Skandalai

Kalvarijos kriminalistai reikalauja kelti baudžiamąją bylą aukštiems pareigūnams, tarp kurių - miškavagiai ir medžiotojai

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Neturėdami kitos išeities Kalvarijos policijos komisariato kriminalistai kreipėsi į generalinį prokurorą, prašydami pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojo Edvardo Bukotos , to paties komisariato viršininko Kęstučio Kalinausko , o taip pat Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro Kęstučio Betingio ir Policijos departamento generalinio komisaro pavaduotojo Visvaldo Račkausko veiklos. Pareigūnai teigia išsiaiškinę, kad kontrabandininkai veikia kartu su Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotoju Edvardu Bukota, atsakingu už kriminalistų darbą. Kriminalistų surinkti duomenys parodė, kad šis pareigūnas, be kita ko, praėjusių metų Kovo 11-osios valstybinių švenčių dieną kartu su vienu kontrabandininkų organizavo valstybinio miško vagystę ir joje pats aktyviai dalyvavo. Portalo Alfa.lt žurnalistė Rita Gečiūnaitė išsiaiškino, kad Kalvarijos kriminalistai aukštų pareigūnų sąsają išaiškino sekdami kontrabandos vežėjų „pėdsakais“, kurie vedė į Medžiotojų klubo vadovo Edmundo Derenčiaus sodybą. Joje tyrėjai aptiko ne tik kontrabandos, bet ir iš Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato dingusį specialų naktinio matymo prietaisą. Tyrėjų duomenimis, E. Derenčius aiško juos gavęs iš paties E. Bukoto.

K.Betingis ir V.Račkauskas kaltinami pagalba kontrabandininkams

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Kalvarijos kriminalistai spaudžiami nutraukti ikiteisminį tyrimą, prašo baudžiamojon atsakomybėn patraukti jų vadovus bei K.Betingį ir V.Račkauską. Septyni Kalvarijos rajono policijos komisariato kriminalistai pirmadienį kreipėsi į Generalinį prokurorą Raimondą Petrauską, prašydami pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojo Edvardo Bukotos, to paties komisariato viršininko Kęstučio Kalinausko, Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro Kęstučio Betingio ir Policijos genaralinio komisaro pavaduotojo Visvaldo Račkausko veiklos. Pareigūnų teigimu, jiems atskleidus skandalingus kontrabandos ir valstybinių miškų grobstymo faktus, šie pareigūnai atvirai spaudžia nutraukti pradėtą ikiteisminį tyrimą. Kalvarijos kriminalistai įtaria, kad Marijampolės pareigūnai patys gali dalyvauti nusikalstamo pasaulio, susijusio su kontrabanda ir vagystėmis, veikloje, o šią jų veiklą dangsto K.Betingis ir V.Račkauskas. Kaip teigiama Teisės projektų ir tyrimų centro pranešime, visi septyni pareigūnai yra kriminalistai ir tyrėjai. Jų teigimu, persekiojant kontrabandininku, vieno jų sodyboje juos užpuolė grupė nusikaltėlių. Vėliau pareigūnai išaiškino, kad sodybos šeimininkas veikia išvien su Policijos komisariato viršininko pavaduotoju V.Račkauskui, atsakingu už kriminalistų darbą.

Aukšti teisėsaugos pareigūnai dangsto kontrabandininkus?

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Aukšti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai dalyvauja nusikalstamo pasaulio, susijusio su kontarabanda ir vagystėmis, veikloje, o jų veiklą dangsto aukštesnių teisėsaugos įstaigų vadovai, teigia Kalvarijos kriminalistai. Kaip rašoma Lietuvos policijos profesinės sąjungos išplatintame pranešime, šiuos skandalingus kontrabandos ir valstybinių miškų grobstymo aferos faktus atskleidę Kalvarijos kriminalistai atvirai spaudžiami nutraukti pradėtą tyrimą. Neturėdami kitos išeities Kalvarijos rajono policijos komisariato kriminalistai kreipėsi į Generalinį prokurorą, prašydami pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojo Edvardo Bukotos, to paties komisariato viršininko Kęstučio Kalinausko, o taip pat Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro Kęstučio Betingio ir Policijos departamento Generalinio komisaro pavaduotojo Visvaldo Račkausko veiklos. Teisės projektų ir tyrimų centras teigia, kad Kalvarijos kriminalistai persekiojo kontrabandininkus ir vieno iš jų sodyboje buvo užpulti grupės nusikaltėlių. Pareigūnai teigia išsiaiškinę, kad sodybos šeimininkas veikia kartu su Policijos komisariato viršininko pavaduotoju, atsakingu už kriminalistų darbą.

