|

Pasvaliečiai sukilo prieš danų kiaules

Lietuvoje tęsiasi karas su danų kiaulėmis. Pasvalio rajono Grūžių kaimo žmonės pasipriešino gyvenvietės pašonėje įsikūrusios daniško kapitalo bendrovės “Nissen farm” užmojams per metus užauginti 12 tūkst. riestauodegių. Pasvaliečiai piktinasi, jog šalies įstatymai nėra palankūs žmonėms ginantis nuo srutų smarvės bei jos poveikio sveikatai. Oficialiai įsteigtos kaimo bendruomenės neturėję Pasvalio rajono Grūžių kaimo gyventojai rugpjūčio pradžioje akimirksniu pradėjo telkti jėgas. Skubiai vienytis juos privertė šalia gyvenvietės jau ne vienerius metus dirbančios ir augalininkyste besiverčiančios danų firmos “Nissen farm” sumanymas rekonstruoti senas fermas ir pradėti auginti kiaules. Ką reiškia pašonėje esantis intensyviai auginamų kiaulių kompleksas, pasvaliečiai žino: kita šalyje pagarsėjusi danų bendrovė Šalnaičių kaime augina kiaules. Riestauodegių smarvės jie sako prisiuosto ir nuvykę į kaimyninį Pakruojo kraštą. Todėl iš rajono savivaldybės atėjęs signalas apie danų ketinimus sukėlė ant kojų žmones. Ši informacija netrukus pasirodė ir vietinėje spaudoje. Gyventojai nustėro perskaitę, jog “Nissen farm” ketina auginti kiaules ir tam jau beveik įjungta žalia šviesa – Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas pateikė išvadą, kad bendrovei nereikia atlikti poveikio aplinkai tyrimo. Bendrovė aplinkosaugininkams buvo pateikusi informaciją, jog vienu metu komplekse bus 2900 kiaulių, o per metus jie ketina išauginti apie 12 tūkst. riestauodegių.

|

Kovoje prieš danų kiaules – naujas ginklas

Praėjusią savaitę „Radviliškio naujienoms“ paviešinus Šiaulėnų miestelio (Radviliškio rajonas) problemas dėl miestelį smardinančių danų kiaulidžių, žinia netruko apskristi visą Lietuvą. Šiaulėniškių problemomis susidomėjo ne tik vietinės, bet ir šalies žiniasklaidos priemonės. Miestelio gyventojai džiaugiasi, kad ir kitų miestų bei rajonų žmonės supranta jų problemą ir tai paskatino šiaulėniškius dar aktyviau ginti savo interesus. „Radviliškio naujienoms“ pavyko išsiaiškinti, kad Šiaulėnų kiaulidžių plėtrai nepritaria ne tik Radviliškio rajono valdžia, bet ir paveldosaugininkai. Pasirodo, vos už kelių šimtų metrų nuo kiaulidžių stovintis senasis Šiaulėnų dvaras kultūrine prasme yra labai svarbus Lietuvai ir trūksta tik truputėlio iniciatyvos, kad šis dvaras butų įrašytas į Kultūros paveldo objektų sąrašus. Paveldosaugininkai tikina, kad kiaulidės prie tokių svarbių kultūrinių objektų niekaip nesiderina. Primename, kad šiaulėniškių kova prieš miestelio pakraštyje danų įkurtos bendrovės „Litpirma“ kiaulides kilo tada, kai vietiniai gyventojai atsitiktinai sužinojo, jog bendrovė planuoja kiaulidžių rekonstrukciją ir užsimojo dvigubai padidinti auginamų kiaulių skaičių. Tai paaiškėjo po to, kai kiaulidžių kaimyninių sklypų savininkai gavo pranešimus apie bendrovės planus plėstis ir perskaitė skelbimą apie užsakytą poveikio aplinkai vertinimo programą. Kiaulidžių kaimynyste pasipiktinę šiaulėniškiai tikino, kad ir dabar kiaulininkai netinkamai tvarkosi.

