Skandalai

Telefoninių sukčių darbo metodai

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Žmonijos istorija byloja apie daugybę lyg ir atsitiktinių profesinių ir kūrybinių sėkmių, kai mokslininkams ar menininkams likimas tartum netyčia padiktuodavo genialius sprendimus arba kūrinius. Visi girdėjo apie legendinį graikų matematiką, fiziką ir išradėją Archimedą, kuris, pliūkštelėjęs į vonią, staiga suformulavo vėliau jo vardu pavadintą dėsnį apie jėgą, veikiančią į skysčius panardintus kūnus. Lygiai taip pat garsi legenda apie klasikinės mechanikos pagrindų kūrėją Isaacą Newtoną, kuriam į pakaušį trinktelėjęs nuo obels krintantis jos vaisius šio mokslininko lūpomis pasauliui padiktavo visuotinį traukos dėsnį. Ne mažiau žinomas ir Dimitrijus Mendelejevas, sukūręs jo vardu pavadintą periodinę elementų lentelę, kurią, kaip teigiama, susapnavęs... Gink Dieve, neturiu nė menkiausios mintelės lygintis su šiais didžiavyriais, tačiau viena žurnalistų profesijos sėkme, sakyčiau, retai pasitaikančia, norėčiau pasigirti. Dabar, kai beveik kasdien žiniasklaida praneša apie senukus ir vaikus, iš kurių telefoniniai sukčiai išvilioja nemenkas sumas, savo ausimis girdėtos ir akimis regėtos sukčiavimo aferos paviešinimas, manau, praverstų dar neužkibusiesiems ant tokių niekšelių meškerės. Čia smulkiai aprašysiu sukčių veiklos metodus, kurie daugelį tartum užhipnotizuoja ir atima galimybę racionaliai mąstyti. Taigi vieną priešpietę užsukau pas bičiulį į darbovietę aptarti reikalų. Besišnekučiuojant suskambo jo fiksuotasis darbo telefonas.

Teisme - byla dėl PVM grobstymo

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Antradienį Ukmergės rajono apylinkės teisme pradėta nagrinėti baudžiamoji byla, iškelta uždarajai akcinei bendrovei „Statybos montavimo darbai“, dėl sukčiavimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo, dokumentų suklastojimo ir jų panaudojimo. Praėjusių metų pavasarį laikraštyje rašėme, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) akiratyje atsidūrė 18 ukmergiškių. FNTT prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apskrities skyriuje kovo 19 dieną buvo pradėtas tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 ir 2 dalį dėl sukčiavimo, pagal 222 straipsnio 1 dalį dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, pagal 300 straipsnio 1 ir 3 dalį dėl dokumento suklastojimo bei 203 straipsnio 2 dalį dėl neteisėtos juridinių asmenų veiklos. Pareigūnai įtarė, kad organizuota grupė pasisavino ne vieną milijoną litų pridėtinės vertės mokesčio. Netrukus po to, kai buvo pradėtas tyrimas, jį kontroliuojančios Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroras Arūnas Stankevičius “Gimtajai žemei“ pasakojo, kad visose įmonėse, kurios pateko į teisėsaugininkų akiratį, įtariamųjų darbo vietose, namuose, kitur, jau atliktos kratos, paimti dokumentai. Visa ši medžiaga perduota analizuoti finansininkams. Prokuroro teigimu, tai didelis darbas ir jis užtruks, nes bylos apimtis yra didžiulė. Organizuotos grupės subūrimu bei aferos sumanymu įtariamą ukmergiškį verslininką V. V. teismas buvo leidęs suimti. Jis areštinėje praleido beveik du mėnesius. Vėliau įtariamajam teismas skyrė švelnesnę kardomąją priemonę.

