| |

Sąmokslo teorijos: raudonplaukiai gali būti… ateivių palikuonys

Egzistuoja sąmokslo teorija, teigianti, kad raudonus plaukus turintys žmonės yra žmonių ir ateivių hibridai. Rimto mokslinio pagrindo tokiam įsitikinimui kaip ir nėra, tačiau teorijos šalininkai visgi nurodo kai kuriuos požymius. Pavyzdžiui, istoriškai žinomas faktas, kad nemažai Europą valdžiusių karalių ir imperatorių buvo raudonplaukiai, kai tuo tarpu procentinė raudonplaukių dalis populiacijoje visada buvo labai maža. Kad ir kaip keistai skambėtų, šios spalvos plaukus turintys žmonės turi ir kai kurių biologinių skirtumų, ne tik susijusių su išvaizda. Raudonplaukės moterys labiau linkusios kraujuoti. Dėl šios priežasties kai gimdo raudonplaukės, gydytojai imasi papildomų medicininių priemonių galimam kraujavimui sustabdyti. Raudonplaukiai ant savo galvos taip pat turi mažiausią plaukų kiekį – 90000, lyginant su 140000 pas blondinus ir rudaplaukius. Be to, liaudyje neretai galima išgirsti legendų apie neįprastą seksualinį raudonplaukių pajėgumą. Istorija šį faktą linkusi paremti, nes seksualiausi istorijoje asmenys (tiek vyrai, tiek moterys) buvo raudonplaukiai. Yra ir kiek kitokios statistikos. Pasaulyje raudonplaukių skaičius sparčiai mažėja, ir šiuo metu jie sudaro mažiau nei 2% visos populiacijos. Kai kurių genetikos mokslininkų teigimu, raudonplaukiai, kurių plaukų spalva (pagal mokslinę teoriją) susiformavo dėl Europoje prieš tūkstančius metų įvykusios mutacijos, gali visai išnykti po maždaug vieno šimtmečio. Kiek ši teorija tikėtina, lieka spręsti tik jums patiems.

| |

UFO, ateiviai ir sąmokslininkai

„UFO pastebėti iš MIR stoties”„Nanotechnologija: aukštas nežemiškų civilizacijų lygis”„Mėnulyje statoma!”„Marso veido skandalas: taip NASA klaidino pasaulio visuomenę”. Tai tik kelios antraštės iš gausiai leidžiamų UFO tematikos žurnalų, kuriuos šiandien galima gauti kiekviename kioske bet kurioje šalyje, kur spauda bent pusėtinai laisva. Tai, kad ateivių, UFO, tarpžvaigždinių kelionių ir panašių dalykų tema šiandien populiari beveik visame pasaulyje ir įvairiais būdais dideliu mastu varijuojama, turbūt neginčijama: mokslinei fantastikai (Science Fiction) literatūros, televizijos ir kino srityje seniai išleidžiami milijardai. Ne tiek daug gaunama iš publikacijų ir filmų, kuriems Science Fiction temos tėra tik prasimanymas, bet kuriuose tvirtinama, kad tikrai esama nežemiškų būtybių ir ateivių ir kad šie žemėje darbuojasi su savo „skraidančiom lėkštėm”. Kiek vienas kitą veikia dažnai autorių fantazija paremti, taip pat su (tariamais) faktais susiję kūriniai, dar reikės aiškintis. Dėl publikacijų šia tema mastų galima lengvai pamiršti, koks iš tikrųjų jaunas šis žanras: nors jau Giordano Bruno apie 1600 m. postulavo kitų pasaulių egzistavimą (už ką jis greitai ir buvo sudegintas), nors Jules Verne’as jau prieš gerą šimtą metų savo romanuose tarp kita ko vaizdavo ir kosminį skrydį. Bet tikroji mokslinės fantastikos, kaip ir pranešimų apie UFO ir ateivių apsilankymus, gimimo valanda išmušė tik netrukus po Antrojo pasaulinio karo, ir gimtinė, be abejo, buvo JAV.