Skandalai

Sukčiams ir toliau pavyksta rasti patiklių žmonių ir išvilioti iš jų dideles pinigų sumas neva į bėdą patekusiems giminaičiams ar artimiesiems gelbėti. Dažniausiai į įžūlių plėšikų suregztas pinkles patenka pagyvenę žmonės ir vaikai. Penktadienį tokia sukčių auka tapo 78-erių šiaulietis V.F. Į Šiaulių apskrities VPK kreipęsis V.F. pasakojo, kad apie 14 val. jam į namus, esančius Vytauto gatvėje, telefonu paskambino moteris. Ji prisistatė kaip anūkė ir paprašė pinigų už padarytą eismo įvykį. Po kiek laiko į V.F. į butą įsileido vyriškį, kuris, prisistatęs policijos pareigūnu, paprašė pinigų. V.F. norėjo paskambinti anūkei, tačiau tuo metu vyriškis V.F. parvertė ant grindų, iš kišenės ištraukė 4 500 litų ir pabėgo. Kaune pinigus ir daiktus sukčiai išviliojo iš 10-metės mergaitės. Į Kauno Žaliakalnio policijos komisariatą penktadienį kreipėsi mergaitės motina. Ji pasakojo, kad į Žemuogių gatvėje esančius namus telefonu buvo paskambinta apie 14 val. Paskambinęs vyriškis moters dešimtmetei dukrai prisistatė policijos pareigūnu ir pasakė, kad jos tėtis padarė eismo įvykį ir sužalojo žmogų. Po kiek laiko mergaitė išnešė į lauką ir merginai atidavė įvairius daiktus: nešiojamąjį kompiuterį, fotoaparatą, laikrodį ir juvelyrinius dirbinius. Materialinis nuostolis – 34 750 litų.

Gavę operatyvinės informacijos, Kauno kriminalistai ketvirtadienį sulaikė 30 metų septynis kartus teistą E.S ir 36 metų anksčiau jau devynis kartus teistą S.M., kurie prieš pusvalandį apgaulės būdu iš 70 metų vyro buvo pasisavinę 1000 litų. Pinigai buvo skirti „atlyginti“ nuostolius už tariamo sūnėno sukeltą eismo įvykį. Įtariamieji sulaikyti „Swedbanko“ banko padalinyje, jau bandantys pervesti apgaule užvaldytus pinigus nusikalstamos veiklos bendrininkams. Pareigūnų duomenimis, šie sukčiai Kauno gyventojus apgaudinėjo apie tris savaites. Nustatyta, kad lapkričio 8-ąją iš 84 metų senutės sukčiai išviliojo 11 tūkst. litų. Įtariama, kad jų aukomis galėjo tapti dar apie 20 kauniečių, kurie iki šiol nesikreipė į policiją. Kauno apskrities VPK 2009 metais pradėti ir atliekami 59 ikiteisminiai tyrimai dėl tokio pobūdžio sukčiavimų, kai buvo apgauti Kauno miesto gyventojai, telefonu pranešant jiems apie nebūtą nelaimingą atsitikimą, ir iš jų, neva nuostoliams padengti, išvilioti pinigai („telefoniniai sukčiavimai“). Išaiškintos 36 tokio pobūdžio ikiteisminio tyrimo medžiagos, kuriose buvo nustatyta 11 įtariamųjų. Didžioji dalis (24) šių medžiagų jau perduota į teismą. Dėl šių nusikalstamų veikų Kauno miesto gyventojai patyrė žalos daugiau kaip už 160 tūkst. Lt. Apie pasikėsinimus padaryti tokias veikas duomenys gaunami nuolat, vien 2009 metais Kauno apskrities VPK užregistruota per 600 bandymų apgauti Kauno miesto gyventojus.