Mokesčių inspekcija reikalauja keisti kasos programinę įrangą

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Vien per šiuos metus mokesčių inspektoriai Kaune demaskavo įmonę, kuri, manipuliuodama kasos aparatu, bandė nuslėpti beveik milijoną litų pajamų. Pernai tokių buvo aptiktos kelios.„Į informacijos bloką, iš kurio skaičiuojami mokesčiai, yra įvedama žymiai mažesnė pinigų suma, nei buvo gauta už paslaugas“, - situaciją apžvelgė Mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotojas Dainius Daugirda. Dėl šios priežasties Mokesčių inspekcija įpareigojo kasos aparatus kavinėms ir restoranams tiekiančias bendroves pataisyti programinę įrangą, kad neliktų galimybės nefiksuoti kai kurių pardavimų. Bendrovės savo ruožtu atkerta, jog toks programinės įrangos tobulinimas – kainuoja, o kaštai guls ant jų ir kavinių savininkų pečių. „Tai nėra paskutinis VMĮ nurodymas, jų tikrai bus daugiau“, - skeptiškai dėstė „UCS“ klientų aptarnavimo skyriaus vadovas Aleksas Sugintas. Tad bendrovės, laukdamos naujų Mokesčių inspekcijos nurodymų ir nežinodamos, kas dar gali keistis, neskuba keisti programinės įrangos. Restoranų ir kavinių savininkai teigia, kad valdžia pradėjo ne nuo to galo. Anot jų, daugiau į biudžetą būtų surenkama sumažinus PVM aptarnavimo paslaugas teikiančiam verslui. „Jei būtų sumažintas PVM, tai restoranų sektoriuje, mūsų skaičiavimais, būtų sukurta nuo 5000 iki 10000 darbo vietų. Aišku, tai neįvyktų per naktį“, - „LNK“ žinioms sakė Vičiūnių restoranų grupės valdybos pirmininkas Gediminas Balnis.

Kaip pristabdyti PVM grobstymą

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

„Lietuvoje nežinoma, kokią žalą valstybės biudžetui daro pridėtinės vertės mokesčio grobstytojai, bet įvairiais vertinimais per metus ji gali sudaryti nuo pusės iki vieno milijardo litų. Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos kovos su tokia veika priemonės yra nepakankamai rezultatyvios“, – teigia valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė. Audito metu nustatyta, kad teisės aktai neužkerta kelio atsirasti ir egzistuoti fiktyvioms įmonėms, o kontrolės ir teisėsaugos institucijos neturi pakankamai informacijos šių įmonių nusikalstamų veikų prevencijai ir kontrolei vykdyti. Valstybės mastu nėra parengtų bendrų kovos su PVM vengimu ir sukčiavimu priemonių, nėra numatytų tikslų, uždavinių, orientuotų į valstybei padarytos žalos realų atlyginimą. Nepaskirta institucija, atsakinga už statistikos apie valstybei finansiniais nusikaltimais padaromos ir atlyginamos PVM mokestinės žalos rengimą, kaupimą, pokyčių bei tendencijų analizę. Valstybės kontrolės nuomone, VMI kontrolės priemonės, kovojant su PVM vengimu ir sukčiavimu, yra nepakankamos. Patikrinimų metu papildomai apskaičiuotos PVM sumos ir realiai į biudžetą sumokėtos sumos santykis praėjusiais metais sudarė 30 proc. Bendra PVM nepriemoka didėja.

Dešimt klausimų homoseksualams ir juos reklamuojantiems

pagal
Dešimt klausimų homoseksualams ir juos reklamuojantiems
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Šiuo laišku mes, Vilniaus miesto akademinis jaunimas, norime atkreipti Jūsų dėmesį į mums iškilusius neaiškumus ir nesusipratimus dėl tam tikrų grupių, gyvenimo būdų bei stilių propagandos bei reklamos, kuri platinama su lygių galimybių įgyvendinimo priedanga, pažeidžiant kitokią gyvenseną pasirinkusių žmonių – daugumos – teisėtus lūkesčius dėl saugios ir jaukios socialinės bei kultūrinės aplinkos. Analogiško pobūdžio laišką jau esame siuntę 2007 m. gegužės 5 d. ir sulaukėme teigiamos reakcijos bei veiksmų iš to meto politikų. Tikėdamiesi supratimo ir aktyvių veiksmų dar kartą jį siunčiame. Norime pabrėžti, kad mes nekritikuojame, nesmerkiame ir kitaip neužgauname gegužės 8 d. viešos akcijos „Baltic pride“ dalyvių, bet siekiame sužinoti atsakymus į mums iškilusius neaiškumus. Norėtume sulaukti atsakymų į šiuos klausimus: Kuo homoseksualaus gyvenimo būdo propagavimas prisideda prie tokių žmonių lygybės darbo rinkoje ir kitur užtikrinimo? Ar eisena Vilniaus gatvėmis iš tiesų pakeis darbdavių požiūrį į homoseksualius darbuotojus? Ar agresyvi, prikišama homoseksualių nuostatų bei gyvenimo būdo propaganda padidina kitus gyvenimo būdus pasirinkusių asmenų palankų požiūrį, o gal tik priverčia tradicinės orientacijos asmenis savo nuomonės nereikšti viešai, gilindama vidinę, kur kas pavojingesnę, netoleranciją?

