Telefoniniai sukčiai nerimsta

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Pinigus telefonu viliojantys aferistai, jau keletą metų nekeičiantys darbo scenarijaus, ir toliau klesti. Pernai telefoninių apgavysčių buvo perpus daugiau nei 2008-aisiais. Pinigų viliotojai dažniausiai aukomis renkasi pagyvenusius žmones arba vaikus. Paskambinę telefonu melagingai įtikinėja, kad į bėdą patekusį artimą žmogų išgelbėti galima tik pinigais. Pas įtikintas mamas ar močiutes, kurios skaudžiai išgyvena dėl neva įvykusios nelaimės, apsimetėlis „gydytojas“, „policininkas“ ir netgi „advokatas“ siunčia pasiuntinį paimti suderėtų pinigų. Šiomis dienomis Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešųjų ryšių grupė išplatino pranešimą, kad praėjusių metų spalio–gruodžio mėnesiais telefoniniai sukčiai apgaule išviliojo pinigus iš panevėžiečių, gyvenančių Parko g. 21 ir 47, Ateities g. 10 ir Nemuno g. 64 namuose. Pinigų iš tų gyventojų atėjo pasiimti nepilnametis. VPK Viešųjų ryšių grupės vyresnioji specialistė Regina Bučinskienė sakė, kad „pasiuntinys“ buvo sulaikytas, policijos pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą. Tačiau norėtų sulaukti informacijos iš apgautų žmonių. Panevėžio apskrities VPK Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininko pavaduotoja Audronė Vaitonienė pasakojo, kad telefoniniams sukčiams apgaudinėti neturi įtakos nei oras, nei paros metas. „Sudėtinga pasakyti, kada jie suaktyvėja, – svarstė pareigūnė. – Turinčiuosius psichikos sutrikimų veikia mėnulio pilnatis, o apgavikams mėnulis įtakos neturi.

Tauragiškės pasisavino pusę milijono “Sodros” pinigų

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Vakar paskelbtas nuosprendis “Sodros” Tauragės rajono skyriaus vedėjai bei kelioms jos pavaldinėms ir jų artimiesiems, kaltintiems pasisavinus per pusę milijono litų. Kalčiausiomis pripažintos “Sodros” vyriausioji finansininkė bei kasininkė. Šios moterys yra vyriausios amžiumi iš šešių teistų byloje žmonių. Buvusi vedėja iš balos išlipo sausa – nuo pusantrų metų nelaisvės ji atleista pritaikius amnestiją. Jos pavaduotoja – išteisinta. Finansininkei skirta 5, o kasininkei 4 metų nelaisvės bausmės, pritaikius amnestiją bausmė abiem moterims sumažėjo penktadaliu. Jos turės atlyginti didžiąją “Sodrai” padarytą žalą. Finansininkės žentas atleistas nuo bausmės metams, o jos draugei skirta metų ir aštuonių mėnesių nelaisvė. “Sodros” Tauragės rajono skyriaus viršininkė 41 metų Asta Aukštakalnienė, jos pavaduotoja 52 metų Elena Špečkauskienė, vyriausioji finansininkė 58 metų Regina Jocienė, jos žentas individualios įmonės savininkas 33 metų Arūnas Paulikas, “Sodros” kasininkė 56 metų Virginija Žemaitienė, jos sena draugė UAB „Veluikiai“ vyriausioji finansininkė 59 metų Valerija Budrienė buvo kaltinami nuo 1993 metų lapkričio iki 2000-ųjų sausio pasisavinę per 542 tūkstančius litų. Tai padaryta klastojant dokumentus. Galbūt dar ir šiandien visi šeši vakar teisiamųjų suole sėdėję žmonės būtų gyvenę ramiai ir sočiai, jeigu ne atsitiktinumas – UAB „Veluikiai“ direktorius pasiėmė bendrovės finansinius dokumentus iš savo buhalterės ir aptiko, jog jiems buvo pervesta 55 tūkstančiai litų.