Karšto vandens tiekimas - 100:0

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Sausio viduryje Klaipėdoje ir Gargžduose buvo paskelbta apie būtinybę daugiabučių namų gyventojams pasirinkti karšto vandens tiekimo būdą. Per pirmąsias savaites 100 uostamiesčio namų pareiškė pageidavimą likti prie dabartinės tvarkos, kai už vandenį atsiskaitoma su vandens tiekėju, o už pašildymą - su šilumos tiekėju. Naujosios tvarkos, kai atsiranda tarpininkas - karšto vandens tiekėjas, kol kas nepasirinko nė vienas Klaipėdos namas. "Žmonėms svarbiausia, kad mokesčiai nedidėtų. Tvarka be tarpininko yra pigesnė gyventojams", - pagrindinį pasirinkimo motyvą įvardino daugiabučių savininkų bendrijos "Atlantas" pirmininkė Vanda Jucienė. Pasak pokalbininkės, jų bendrija atliko skaičiavimus, analizavo kiek reikėtų mokėti renkantis abu variantus. "Jeigu su tarpininku, mokesčiai didėja, nes vandens pirkimas-pardavimas apauga papildomais "pėvėemais" ir kitomis išlaidomis", - sakė bendrijos pirmininkė. Kiti bendrijų pirmininkai, be finansinių priežasčių, paminėjo, jog likti prie dabartinės tvarkos yra mažesnė rizika. Mat renkantis karšto vandens tiekėją būtų sudaromos terminuotos sutartys mažiausiai metams. O atsisakyti senosios tvarkos galima daug greičiau ir paprasčiau. Iki šiol karšto vandens ruošimui Klaipėdoje ir Gargžduose gyventojai pirko šilumą iš šilumos tiekėjo, o geriamą vandenį iš geriamo vandens tiekėjo. Karšto ir šalto vandens skaitiklių priežiūra ir keitimas yra pavesti AB "Klaipėdos vanduo" - už tai renkamas atskiras mokestis.

S. Stoma siūlo stabdyti apsirūpinimo karštu vandeniu reformą

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Parlamentaras Saulius Stoma pernai priimtą Šilumos ūkio įstatymo pataisą gyventojams patiems pasirinkti karšto vandens tiekėją laiko keliančia gyventojų sumaištį bei didžiulį nepasitenkinimą ir siūlo ją atšaukti. Tokią pataisą parlamentaras jau įregistravo Seimo posėdžių sekretoriate. Pasak S. Stomos, karšto vandens vartotojai verčiami iki balandžio 1 dienos priimti kolektyvinius sprendimus, kurių jie nesupranta. Biurokratai nesugeba paaiškinti, kuo nauja tvarka bus geresnė, tačiau kainuos ji brangiau, o žmonės patirs nepatogumų dėl skaitiklių keitimo ir jų priežiūros bei rodmenų kontrolės. "Siūlau nedelsiant stabdyti dar neprasidėjusią reformą, kol ji nesukėlė liūdnų pasekmių", - sako S. Stoma. "Dabar galiojančiame įstatyme tarsi skelbiama pasirinkimo laisvė, tačiau realiai didžioji dalis vartotojų už karštą vandenį bus priversti atsiskaitinėti ne vandens, o šilumos tiekėjams. Šalto ir karšto vandens skaitikliai priklausys skirtingiems tiekėjams. Tai neracionalu ir aptarnavimo, ir kainos požiūriu. Todėl ir savivaldybėms siūlau susilaikyti nuo lėšų švaistymo, priverstinai kuriant naują vandens skaitiklių priežiūros verslą, kai tokia veikla jau užsiima tai pačiai savivaldybei priklausanti vandens tiekimo įmonė", - teigia S. Stoma. Jo teigimu, pernai priimtas įstatymas sudarė sąlygas veikti karšto vandens tiekimo tarpininkams tuose daugiabučiuose, kuriuose karštas vanduo ruošiamas namo šilumos punkte.