Žemgrobiai gavo nelaisvės bausmes

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Vilniaus apygardos teismas antradienį paskelbė nuosprendį žemės sklypų pasisavinimo byloje. Joje kalėti nuteisti buvęs sostinės Žemėtvarkos skyriaus viršininkas Stanislovas Žvirblis ir jo pavaduotojas Germanas Stagys. Kartu su jais kaltinamųjų suole buvo atsidūręs ir buvęs Vilniaus miesto meras bei buvęs Vilniaus apskrities viršininkas Alis Vidūnas. Pastarajam byla dėl tarnybos pareigų neatlikimo nutraukta suėjus senaties terminui. G.Stagys nuteistas kalėti 4 metams ir 9 mėnesiams, pritaikius amnestiją, bausmė jam sumažinta penktadaliu. Jam buvo pareikšti įtarimai dėl sukčiavimo, piktnaudžiavimo tarnyba ir dokumentų klastojimo. S.Žvirblis šioje byloje nuteistas 9 mėnesiams laisvės atėmimo. Dėl amnestijos bausmė jam sumažinta per pusę. Buvęs žemėtvarkos skyriaus viršininkas buvo kaltinamas neatlikęs tarnybos pareigų - neužtikrino, kad pavaldinys G.Stagys neatliktų neteisėtų veiksmų. S.Žvirblis yra nuteistas kalėti ir dar vienoje machinacijų su žemės sklypais byloje. Šioje byloje nuosprendis jau yra įsiteisėjęs ir nuteistasis jau atlieka nuosprendžiu skirtą laisvės atėmimo bausmę.Machinacijos bendrininkas vilnietis Vikontas Jasevičius nuteistas 4 metams ir 9 mėnesiams, remiantis amnestija, bausmė jam sumažinta penktadaliu. Jo gyvenimo draugė Jolanta Butėnaitė nuteista 4 metams ir 3 mėnesiams. Remiantis amnestija, moteris nuo bausmės atleista visiškai.

Nuteisti žemę Visoriuose nusavinti bandę žemgrobiai

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros pastangomis nuteisti žemę prestižiniame Vilniaus rajone bandę nusavinti asmenys. Bausmės sulaukė 45 metų vilnietis nusikalstamos grupės organizatorius A.S., 29 metų fiktyvios bendrovės direktorius M.Ž., 56 metų V.B. ir 33 metų jos dukra A.B. bei 30-metis Vilniaus rajono gyventojas K.T. Minėti asmenys buvo kaltinami sukčiavimu, dokumentų klastojimu ir piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi. Apkaltinamuoju nuosprendžiu pasibaigusioje baudžiamojoje byloje prokurorai nustatė, kad 2006 m. gegužę veikdami organizuotoje grupėje bei klastodami dokumentus kaltinamieji apgaule fiktyviai įsigytos ir vadovaujamos įmonės vardu įgijo svetimą didelės vertės turtą - 0,2 ha žemės sklypą Vilniuje, Visoriuose. Vėliau sutvarkę fiktyvius dokumentus notarų biure, jie VĮ „Registrų centrui“ pateikė fiktyvius dokumentus bei už daugiau kaip 1 mln. litų pasikėsino šį žemės sklypą parduoti kitiems asmenims. Nieko neįtardami minėto žemės sklypo pirkėjai 2006 m. liepą pervedė avansinę įmoką - daugiau kaip 108 tūkst. litų. Kol pirkėjai suprato esą apgauti, kaltinamieji spėjo per įvairiose Vilniaus vietose esančius bankomatus išgryninti beveik 50 tūkst. litų. Ikiteisminį tyrimą atliko Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo tarnybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyrius.