|

Lietuva nebeapsikenčia danų kiaulių

Nevaldomas Danijos kiaulininkų veržimasis į Lietuvą, besaikis fermų plėtimas kenkia gyventojų sveikatai bei gamtai. Vakar neapsikentę kiaulidėmis prie Vyriausybės rūmų piketą surengė keliasdešimt Radviliškio rajono Šiaulėnų bendruomenės, Kalvarijos savivaldybės, Pakruojo rajono ir kitų su danų kiaulininkais kovojančių bendruomenių atstovai. Žmonėms kilo įtarimų, kad šalies valdžia kovoje su Danijos kiaulininkais atstovauja ne saviems, lietuviams, o užsieniečiams. Anot akcijos rengėjų, nevaldomas Danijos kiaulininkų veržimasis į Lietuvą, kiaulių ir paukščių kompleksų plėtimas nesilaikant galiojančių teisės aktų kelia realią grėsmę mūsų šalies gamtai ir gyventojų sveikatai. Tačiau, kaip tvirtino rengėjai, už kiaulininkystės plėtrą atsakingos valstybinės institucijos ne tik kad nesiima veiksmų situacijai pagerinti, bet ir elgiasi visiškai atvirkščiai. Žaliųjų judėjimo lyderis Rimantas Braziulis “Respublikai” tvirtino, kad jam kilo įtarimas, jog Vyriausybė ginče su danų kiaulininkais atstovauja ne saviems, lietuviams, o užsieniečiams. “Vyksta mūsų valdininkijos palaiminta tyli danų invazija į Lietuvą. Tikima, kad iš Danijos ateis milžiniški pinigai, todėl stengiamasi tylėti bendraujant su tariamais investuotojais. Tačiau kas atsakys, kai mūsų gražuolė Lietuva kartu su danų investicijomis ir jų kiaulėmis taps viena didele kiaulide?” – klausė R.Braziulis.

|

Danų kiaulių kompleksui nurodyta sumažinti kiaulių kiekį

Radviliškio rajone Šiaulėnų kaime įsikūrusiam danų verslininko Jorgeno Anderseno valdomam kiaulių kompleksui nurodyta sumažinti kiaulių kiekį, kuris viršija projektinius įmonės pajėgumus. Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Radviliškio rajono agentūra, patikrinusi UAB „Litpirma“ kiaulių kompleksą, nustatė, kad bendrovė vietoje leidžiamų 12 tūkst. kiaulių augina 17 378 įvairaus amžiaus kiaules. Vykdydama modernizaciją ir didindama kiaulių skaičių, bendrovė turėjo kreiptis į Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentą ir pakoreguoti jai išduotą Taršos integruotos prevencijos kontrolės leidimą. Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Radviliškio rajono agentūros vedėjo Mingailos Saulevičiaus teigimu, norėdama plėstis bendrovė turėjo atlikti poveikio aplinkai vertinimo procedūrą, tačiau ji buvo nutraukta, o be poveikio aplinkai vertinimo Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas Taršos integruotos prevencijos kontrolės leidimo koreguoti negali. Norams auginti daugiau kiaulių aktyviai pasipriešino Šiaulėnų kaimo gyventojai, nebegalėję pakelti smarvės, kurią kelia kiaulių kompleksas. Radviliškio rajono savivaldybės taryba, svarsčiusi įmonės savininkų prašymą, nusprendė nepritarti UAB „Litpirma“ planuojamai veiklai — išplėsti kiaulių komplekso gamybinius pajėgumus iki 54 tūkstančių užaugintų kiaulių per metus.

