai visuomenės grupei suteikta galimybė pirkti žemę už simbolinę kainą pažeidžia ne tik kitų žmonių, bet ir nacionalinius interesus, rašo „Lietuvos rytas”.

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovas Povilas Malakauskas dienraščiui teigė, kad žemės pardavimas lengvatinėmis sąlygomis yra susijęs su didžiule korupcijos rizika.

Gali prasidėti dar viena žemgrobystės banga, sukrausianti kapitalą ūkininkams apsimetėliams.

Tačiau žemdirbiams atstovaujantys politikai šių įspėjimų nenori girdėti.

Jie ragina Vyriausybę kuo greičiau tesėti dar 2003 metais prieš stojimą į Europos Sąjungą duotą pažadą parduoti ūkininkams žemės lengvatinėmis sąlygomis ir taip esą apsaugoti nuo godžių užsienio pirkėjų.

„Dabar juntamas neįtikimai didelis spaudimas. Bandoma sukurti nuomonę, kad šalies žemės ūkis žlugs, jeigu ūkininkai neturės galimybės pusvelčiui įsigyti žemės”, – teigė pavardės prašęs neskelbti pareigūnas.

Specialų išvažiuojamąjį posėdį Panevėžyje gegužę surengęs Seimo Kaimo reikalų komitetas dar kartą priminė Vyriausybei, kad iki šiol nėra priimti poįstatyminiai teisės aktai ir todėl neveikia Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinasis įstatymas.

Nauja jo redakcija įsigaliojo pernai liepą. Bet STT prakalbus apie įstatymo keliamus pavojus Premjero Gedimino Kirkilo vadovaujama Vyriausybė nesiryžo nustatyti jo įgyvendinimo tvarkos ir iki šiol laikėsi delsimo taktikos.

Pagal laikinąjį įstatymą, ūkininkams iki 40 metų suteikiama galimybė pirkti 300 hektarų žemės ūkio paskirties žemės už valstybės nustatytą rinkos kainą, kuri nuo realios rinkos kainos dažnai skiriasi du, keturis ir daugiau kartų.

Jeigu jaunasis ūkininkas pinigus sumoka iš karto, jam taikoma papildoma 40 proc. nuolaida.

Nutaręs įsigyti žemės išsimokėtinai, jis gali tikėtis palūkanų kompensacijos ir 25 proc. nuolaidos.

Iš viso gauta 39 tūkst. paraiškų įsigyti maždaug 700 tūkst. hektarų žemės lengvatinėmis sąlygomis.

Manoma, kad daugiau nei pusė pretendentų į lengvatą – formalūs ūkininkai, neturintys ketinimų auginti daržoves ar grūdus.

Pusvelčiui pardavusi jiems žemę valstybė paremtų ne žemės ūkį, o nekilnojamojo turto spekuliantus.

Po penkerių metų (tiek laiko negalima parduoti) pakeitus žemės paskirtį iš valstybės beveik už dyką gauti 300 hektarų pavirstų milžiniškos vertės turtu.

Ekspertų teigimu, spekuliantai turėtų teisėtą galimybę parduoti žemę jau kitą dieną. Tereikėtų atsisakyti 40 proc. nuolaidos.

„Valstybės nustatoma kaina yra mažesnė nei rinkos, todėl daugeliu atvejų žemę būtų galima parduoti keleriopai brangiau”, – „Lietuvos rytui” sakė žeme prekiaujantis verslininkas.

Views All Time
Views All Time
2118
Views Today
Views Today
1

Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

+ 89 = 95