Valstybės griovimas - liberalų mėgiamas užsiėmimas

pagal
Valstybės griovimas - liberalų mėgiamas užsiėmimas
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Mano atsistatydinimas ir draugiškas perspėjimas nesutrukdė Jūsų patarėjų užmojams griauti septynerių Nepriklausomos Lietuvos ministrų ilgai kurtą valstybės kelių ūkio valdymo sistemą. Patarėjai primityviai, grubiai iškraipė Lietuvos automobilių kelių direkcijos rengtas kelių ūkio efektyvinimo studijas ir, tendencingai sudėlioję nepalyginamus rodiklius, pateikė Vyriausybei svarstyti kelių priežiūrą reglamentuojantį projektą. Pateikto projekto esmė – 20-čiai metų monopolizuoti valstybės kelių priežiūrą, be jokių investicijų ją atiduodant „draugiškai“ privačiai įmonei. Apgaulingai teigiama, kad toks viešos-privačios partnerystės (PFI) modelis taikomas jau daugelyje pasaulio šalių. Monopolizavus kelių priežiūrą, darbams kasmet planuojama išleisti 65 mln. litų daugiau nei Lietuvos automobilių kelių direkcija, pertvarkiusi esamą kelių priežiūros sistemą, numato išleisti šiais metais. Vienintelis siūlomos reformos pliusas – 20 metų stabilus privačios įmonės finansavimas, avaringumo, aplinkos taršos ir padidėjusių transporto išlaidų sąskaita. Rūpestį kelia ir VĮ „Transporto ir kelių tyrimo institutas“ reforma (kaip Jums žinoma, aš vadovavau šiam institutui septynis pirmuosius metus). Tai – pasaulinių finansinių institucijų pripažinta įmonė. Institute parengti transporto projektų ekonominiai, poveikio aplinkai ir socialiniai vertinimai buvo vertinami kaip patikimi ir pagrįsti Pasaulio Banke, Europos Vystymo ir Plėtros Banke, Europos Investicijų Banke ir t.t.

Kaunui - didžiausias karšto vandens skaitiklio mokestis

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

"Kauno energija" apskaičiavo, kad naujasis karšto vandens skaitiklio mokestis galėtų būti 8,96 lito su PVM per mėnesį. Šis mokestis būtų bene didžiausias visoje šalyje. Paklaustas, kodėl kauniečiams naujasis skaitiklio mokestis būtų didžiausias, centralizuotos šilumos tiekimo bendrovės "Kauno energija" generalinis direktorius Rimantas Bakas aiškino, kad esą tai lėmė sprendimas teikti gyventojams aukštesnės kokybės paslaugas. "Galima pasirinkti skirtingus variantus, - aiškino jis. - Pavyzdžiui, statyti kinų gamybos skaitiklį, kuris kainuoja 20-30 litų, bet kiek jis tarnaus? Vartotojams nebūtų patogu, jeigu skaitiklį reikėtų keisti kas pusę metų." Todėl nuspręsta kauniečių butuose statyti esą geresnius skaitiklius su nuotoliniu duomenų nuskaitymu, kurių kaina siekia 100 litų. Įrengus tokius vandens suvartojimo apskaitos prietaisus, nereikėtų kiekvieną mėnesį į vartotojų butus siųsti "Kauno energijos" darbuotojo, kuris nurašytų rodmenis - duomenys automatiškai būtų perduodami į bendrovės apskaitos sistemas. "Kauno energijos" specialistai suskaičiavo, kad priešingu atveju reikėtų priimti papildomai 400 darbuotojų, kurie eitų į butus tikrinti skaitiklių rodmenų. "Kauno energijos" specialistai suskaičiavo, kad priešingu atveju reikėtų priimti papildomai 400 darbuotojų, kurie eitų į butus tikrinti skaitiklių rodmenų.

Atviras laiškas pasiutpolkės “Pasirink karšto vandens tiekėją” sumanytojams ir vykdytojams