|

Danų kiaulių ekspansija tęsiasi

Danų kiaulės vis labiau apžioja Lietuvą, kuri pamažu tampa milžiniška užsienietiškų deglųjų kiaulide. Kiaulinami žmonės skambina pavojaus varpais, tačiau kiaulių karavanas eina – šįkart į Radviliškio rajoną.Dvoką, sklindantį nuo Radviliškio rajono Šiaulėnų miestelio pašonėje įsikūrusio danų kapitalo bendrovės “Litpirma” kiaulių komplekso, kasdien uostantys ir gokčiojantys šiaulėniškiai nustėro sužinoję apie šio komplekso planus plėstis beveik dvigubai. Žmonės baiminasi dėl galimos ekologinės katastrofos, todėl tokiems kiaulininkų planams žada užkirsti kelią bet kokia kaina. Kiaulių kompleksas, kuriame šiuo metu užauginama apie 25 tūkst. kiaulių per metus, yra vos už 700 m nuo Šiaulėnų miestelio. Nosis riečianti smarvė, pašlijusi sveikata ir baimė dėl teršiamos gamtos – tuo šiandien gyvena miestelis. Todėl šiaulėniškiams plaukai šiaušiasi nuo kiaulininkų ketinimų dar padidinti čia auginamų deglųjų skaičių. Minimalus planas – 40 tūkst. kiaulių per metus. Maksimalus planas – 54 tūkst. kiaulių per metus. Žmonėms nesuvokiama, apie kokią komplekso plėtrą dar gali būti kalbama, jei kiaulės čia auginamos ir taip per arti gyvenamųjų namų. Pasak Šiaulėnų bendruomenės atstovo Edvardo Stonkaus, kiaulių kompleksas, kuriame kriuksi daugiau nei 12 tūkst. deglųjų, nuo gyvenamųjų namų turi būti nutolęs mažiausiai per kilometrą. Tačiau Šiaulėnuose taip nėra. Nesuvokiama žmonėms ir tai, kokią plėtrą gali planuoti bendrovė, kurią gamtosaugininkai kone kasmet baudžia už įvairius pažeidimus.

|

Lietuvoje danų kiaulės turi daugiau teisių nei vietos gyventojai

Danų bendrovės kiaulės Lietuvoje turi daugiau teisių nei vietos gyventojai, kurie dėl nepakeliamo dvoko tampa tikrais ligų maišais. Klaikios smarvės kankinami žmonės dūsta ne tik lauke, kiaulių mėšlo kvapas prasiskverbia ir į jų namus, rašo „Panevėžio rytas”. Ankstesniais metais srutomis buvo tręšiami toliau nuo kaimo esantys javų pasėliai. Šiemet danų įmonės darbuotojai žarnas, kuriomis teka srutos į jomis kviečius laistantį traktorių su specialia įranga, ištiesė po visą kaimą, prie pat gyvenamųjų namų. Bendrovės “Saerimner” technikos direktorius Vaidotas Židonavičius “Panevėžio rytui” sakė, kad leidimą srutomis laistyti pasėlius išdavė aplinkosaugininkai. “Kiekvienais metais su jais deriname laistymo programą. Kviečių laukai aplink Kubiliūnų kaimą priklauso ūkininkams ir bendrovėms. Su jais sudarę sutartis pasėlius tręšiame nemokamai”, – sakė V.Židonavičius. Viename hektare kviečių danų įmonė išlieja iki 45 tonų srutų. Saločių ambulatorijos šeimos gydytoja Angelė Remeikienė neslėpė, kad smarvė nuo Šalnaičių kaime įsikūrusio kiaulių komplekso pasiekia ir maždaug už 2 kilometrų esantį Saločių miestelį. “Ir sveikam žmogui toks kvapas nemalonus, ką jau kalbėti apie sergančiuosius plaučių ligomis”, – sakė medikė. Bendrovės darbuotojai kiekvieną pavasarį ir rudenį dirba maždaug po dvi savaites, 24 valandas per parą. Pasak technikos direktoriaus, taip siekiama sukelti kuo mažiau nepatogumų vietiniams gyventojams. Tačiau laukus srutomis laistė ir per ilgąjį praėjusį savaitgalį.