Įsigytą žemę verslininkai įpareigoti grąžinti valstybei

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Valdininkų veiklos rezultatai šturmuoja dar neregėtas absurdo aukštumas. Prieš 10 metų apskrities valdžios parduota Klaipėdos žemė turi būti grąžinta valstybei. Taip nusprendė teismas. Šis precedento neturintis procesas iš miesto dabar pareikalaus ne vieno milijono litų. Kol valstybė nežino, kaip elgtis su pajūrį apraizgiusiu neteisėtų statybų voratinkliu, išlindo dar vienas apskrities administracijos palikimas, dėl kurio užvirusią košę teks srėbti uostamiesčio savivaldybei. Klaipėdos apygardos teismas patenkino apygardos vyriausiojo prokuroro ieškinį, kurį jis pateikė gindamas viešąjį interesą dviejose civilinėse bylose. Vienoje įmonė "Sidabrinis elnias", valdanti buvusio "Baltijos" viešbučio pastatą Herkaus Manto ir J.Janonio gatvių sankryžoje, įpareigota grąžinti žemę valstybei. Net tris sklypus valstybei grąžinti turės kompanija KLASCO. Po dešimties metų šiuos sandorius pripažinus niekiniais, teismas nesiaiškino ankstesniųjų sprendimų kaltininkų. Buvę apskrities viršininkai, pardavę bendrovėms valstybinę žemę, nebus baudžiami, nes viršininko administracija skaičiuoja paskutinius gyvavimo mėnesius. Pinigus už žemę verslininkams turės grąžinti savivaldybė ir valstybė. Klaipėdos jūrų krovinių kompanija KLASCO civilinėje byloje įpareigota grąžinti tris sklypus Uosto gatvėje.

Prezidentei siūloma pasižvalgyti po Valakampių draustinį

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Teisės projektų ir tyrimų centro tarybos pirmininkas advokatas Kęstutis Čilinskas atkreipė Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės dėmesį į praėjusių metų pabaigoje Seimo priimtas Teritorijų planavimo įstatymo pataisas Nr. XI-619. Šios pataisos pateiktos Prezidentei pasirašyti. Pasak K.Čilinsko, kuris su jo vadovaujama vyriausybine darbo grupe tikrino Lietuvos teisės aktų aplinkos apsaugos srityje atitikimą tarptautinei teisei, Prezidentei pasirašyti pateiktu įstatymu neleistinai padidintas skaičius atvejų, kai, norint užstatyti teritoriją, nereikia detalaus plano, o tuo pačiu išnyksta visuomenės kontrolės galimybė. Prezidentės dėmesys ypač atkreipiamas į įstatymo pakeitimus, pagal kuriuos nebereikėtų detalaus plano rengimo saugomose teritorijose, jei naujo statinio statyba vykdoma atstatant buvusį (sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą) statinį. K.Čilinsko teigimu, šia nuostata stengiamasi įteisinti visus neteisėtus žemės sklypų užgrobimus pačiose gražiausiose, saugomose teritorijose. Pasak K.Čilinsko, Turniškių-Valakampių saugomos teritorijose galima pamatyti daug naujai išdygusių statinių. Jie pasatyti gražiausiose vietose. Tam padeda inscenizavimas, kad čia kažkada buvo seni pamatai, kurie, iš tikrųjų, buvo įkasti visai prieš pat užimant valstybinį sklypą. Pasak K.Čilinsko, saugomų teritorijų ir statybos priežiūros pareigūnai už tam tikrą kyšį apsimeta, kad nemato neteisėtos statybos.

Po penkerių metų bylinėjimosi R.Grinevičiūtė įrodė tiesą

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Po penkerių metų bylinėjimosi Aukščiausiojo Teismo išplėstinė septynių tiesėjų kolegija padėjo tašką LNK „Paskutinės instancijos“ žurnalistės Rūtos Grinevičiūtės ir buvusio Klaipėdos prokuroro Stanislovo Stulpino byloje. Teismas pripažino, kad žurnalistė savo žurnalistiniu tyrimu gynė teisėtus visuomenės lūkesčius. R. Grinevičiūtė savo žurnalistiniame tyrime atskleidė, kaip tuometis prokuroras pačiame žemgrobių skandalo įkarštyje įsigijo 3 ha pajūrio žemės už neįtikėtinai mažą kainą - po 5 tūkst. litų už hektarą. Tuo metu vos už 20 arų sklypas buvo parduodamas už 100 tūkst. litų. Prokuroras St. Stulpinas kreipėsi į generalinę prokuratūrą ir žurnalistei buvo iškelta baudžiamoji byla dėl šmeižto. Byla tęsėsi net penkerius metus. Pirmosios instancijos teismas žurnalistę pripažino kalta, skyrė baudą. „Toks apylinkės teismo kaltinimas buvo kaip profesinės mirties nuosprendis. Po tokio sprendimo negali dirbti nė vienos dienos. Bet mes žinojome, kad esame teisūs, apskundėme ir laimėjome. Apylinkės teisme susidūrėme su absoliučiu šališkumu. Patyriau tikrą košmarą - teisėjas skambindavo ir grasindavo uždaryti į daboklę, jei neatvažiuosiu į tesimą posėdį, nors, pavyzdžiui, sirgau“, - prisiminė LNK laidos „Paskutinė instancija“ vedėja Rūta Grinevičiūtė. Per penkerius metus žurnalistė nuolat buvo tąsoma per teismo posėdžius, kurių buvo apie trisdešimt.