Pinigų plovimo sumos Šveicarijoje pasiekė rekordines aukštumas

Dollars
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Šveicarijos bankai skambina pavojaus varpais. Šios šalies vyriausybė pranešė, kad finansinės institucijos yra ypač susirūpinusios dėl neaiškios kilmės pinigų srautų praėjusiais metais. Įtartinų operacijų suma 2009-aisiais pasiekė rekordines aukštumas – 2,1 mlrd. eurų. „Palyginti su praėjusiais metais, pranešimų apie nešvarių pinigų srautus padidėjo 5 procentais. Pinigų plovimo sumos pernai buvo pačios didžiausios nuo tada, kai buvo pradėta domėtis į bankus atkeliaujančių pinigų kilme“, – pranešė Federalinis policijos biuras. Policijos ataskaitoje pažymima, kad apie du trečdalius įtartinų sandorių pranešė patys bankai. Pareigūnai teigė nemanantys, kad pernai metais buvo bandoma išplauti daugiau pinigų, o rekordinė suma buvo fiksuota dėl padidėjusio pranešimų apie įtartinas įplaukas srauto. Dviejų stambiausių sukčiavimo atvejų suma siekė net 500 milijonų eurų. Su iš Šveicarijos iškeliavusiais pinigais siejami du sukčiavimo ir pinigų grobstymo atvejai, kurių suma siekia 70 milijonų eurų. Daugiausia pranešimų (196) gauta apie pačių šveicarų įtartiną veiklą. Nuo jų nedaug atsilieka italai (147). Pareigūnai teigia praėjusiais metais tyrę ir septynis atvejus, siejamus su teroristų finansavimu. Keturi iš jų buvo perduoti prokurorams, du iš jų keliaus į teismą.

Kauno savivaldybėje klesti kyšininkavimas

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Kauno savivaldybėje klesti kyšininkavimas. Vietoje trypčiojantis Antikorupcijos komisijos pirmininkas Raimundas Kaminskas nesvarsto partiečių veiklos ir laukia komandos iš viršaus. Kauno tarybos Antikorupcijos komisijos užsakymu tyrimą atlikusios bendrovės „Factus Dominus“ išvados nemalonios valdininkams. Su Kauno savivaldybe turėję reikalų respondentai teigė, kad dažniausiai kyšius davė statybos leidimų ir infrastruktūros, Viešųjų pirkimų ir Urbanistikos skyriuose bei savivaldybės įmonėje „Kapinių priežiūra“. Anketoje buvo 35 klausimai apie korupciją. Korupcijos nepateisina 79 procentai apklaustųjų, tačiau apie 68 procentus jų duotų kyšį, o kyšį imtų 40 procentų. Tik 2 procentai apklausos dalyvių mano, kad atsakomybė dėl kyšio tenka jo davėjui. Apie 62 procentus respondentų nepraneštų apie korupcijos atvejį. „Manau, kad vyresnius žmones vis dar veikia sovietinis palikimas – „geriau nesikišti“, o jaunimui trūksta pilietinės savimonės“, – sakė tyrėjus konsultavęs profesorius sociologas Gediminas Merkys. „Darysime korekcijų savo veikloje. Panašūs tyrimai atliekami ir kitose šalyse“, – paklaustas apie apklausos naudą tikino Antikorupcijos komisijos pirmininkas, Tėvynės sąjungos frakcijos narys Raimundas Kaminskas. Jis skundėsi, kad neigiamą įvaizdį galėjo suformuoti ir prasti savivaldybės viešieji ryšiai. Apklausos leidžia geriau sužinoti apie korupcijos reiškinius, kurie nepasiekia teisėsaugos institucijų.