Savaitgalį Ukmergės ir Alytaus rajono gyventojos neteko kelių tūkstančių litų. Alytaus rajono Simno gyventoja D.A.J. (g. 1942 m.) neteko 5 tūkstančių litų, kai į namus paskambinęs vyras pranešė, neva į eismo nelaimę pateko dukra. Skambinusiojo teigimu, norint nutraukti ikiteisminį tyrimą esą reikalingi pinigai. Juos pasiėmė vėliau į namus atvykęs vyras. Ukmergės rajone viena moteris neteko 4 tūkstančių litų, kai jai paskambinęs nepažįstamasis pranešė, esą jos sūnus padarė avariją. Norint jam pagelbėti, reikalingi pinigai. Paskambinęs asmuo paprašė perduoti 4 tūkst. Lt žmogui, kuris tuoj ateis į jos namus ir prisistatys Rimu Kazlausku. Kaip ir prašyta, moteris padavė nepažįstamajam nurodytą sumą, o vėliau suprato, kad yra apgauta.

Žmonijos istorija byloja apie daugybę lyg ir atsitiktinių profesinių ir kūrybinių sėkmių, kai mokslininkams ar menininkams likimas tartum netyčia padiktuodavo genialius sprendimus arba kūrinius. Visi girdėjo apie legendinį graikų matematiką, fiziką ir išradėją Archimedą, kuris, pliūkštelėjęs į vonią, staiga suformulavo vėliau jo vardu pavadintą dėsnį apie jėgą, veikiančią į skysčius panardintus kūnus. Lygiai taip pat garsi legenda apie klasikinės mechanikos pagrindų kūrėją Isaacą Newtoną, kuriam į pakaušį trinktelėjęs nuo obels krintantis jos vaisius šio mokslininko lūpomis pasauliui padiktavo visuotinį traukos dėsnį. Ne mažiau žinomas ir Dimitrijus Mendelejevas, sukūręs jo vardu pavadintą periodinę elementų lentelę, kurią, kaip teigiama, susapnavęs… Gink Dieve, neturiu nė menkiausios mintelės lygintis su šiais didžiavyriais, tačiau viena žurnalistų profesijos sėkme, sakyčiau, retai pasitaikančia, norėčiau pasigirti. Dabar, kai beveik kasdien žiniasklaida praneša apie senukus ir vaikus, iš kurių telefoniniai sukčiai išvilioja nemenkas sumas, savo ausimis girdėtos ir akimis regėtos sukčiavimo aferos paviešinimas, manau, praverstų dar neužkibusiesiems ant tokių niekšelių meškerės. Čia smulkiai aprašysiu sukčių veiklos metodus, kurie daugelį tartum užhipnotizuoja ir atima galimybę racionaliai mąstyti. Taigi vieną priešpietę užsukau pas bičiulį į darbovietę aptarti reikalų. Besišnekučiuojant suskambo jo fiksuotasis darbo telefonas.

Tikriausiai dar pamenate tokią dainą „vėl gegužio žiedai“, kurią dainavo visi sveikinimų koncertai. Tikriausiai atsimenate ir atlikėjų kapelos pavadinimą, kuriame buvo mistinis žodis JUNGĖNAI. Tai Kalvarijos apylinkėse esančio kaimelio pavadinimas, o šį savaitgalį jis į medijos eterį pateko ne dėl kažkadaise labai populiarios kaimo kapelos ir jos liaudiškų dainų, o dėl vienos geranoriškos pagyvenusios moteriškaitės, kuri atvykus tikriesiems pareigūnams, kišo nusikaltėliams paruoštus tūkstančius… Moterys buvo taip įtikintos, kad visos jau laukė ateinančiųjų paimti pinigus, o viena garbaus amžiaus močiutė net mums grūdo tuos sutartus pinigus, nors tikinome ją, jog esame tikri policijos pareigūnai, spėję ją apsaugoti nuo apgavikų vagystės, – pasakojo kriminalistai, įtariamuosius sulaikę dar prieš patį nusikaltimą. – Mes jai ramiai aiškinome, kad anūkas gyvas ir sveikas, į jokią avariją nepatekęs, o ji vis tiek vis klausė mūsų, ar jam nereikės ilgai gydytis patirtų sužalojimų… – teigė laikinai Kalvarijos policijos viršininko pareigas einantis Dainius Gaižauskas. Po šios istorijos nesinori kalbėti nei apie patiklius žmones, nei apie nusikaltėlius, kurie savo liežuvio variacijomis manipuliuoja žmonėmis, jiems grasina ir prievartauja pinigus, tiesiog norėčiau pažiūrėti iš kitos pusės. Šiose istorijose įdomu tai, jog labai dažnai nusikaltėliai apsimeta pareigūnais. Ir manau, bepigu jiems tokiais apsimesti, kai policija, dar nuo tarybinių laikų mūsų šalyje dirba dviem „etatais“.