Argumentas kaimynų konflikte - nuogas moters pasturgalis

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Paliūniškio kaimo gyventoja 72 metų Eugenija Petrauskienė jau 13 metų negali ramiai miegoti, nes įsitikinusi, kad kaimynai iš jos atsirėžė po kelis metrus žemės ir net suklastojo geodezinių matavimų dokumentus. Šis karas jau ne vieną kartą buvo persikėlęs į teismą. Norėdama atgauti neva neteisėtai užvaldytą nuosavybę Panevėžio rajono gyventoja E.Petrauskienė su kaimynais kovoja itin originaliomis priemonėmis - ir keiksmažodžiais, ir nuogu užpakaliu. Pritrūkusi keiksmažodžių E.Petrauskienė nusimauna kelnes ir atidengia sėdynę, o kaimynai tuo tarpu fotografuoja mobiliuoju telefonu. Tačiau nuogas moters užpakalis dalį sklypo neva užgrobusių kaimynų neveikia - net ir pasižiūrėję į E.Petrauskienės pasturgalį žemės jie vis tiek negrąžina. Be pasturgalio rodymo, paliūniškietė artimiausius kaimynus keliolika metų kasdien atakuoja įžeidžiais žodžiais, kartais prieš akis ir kirviu pamosikuoja, tačiau į teismą dėl tariamai užgrobtų žemių nesikreipia. Užtai į teismą kreipėsi net keturi jos kaimynai, kurių sklypai ribojasi su E.Petrauskienės, nebeapsikentę pensininkės nuolatinių užgauliojimų ir grasinimų. Kaimynams nusibodo nuolatinės E.Petrauskienės atakos. Paliū-niškiečiai svarsto, kad galbūt baudos privers moterį piktus žodžius ir savo užpakalį tausoti kitiems dalykams. Už necenzūrinius žodžius, gestus bei kaimynų įžeidinėjimą Paliūniškio kaimo gyventoja E.Petrauskienė privalės susimokėti 100 litų baudą. Taip nusprendė Panevėžio apylinkės teismas.

Valstybiniai miškai – medienos mafijos rankose?

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Alfa.lt žiniomis, praėjusią savaitę Vyriausybė sušaukė posėdį, kuriame buvo svarstoma skandalinga Valstybės kontrolės ataskaita apie Generalinės urėdijos ir jai pavaldžių 42 urėdijų darbą. Jei tikėtume mus pasiekusia informacija, kontrolieriai nustatė tiek pažeidimų, kad buvo svarstyta, ar skelbti visus faktus viešai, ar geriau nenervinti visuomenės ir dalį tiesos nuslėpti. Kol ši ataskaita pasieks visuomenę (tai nutiks po kelių savaičių, tačiau, kaip spėjama, gerokai pakoreguota), pakalbėkime apie tai, ką apie urėdijas – vienvaldžius miškų šeimininkus – žmonės kalba puse lūpų. Apie neįsivaizduojamus urėdų turtus, kurie, beje, laikantis lietuviškų tradicijų perrašyti giminaičių ar patikėtinių vardu, apie prabangius jų mersedesus, apie eiliniam lietuviui pavydą keliančius jų atlyginimus. Tiesa, kalbos apie atlyginimus, pačius urėdus tik juokina. Vieno straipsnio komentatorius, lyg žinodamas, pajuokavo: „Galite nemokėti man atlyginimo, tik duokite tą darbą.“ Ir pataikė kaip pirštu į akį. Vienas Alfa.lt šaltinis sakė, kad Vilniaus urėdo vieta kainuoja 100 tūkst. litų. Tiems, kas nesuprato, aiškinu dar kartą – tokia suma mokama, kad gautų šią darbo vietą. Tiek neva atitinkamų žmonių buvo sumokėta, kai praėjusį rudenį iš šios šiltos vietos „už menkus nusikaltimus“ buvo pašalintas urėdas Rimantas Ribačiauskas, o į jo vietą paskirtas Artūras Nanartavičius.