“Daimler” pripažino kyšininkavusi 22 valstybėse

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Vokietijos automobilių gamintoja “Daimler” JAV pripažinta kalta dėl korupcijos ir sumokės 185 mln. JAV dolerių baudą. Kaltinimus bendrovei pateikė JAV Teisingumo departamentas tyręs kompanijos tarptautinių pardavimų veiklą. “Daimler”, kuri yra “Mercedes-Benz” savininkė, pripažino, kad mokėjo kyšius užsienio šalių vyriausybių atstovams dešimtimis milijonų dolerių ir tai darė bent 22 valstybėse. Kompanija taip pat pažymėjo, kad šiuo metu ji jau pakeitė būdus, kuriais vykdo savo veiklą. Kyšininkavimo praktiką nuo 1998 iki 2008 vykdė Vokietijoje įsikūręs “Daimler” eksporto padalinys pavadintas “Export and Trade Finance” bei Rusijoje įsikūręs padalinys “Mercedes-Benz Russia”. Kompanija kaltinama davusi pinigus ir didžiules dovanas tokiose šalyse kaip Kinija, Rusija, Tailandas, Graikija ir Irakas. JAV Teisingumo departamentas nurodė, kad “kompanija suvokė kyšininkavimą užsienio šalyse kaip verslo darymo būdą”. “Daimler” jau atleido 45 darbuotojus įsivėlusius į kyšininkavimo skandalą. Kompanijos direktorius teigia, kad “įmonė daug išmoko ir praeities klaidų”.

Kyšininkavimas padeda spręsti problemas medienos versle

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Daugiau nei pusė (52 proc.) apklaustų miškų sektoriuje dirbančių įmonių vadovų mano, kad kyšininkavimas padeda spręsti problemas medienos versle Lietuvoje. Tai rodo pirmadienį žurnalistams pristatytas tyrimas, kurį sociologinių tyrimų bendrovė "TNS Gallup" atliko "Transparency International" Lietuvos skyriaus (TILS) užsakymu. Balandį telefonu buvo apklausti 342 miškų sektoriuje dirbančių įmonių vadovai, jų teirautasi, kaip jie suvokia korupcijos problemas savo veikloje ir kaip kyšininkauja. Korupcija Lietuvos miškų sektoriuje, daugumos respondentų nuomone (46 proc.), yra didelė kliūtis verslui vystyti. Kad korupcija nei kliudo nei skatina miškų verslo vystymąsi, mano 29 proc. apklaustųjų, o 8 proc. apklaustųjų tiki, kad ji tik padeda. Tačiau daugiau nei pusė apklaustųjų mano, jog kyšio davimas miškų sektoriui atstovaujančių institucijų pareigūnams padeda spręsti problemas medienos versle Lietuvoje. Labiausiai, respondentų nuomone, korumpuotos institucijos Lietuvos miškų sektoriuje yra teritoriniai miškų kontrolės padaliniai, miškotvarkos projektus rengiančios įmonės bei Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos. 24,6 proc. respondentų atsakė, jog kyšiai, siekiant įtakoti valdžios sprendimus, yra duodami dažnai, o 5,6 proc. teigė, kad kyšiai yra duodami labai dažnai. Ši nuomonė apie miškų sektoriaus korumpuotumo mastus gali būti lyginama su tradiciškai šalyje gana korumpuotais laikomais viešaisiais pirkimais.

Lietuvoje vis dar paplitęs kyšininkavimas

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Lietuvoje kyšininkavimas yra paplitęs labiau nei kitose Europos šalyse, rodo naujas tyrimas. Transparency International“šių metų Pasaulinio korupcijos barometro duomenimis, beveik trečdalis Lietuvos gyventojų prisipažįsta, kad jie ar jų šeimos nariai yra davę kyšį per pastaruosius dvylika mėnesių. Tai yra didžiausias rodiklis tarp tyrinėtų Europos Sąjungos šalių ir vienas didesnių rodiklių pasaulyje. Lietuviai yra taip pat vieni kritiškiausių pasaulyje, vertindami valdžios pastangas pažaboti korupciją.

