Telefoninių sukčių darbo metodai
Žmonijos istorija byloja apie daugybę lyg ir atsitiktinių profesinių ir kūrybinių sėkmių, kai mokslininkams ar menininkams likimas tartum netyčia padiktuodavo genialius sprendimus arba kūrinius. Visi girdėjo apie legendinį graikų matematiką, fiziką ir išradėją Archimedą, kuris, pliūkštelėjęs į vonią, staiga suformulavo vėliau jo vardu pavadintą dėsnį apie jėgą, veikiančią į skysčius panardintus kūnus. Lygiai taip pat garsi legenda apie klasikinės mechanikos pagrindų kūrėją Isaacą Newtoną, kuriam į pakaušį trinktelėjęs nuo obels krintantis jos vaisius šio mokslininko lūpomis pasauliui padiktavo visuotinį traukos dėsnį. Ne mažiau žinomas ir Dimitrijus Mendelejevas, sukūręs jo vardu pavadintą periodinę elementų lentelę, kurią, kaip teigiama, susapnavęs... Gink Dieve, neturiu nė menkiausios mintelės lygintis su šiais didžiavyriais, tačiau viena žurnalistų profesijos sėkme, sakyčiau, retai pasitaikančia, norėčiau pasigirti. Dabar, kai beveik kasdien žiniasklaida praneša apie senukus ir vaikus, iš kurių telefoniniai sukčiai išvilioja nemenkas sumas, savo ausimis girdėtos ir akimis regėtos sukčiavimo aferos paviešinimas, manau, praverstų dar neužkibusiesiems ant tokių niekšelių meškerės. Čia smulkiai aprašysiu sukčių veiklos metodus, kurie daugelį tartum užhipnotizuoja ir atima galimybę racionaliai mąstyti. Taigi vieną priešpietę užsukau pas bičiulį į darbovietę aptarti reikalų. Besišnekučiuojant suskambo jo fiksuotasis darbo telefonas.