pagal
Atviras laiškas pasiutpolkės “Pasirink karšto vandens tiekėją” sumanytojams ir vykdytojams
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Jau greitai bus trys mėnesiai, kai daugelį Lietuvos miestų, tame tarpe ir Kauną krečia pasiutpolkė “Pasirink karšto vandens tiekėją”. Ir po serijos susirinkimų, ir po užsakomųjų straipsnių spaudoje,energetikos ministerijos bei savivaldybės tinklalapyje, ir po išleistų šimtus tūkstančių litų paaiškinimams, agitacijai, vis tiek daugumai gyventojų taip ir lieka neaišku, ką gyventojai turi pasirinkti, jeigu jokio pasirinkimo nėra, jokių papildomų techninių priemonių neįdiegta, pasirinkimo kaip nebuvo, taip jo ir nėra, o po “menamo” pasirinkimo viskas lieka taip pat kaip buvo iki šiol, tai kam tas nereikalingas žodžių žaismas? Jei panagrinėti šilumos ūkio įstatymą atidžiau, tai reikia tikėtis, kad neužilgo turėsime tokią pat pasiutpolkę ir su šilumos tiekėjo pasirinkimu, nes tokios pat nuostatos jame įrašytos ir apie šilumos tiekėjo pasirinkimą. Žiūrėkite šilumos ūkio įstatymo 3 str. 1 dalį, o pagal šio straipsnio 3 dalį mes jau šokame pasiutpolkę dėl karšto vandens. Kam ši isterija su karšto vandens pasirinkimu reikalinga bei naudinga? Kad atsakyti į šį klausimą, pabandysiu pateikti šiek tiek istorijos: 1992 metais LR Vyriausybė, atsižvelgdama į sunkią padėtį, susidariusią energetikos sistemoje, nutarimu Nr.642 d. nustatė, kad vartotojams, savo lėšomis įsirengusiems apskaitos prietaisus, bus kompensuojama dalis lėšų.

Kauniečiai skundais dėl skaitiklio mokesčio užvertė net Prezidentę

pagal
Kauniečiai skundais dėl skaitiklio mokesčio užvertė net Prezidentę
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Kaunietis Vytautas Matlašaitis įsitikinęs, kad vandens skaitiklio mokestis yra nepagrįstas, todėl skundais užvertė Prezidentę ir Seimo Žmogaus teisių komitetą. "Kauno vandenys" mokesčio atsisakyti neketina. Vandens pardavimo kaina vadinamas mokestis, kurį sudaro vandens skaitiklių priežiūros ir keitimo bei klientų aptarnavimo išlaidos, kauniečiui pensininkui Vytautui Matlašaičiui atrodo nepagrįstas. Radvilų dvaro gatvės gyventojas keleri metai susirašinėja su valdžios institucijomis, bandydamas, kaip pats sako, apsiginti nuo neteisėto mokesčio. "Avansu renka pinigus už vandens skaitiklio priežiūrą, remontą, patikrą iš visų vartotojų ir taip nieko nenuveikdami per mėnesį surenka apie 0,5 mln. litų", – skaičiuoja V.Matlašaitis. Jam nesuprantama, kodėl kauniečiai turi mokėti avansu už paslaugą, kuri bus suteikta tik po ketverių metų. Į vandens pardavimo kainą, pastebi V.Matlašaitis, įtrauktos skaitiklio priežiūros ir keitimo išlaidos, nors iš tiesų kai kuriuose butuose skaitikliai neseniai pakeisti už pačių vartotojų pinigus. Mokestis priklauso ir nuo vamzdžio diametro: jeigu šis didesnis, mokėti reikia daugiau. Pavyzdžiui, Radvilų dvaro gatvės gyventojų butuose vamzdžių diametras buvo padidintas nuo 15 mm iki 20 mm.
"Niekas mūsų neklausė, ar mes sutinkame. O kai parašiau prašymą pakeisti diametrą į 15 mm, "Kauno vandenys" jo nepatenkino", – skundėsi V.Matlašaitis.

Dėl karšto vandens tiekimo organizavimo

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Vadovaudamiesi pasitarimo energetikos ministerijoje išdavomis, teikiame pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 2, 15, 22, 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 61-2402) nuostatų įgyvendinimo bei Įstatymo įgyvendinimą lydinčių teisės aktų tobulinimo. Teikiami pasiūlymai susiję su Įstatymo nuostatų įgyvendinimu kai šilumos tiekėjas yra ir karšto vandens tiekėjas arba juo tampa vartotojams pasirinkus ar laikinai pastariesiems nepriėmus jokio sprendimo (pradedama karšto vandens tiekimo ir apskaitos prietaisų įrengimo veikla). Siūlome Įstatymą įgyvendinančiuose teisės aktuose nustatyti realų (iki 5 metų) pereinamąjį laikotarpį karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimui pagal su Kainų komisija suderintą įmones įpareigojantį tokių prietaisų įrengimo planą/grafiką, priklausomai nuo konkretaus miesto situacijos – nustatant objektyviai realius terminus viešiesiems pirkimams, projektavimui bei įrengimui. Siūlome Įstatymą įgyvendinančiuose teisės aktuose sutvarkyti karšto vandens tiekimo veiklos kainodaros principus, sudarant realią galimybę pasiskolinti lėšas pradedamai karšto vandens tiekimo veiklai vykdyti bei įrengti gyventojų butuose KV apskaitos prietaisus su nuotoline duomenų nuskaitymo sistema, tame tarpe šilumos/karšto vandens kainose įvertinant realias karšto vandens netektis (tarp namo įvado ir gyventojų deklaruojamo vandens kiekio) bei taikomo „gyvatuko“ pastovaus mokesčio mechanizmo įtaką (sąnaudas).

Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio įstatymo pakeitimai ir papildymai

pagal
Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio įstatymo pakeitimai ir papildymai
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr. XIP-1744, nes: priėmus siūlomą Įstatymo pakeitimą vėl būtų sudarytos sąlygos sąžiningų daugiabučių namų gyventojų (vartotojų) diskriminavimui; pagal šiuo metu galiojančio Įstatymo nuostatas, daugiabučių namų gyventojai visada gali pasirinkti jiems labiausiai tinkamą apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, ar kitą karšto vandens tiekėją. Pažymėtina, kad vartotojams Įstatymas nustato teisę, o ne pareigą ir daugiabučių namų gyventojai gali šia teise naudotis neterminuotai. Be to, pažymėtina, jog dabar galiojančiame Šilumos ūkio įstatyme yra nustatyta imperatyvi sąlyga, kuri įpareigoja esamą šilumos tiekėją vykdyti karšto vandens tiekėjo funkcijas, kol vartotojai nepasirinks kitaip. Atkreiptinas dėmesys, kad siūloma Įstatymo pataisa numato panaikinti minėtą pareigą ir vėl sugražinti į buvusią padėtį, kuri eilę metų kėlė didelį sąžiningų daugiabučių namų gyventojų (vartotojų) nepasitenkinimą; siūlomas Įstatymo pakeitimas yra itin nepalankus sąžiningai deklaruojantiems ir laiku už sunaudotą vandenį ir šilumą atsiskaitantiems vartotojams. Tokios nuostatos įteisinimas vėl leistų atskiriems vartotojams piktnaudžiauti savo teisėmis, kitų sąžiningų vartotojų atžvilgiu, o šilumos tiekėjams vėl sudarytų sąlygas neprisiimti atsakomybės už kokybišką produkto (karšto vandens) ir su karšto vandens tiekimo veikla susijusių paslaugų tiekimą.

LŠTA išvados ir pasiūlymai dėl Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo pakeitimo ir papildymo

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija raštais kreipėsi į valstybės institucijas su prašymu pateikti nuomonę ir išaiškinimus dėl Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 2, 15, 22, 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo taikymo praktikos. Asociacija, pagal gautus iš valstybės institucijų atsakymus, suformulavo ir teikia tokias APIBENDRINTAS IŠVADAS IR PASIŪLYMUS: Atvejais, kuomet buitiniai šilumos vartotojai daugiabučiuose namuose iki Įstatymo įsigaliojimo šilumą karštam vandeniui ruošti pirko (ir šiuo metu perka) iš šilumos tiekėjo pagal šilumos pirkimo-pardavimo sutartis su buitiniais vartotojais, o geriamąjį vandenį karštam vandeniui ruošti pirko (ir šiuo metu perka) iš geriamojo vandens tiekėjo pagal geriamojo vandens pirkimo-pardavimo sutartis su buitiniais vartotojais (galioja atskiros geriamojo vandens tiekėjo viešosios sutartys su kiekvienu daugiabučio namo butų ar kitų patalpų savininku), šie vartotojai de jure ir de facto karštu vandeniu apsirūpina Įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje reglamentuotu apsirūpinimo karštu vandeniu būdu – šilumą karštam vandeniui ruošti pirkdami iš šilumos tiekėjo, o geriamąjį vandenį karštam vandeniui ruošti pirkdami iš geriamojo vandens tiekėjo, ir iki Įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka pasirenka kitą apsirūpinimo karštu vandeniu būdą (individualus karšto vandens ruošimas jo vartojimo vietoje) arba karšto vandens tiekėją.