Korupcijos šmėkla valdo milijardus III

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Maždaug po metų bus galima pasiimti savotišką korupcijos žemėlapį ir paklaidžioti po Klaipėdos miesto savivaldybės koridorius, ieškant potencialių kyšininkų. Tokia idėja jau bręsta uostamiesčio vadovų galvose, tačiau, remiantis sostinės pavyzdžiu, brangiai nusipirkus korupcijos kompasą, problemos sprendžiamos tik iš dalies. Atliktų tyrimų duomenimis, dažniausiai neoficialiai atsilyginama vidutinio lygio valdininkams, o kyšio iniciatoriai - patys žmonės, kurie taip elgiasi savo iniciatyva arba atsižvelgdami į kitų nuomonę. Iš visų Lietuvos miestų kol kas tik sostinės Savivaldybė turi vadinamąjį korupcijos žemėlapį - atliktą miesto gyventojų ir savivaldybės darbuotojų korupcijos apraiškų vertinimą ir patirties tyrimą. Tokių priemonių imtasi po to, kai paaiškėjo, kad net 64 proc. vilniečių savo Savivaldybę laiko labiausia korumpuota institucija. Tyrimo metu anonimiškai buvo apklausiami tiek miestiečiai, tiek patys Savivaldybės darbuotojai, kurie nurodė, kokios yra, jų manymu, rizikingiausios kyšininkavimo atžvilgiu sritys. Tyrimo metu anonimiškai buvo apklausiami tiek miestiečiai, tiek patys Savivaldybės darbuotojai, kurie nurodė, kokios yra, jų manymu, rizikingiausios kyšininkavimo atžvilgiu sritys. Į pirmąjį trejetuką pakliuvo miesto plėtra, viešieji pirkimai bei įdarbinimas Savivaldybės administracijoje. Sudaryti korupcijos žemėlapį užsimojo ir Klaipėdos miesto valdžia.

Lietuviai - didžiausi kyšininkai Europos Sąjungoje

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Beveik trečdalis Lietuvos gyventojų prisipažįsta, kad jie ar jų šeimos nariai yra davę kyšį per pastaruosius dvylika mėnesių. Tai yra didžiausias rodiklis tarp tyrinėtų Europos Sąjungos šalių ir vienas didesnių rodiklių pasaulyje, teigia "Transparency International" ekspertai atlikę Korupcijos suvokimo indekso (KSI) tyrimą. 2008 metų "Lietuvos korupcijos žemėlapio" duomenimis, nuo 2002 metų gyventojų, manančių, kad kyšis padėtų išspręsti problemas, skaičius nuolat didėja, o verslininkų - nesikeičia. Palyginus pastarųjų penkių "Lietuvos korupcijos žemėlapių" rezultatus, vis daugiau gyventojų teigia esą pasiruošę duoti kyšį, nors taip teigiančių verslininkų skaičius nuolat mažėja. Apskritai Lietuvos antikorupcinė situacija šiemet šiek tiek pagerėjo, mūsų šalis pagal "Transparency International" KSI susigrįžo į 2007 metų pozicijas. Teigiamą įtaką turėjo viešųjų pirkimų skaidrinimo iniciatyvos ir Seimo narių parlamentinei veiklai skirtų lėšų viešinimas. Tačiau džiaugtis esminiais pokyčiais, pasak ekspertų, dar per anksti, nes Lietuvos KSI neperkopė 5 balų slenksčio. Apie teigiamas tendencijas bus galima kalbėti, kai Lietuva rodys nuolatinę pažangą antikorupcinėje srityje. "Transparency International" atstovai pastebi, kad šiuo metu nėra aišku, ar valdžia yra pasiruošusi kryptingai įgyvendinti jos programoje numatytą antikorupcinę politiką.