Tas Beprotiškas, Beprotiškas, Beprotiškas Pasaulis (2 dalis)
|

Tas Beprotiškas, Beprotiškas, Beprotiškas Pasaulis (2 dalis)

Metų pradžioje planuota atidaryti vyriausios Lietuvos raganos Vilijos Lobačiuvienės raganavimo mokyklą, kurią galėtų lankyti ir vaikai. Kauno taryba nusprendė, kad už šiukšles gyventojai turi mokėti pagal būsto plotą. Neatsiliko ir Klaipėda. Sumokėti litai už šiukšlių išvežimą nebus grąžinti. Rūšiuoti atliekų – neverta. Atliekų rūšiavimas sužlugdytas, Lietuva virsta antruoju Neapoliu. Klaipėdos paplūdimiuose: dvokas ir šiukšlės. Rokiškio rajone dar yra išlikusių gatvių pavadinimų rusų kalba. Kauno klerkai į komandiruotes užsienyje įprato važinėti ne po vieną, o būreliais. Komisarai ir prokurorai apkaltinti pagalba kontrabandininkams. Aplinkos ministras apie STT dėmesį miškininkams nieko nežinojo. Prekyba dėvėtais drabužiais smuko kone perpus. Atsiradus skrydžių, neliko keleivių. Vilniečius maitina ir Baltarusija. Genų inžinierių kūriniai ieško kelio ir prie lietuvių stalo. Dėl maisto stygiaus kyla kainos. JAV dienraštis rašo, kad Lietuva – skurstanti, badaujanti ir praradusi viltį. Pederastai ir lesbietės braunasi į mokyklas. Švedai apie tai turi savo požiūrį. Nežabojama tolerancija priartėjo prie vaikų darželių. Prokuratūra uždarė prieš gėjus kovojančias interneto svetaines. Profesorius Leonidas Donskis nesupranta kas atsitiko, kad nepriklausomybės atkūrimo signatarai ir buvę Sąjūdžio herojai dalyvavo ksenofobų eitynes? Savo straipsnyje aktyviai propaguoja gėjų teises. Artūrui Račui tai patinka.

Tas Beprotiškas, Beprotiškas, Beprotiškas Pasaulis (1 dalis)
|

Tas Beprotiškas, Beprotiškas, Beprotiškas Pasaulis (1 dalis)

Dar sovietų laikas, prieš metų dvidešimt, vaikystėje žiūrėjau filmą “Tas Beprotiškas, Beprotiškas, Beprotiškas Pasaulis. Bilietai į kiną buvo pigus, 80 kapeikų kainavo. Filmas buvo geras, o juos ilgai rodydavo, todėl ir žiūrėjau ši filmą kelis kartus iš eilės. Gerus filmus tada rodė, pilnos salės žiūrovų buvo. Vėliau atėjus nepriklausomybei pradėjo rodyti komercinį kiną. Į visokius „Amerikietiškus pyragus“ ateidavo nedaug žmonių. Ir sumanė tada Biržuose nugriauti mano vaikystės kino teatrą „Širvėna“. Susprogdino vandentiekio bokštą, antrąjį bokštą užvertę tiesiai ant kino teatro ir sulygino vėliau pastatą su žeme. Ech globalizacija… Dabar ten prekybos centras „IKI Širvėna“. Nemėgstu dėl to šitų parduotuvių. Praėjo dvidešimt metų, apsidairiau ir matau, kad mes jau ilgą laiką gyvename beprotiškame pasaulyje. Ir tas pasaulis vis beprotiškėja. Papasakosiu savo draugams, kurie jau ilgą laiką gyvena užsienyje, kas čia tokio beprotiško mūsų Lietuvoje. Tikriausiai, dalis iš jūsų manote, kad užtenka tik paskaityti antraštes komerciškai-bulvariniuose tinklalapiuose ir jums jau viskas aišku? Šiame straipsnyje didelė dalis informacijos bus tik antraštės. Ar skaityti straipsnius, ar vaizdas jums jau aiškus – spręskite patys. Straipsnis humoristiškai-pesimistiškas. Turėkite truputi kantrybės. Taigi, kas tokio beprotiško per metus įvyko Lietuvoje?