Aptikę mobiliajame telefone praleistą skambutį su nežinomu numeriu ir paskambinę juo gyventojai į sukčių kišenę gali įberti mažiausiai 11 litų. Ir visa tai bus legalu. Pastarosiomis dienomis nemažai Lietuvos mobiliojo ryšio abonentų randa praleistų skambučių iš numerio +88213860033. Keturi paskutiniai skaičiai gali būti ir kitokie, rašo “Lietuvos rytas”. Paskambinę šiuo numeriu užkibsite ant nesąžiningų veikėjų kabliuko – vien už sujungimą į kito mėnesio sąskaita bus įskaičiuota maždaug 11 litų suma. Pasak Ryšių reguliavimo tarnybos Rinkos priežiūros departamento direktoriaus pavaduotojo Virgilijaus Stundžios, kone vienintelis būdas apsisaugoti nuo praradimų – neskambinti: “Jei kam nors jūsų labai reikia, pats paskambins dar kartą”. Minėti numeriai priklauso įmonei, teikiančiai palydovinio ryšio paslaugas. Jomis dažnai naudojamasi kruiziniuose ar kitokiuose laivuose. Viskas iš pažiūros legalu. Apsukruoliai sudaro sutartį su ryšio operatoriumi ir gauna numerį, kuriuo skambučiai kainuoja gerokai daugiau. Tuomet pastatomas kompiuteris, automatiškai renkantis bet kokius numerius ir skambinantis. Paprastai skambutis trunka labai trumpai, kad abonentas nesuspėtų pakelti ragelio. Dažniausiai tai daroma naktį. Paskambinus atgal šiuo numeriu skaičiuojama pagal padidintą tarifą. Labai maža mokesčio dalis tenka Lietuvos operatoriui, teikiančiam tarptinklinio ryšio paslaugas, o likusius pinigus pasidalija palydovinio ryšio bendrovė ir skambinantys sukčiai.

Pinigus telefonu viliojantys aferistai, jau keletą metų nekeičiantys darbo scenarijaus, ir toliau klesti. Pernai telefoninių apgavysčių buvo perpus daugiau nei 2008-aisiais. Pinigų viliotojai dažniausiai aukomis renkasi pagyvenusius žmones arba vaikus. Paskambinę telefonu melagingai įtikinėja, kad į bėdą patekusį artimą žmogų išgelbėti galima tik pinigais. Pas įtikintas mamas ar močiutes, kurios skaudžiai išgyvena dėl neva įvykusios nelaimės, apsimetėlis „gydytojas“, „policininkas“ ir netgi „advokatas“ siunčia pasiuntinį paimti suderėtų pinigų. Šiomis dienomis Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešųjų ryšių grupė išplatino pranešimą, kad praėjusių metų spalio–gruodžio mėnesiais telefoniniai sukčiai apgaule išviliojo pinigus iš panevėžiečių, gyvenančių Parko g. 21 ir 47, Ateities g. 10 ir Nemuno g. 64 namuose. Pinigų iš tų gyventojų atėjo pasiimti nepilnametis. VPK Viešųjų ryšių grupės vyresnioji specialistė Regina Bučinskienė sakė, kad „pasiuntinys“ buvo sulaikytas, policijos pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą. Tačiau norėtų sulaukti informacijos iš apgautų žmonių. Panevėžio apskrities VPK Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininko pavaduotoja Audronė Vaitonienė pasakojo, kad telefoniniams sukčiams apgaudinėti neturi įtakos nei oras, nei paros metas. „Sudėtinga pasakyti, kada jie suaktyvėja, – svarstė pareigūnė. – Turinčiuosius psichikos sutrikimų veikia mėnulio pilnatis, o apgavikams mėnulis įtakos neturi.