Telefoniniai sukčiai apgaudinėja vaikus ir imasi smurto

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Sukčiams ir toliau pavyksta rasti patiklių žmonių ir išvilioti iš jų dideles pinigų sumas neva į bėdą patekusiems giminaičiams ar artimiesiems gelbėti. Dažniausiai į įžūlių plėšikų suregztas pinkles patenka pagyvenę žmonės ir vaikai. Penktadienį tokia sukčių auka tapo 78-erių šiaulietis V.F. Į Šiaulių apskrities VPK kreipęsis V.F. pasakojo, kad apie 14 val. jam į namus, esančius Vytauto gatvėje, telefonu paskambino moteris. Ji prisistatė kaip anūkė ir paprašė pinigų už padarytą eismo įvykį. Po kiek laiko į V.F. į butą įsileido vyriškį, kuris, prisistatęs policijos pareigūnu, paprašė pinigų. V.F. norėjo paskambinti anūkei, tačiau tuo metu vyriškis V.F. parvertė ant grindų, iš kišenės ištraukė 4 500 litų ir pabėgo. Kaune pinigus ir daiktus sukčiai išviliojo iš 10-metės mergaitės. Į Kauno Žaliakalnio policijos komisariatą penktadienį kreipėsi mergaitės motina. Ji pasakojo, kad į Žemuogių gatvėje esančius namus telefonu buvo paskambinta apie 14 val. Paskambinęs vyriškis moters dešimtmetei dukrai prisistatė policijos pareigūnu ir pasakė, kad jos tėtis padarė eismo įvykį ir sužalojo žmogų. Po kiek laiko mergaitė išnešė į lauką ir merginai atidavė įvairius daiktus: nešiojamąjį kompiuterį, fotoaparatą, laikrodį ir juvelyrinius dirbinius. Materialinis nuostolis - 34 750 litų.

Kaune sulaikyti telefoniniai sukčiai

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Gavę operatyvinės informacijos, Kauno kriminalistai ketvirtadienį sulaikė 30 metų septynis kartus teistą E.S ir 36 metų anksčiau jau devynis kartus teistą S.M., kurie prieš pusvalandį apgaulės būdu iš 70 metų vyro buvo pasisavinę 1000 litų. Pinigai buvo skirti „atlyginti“ nuostolius už tariamo sūnėno sukeltą eismo įvykį. Įtariamieji sulaikyti „Swedbanko“ banko padalinyje, jau bandantys pervesti apgaule užvaldytus pinigus nusikalstamos veiklos bendrininkams. Pareigūnų duomenimis, šie sukčiai Kauno gyventojus apgaudinėjo apie tris savaites. Nustatyta, kad lapkričio 8-ąją iš 84 metų senutės sukčiai išviliojo 11 tūkst. litų. Įtariama, kad jų aukomis galėjo tapti dar apie 20 kauniečių, kurie iki šiol nesikreipė į policiją. Kauno apskrities VPK 2009 metais pradėti ir atliekami 59 ikiteisminiai tyrimai dėl tokio pobūdžio sukčiavimų, kai buvo apgauti Kauno miesto gyventojai, telefonu pranešant jiems apie nebūtą nelaimingą atsitikimą, ir iš jų, neva nuostoliams padengti, išvilioti pinigai („telefoniniai sukčiavimai“). Išaiškintos 36 tokio pobūdžio ikiteisminio tyrimo medžiagos, kuriose buvo nustatyta 11 įtariamųjų. Didžioji dalis (24) šių medžiagų jau perduota į teismą. Dėl šių nusikalstamų veikų Kauno miesto gyventojai patyrė žalos daugiau kaip už 160 tūkst. Lt. Apie pasikėsinimus padaryti tokias veikas duomenys gaunami nuolat, vien 2009 metais Kauno apskrities VPK užregistruota per 600 bandymų apgauti Kauno miesto gyventojus.

Telefoniniai sukčiai randa naujų aukų

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Savaitgalį Ukmergės ir Alytaus rajono gyventojos neteko kelių tūkstančių litų. Alytaus rajono Simno gyventoja D.A.J. (g. 1942 m.) neteko 5 tūkstančių litų, kai į namus paskambinęs vyras pranešė, neva į eismo nelaimę pateko dukra. Skambinusiojo teigimu, norint nutraukti ikiteisminį tyrimą esą reikalingi pinigai. Juos pasiėmė vėliau į namus atvykęs vyras. Ukmergės rajone viena moteris neteko 4 tūkstančių litų, kai jai paskambinęs nepažįstamasis pranešė, esą jos sūnus padarė avariją. Norint jam pagelbėti, reikalingi pinigai. Paskambinęs asmuo paprašė perduoti 4 tūkst. Lt žmogui, kuris tuoj ateis į jos namus ir prisistatys Rimu Kazlausku. Kaip ir prašyta, moteris padavė nepažįstamajam nurodytą sumą, o vėliau suprato, kad yra apgauta.