|

Vilniaus vamzdis: imkit mane ir skaitykit

Vilniuje vasario 14 d. tarp Mindaugo ir Žaliojo tiltų pastatyta Vlado Urbanavičiaus skulptūra “Krantinės arka” iš karto tapo karštų diskusijų objektu: televizijos (nuo LTV “Panoramos” iki LNK “Kakadu”) rengė reportažus, laikraščiai spausdino straipsnius ir skaitytojų laiškus, o “Vakaro žinios” net paskelbė konkursą “Vamzdiec”. V. Urbanavičiaus skulptūra – daugiausia diskusijų sukėlęs “Vilniaus – Europos kultūros sostinės 2009” (VEKS) projektas ir Nepriklausomybės laikų šiuolaikinio meno kūrinys. Kas sukėlė tokią audringą visuomenės reakciją? Skulptūrai parinkta vieta, medžiaga, mastelis, biudžetas, politinės peripetijos ar VEKS projektus lydintis nepasitikėjimo šleifas? Paskaičius straipsnius ir komentarus tampa akivaizdu: viskas. Tad galime drąsiai imti “tą vamzdį” ir skaityti – kokiu tik norisi kampu. Beje, skulptūros pastatymo data savaip simboliška: tai ne tik visų mylimo šventojo Valentino diena, bet ir pirmojo Lietuvos vardo paminėjimo data – lygiai prieš tūkstantį metų, pasak Kvedlinburgo analų, mūsų gentainiai pasiuntė dangopi šventąjį Brunoną su 18 “saviškių”. Tokiu tad smurto aktu prieš tuomet svetimą tikėjimą įėjome į Istoriją. Lietuva – drąsi šalis! Todėl surūdijusi “Krantinės arka” yra pats tikriausiais paminklas Lietuvos vardo tūkstantmečiui – dabarties archeologų atkasta brutalaus triumfo arka, nuo pat idėjos gimimo tapusi kovos su kitatikiais simboliu. Iš pradžių kovojo politikai su menininkais – kas turi lakesnę miesto viziją ir jos įgyvendinimo teisę.

|

Pasauliai pagal Garpą, arba Pamąstymai apie lygias ir nelygias galimybes

Gyveno kartą toks kare sužeisto ir ligoninėje mirusio kareivio Garpo sūnus T. S. Garpas, kuris Johno Irvingo romane „Pasaulis pagal Garpą“ net vardu neminimas. Jis buvo tik Garpas, ir visas pasaulis turėjo būti tik pagal jį. Kai Garpas mirė, jo dukra Dženė Garp jau žinojo, kad pasaulyje pagal jos tėvą reikia turėti energijos ir atkaklumo, nes tik tada dar galima tikėtis šį tą pasiekti. Gyvenimo saulėlydyje Garpas pagaliau ėmė suvokti, kad šioje nuodėmingoje žemėje, be jo, gyvena ir kiti žmonės, kurie irgi nori, kad pasaulis būtų sutvarkytas tik pagal juos. Rašytojas Garpą „numarino“ gan jauną, ir nežinau, ar gan pagyvenusiam man, ar Garpui pirmiau šovė į galvą ta keista mintis, kad ir kiti žmonės gyvena. Nes ir aš ilgokai mąsčiau kaip Garpas: kaip puiku būtų, jei visi žmonės jaustų taip, kaip jaučiu aš, mąstytų taip, kaip mąstau aš, elgtųsi taip, kaip elgiuosi aš! Visi būtume vienodi, ir nei pykčio tada nebūtų, nei intrigų, nei karų. Bet kartą šia mintimi pasibaisėjau. Nes jeigu pasaulis būtų tik pagal mane, koks jis nuobodus būtų! Visi kartotų mano kvailas tiesas, visi šypsotųsi, kai aš šypsausi, visi springtų nuoskaudomis ir pykčiu, kai aš jais springstu, ir net iškilniausi mano jausmai bei puikiausi darbai taptų nepakeliamai nuobodūs, nes nieko kito pasaulyje nebūtų. Štai tada ir suvokiau, kad būtina įvairovė. „Tik įvairovė gimdo įvairovę“, – prisiminiau vieno iš kibernetikos pradininkų W. R. Ashby vardu pavadintą dėsnį.