Skandalai

Uždaryta LTJS ir patriotai.lt aktyvisto Edmundo Girskio svetainė, raginusi susidoroti su homoseksualais

pagal
Dešimt klausimų homoseksualams ir juos reklamuojantiems
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra baigė tyrimą ir teismui perdavė bylą dėl interneto svetainės antipederastizacija.lietuvoje.info, kurioje buvo grasinama susidoroti su homoseksualios orientacijos žmonėmis. Prieš kelis metus šią svetainę įkūrė Lietuvių Tautinio Jaunimo Sąjungos (LTJS) aktyvistas Edmundas Girskis - patriotai.lt straipsnių autorius ir aktyvus fašistuojančių nacionalistų diskusijų forumo diskusijos.patriotai.lt dalyvis, pasirašantis slapyvardžiu „edma". Ikiteisminį tyrimą prokurorai pradėjo gavę Tolerantiško jaunimo asociacijos pareiškimą, kuriame teigiama, kad svetainėje antipederastizacija.lietuvoje.info „buvo siūloma susidoroti, sumušti, suspardyti, nužudyti homoseksualaus". Tyrimo metu ekspertai patvirtino, kad šioje svetainėje buvo diskriminuojami žmonės dėl seksualinės orientacijos, niekinami homoseksualistai, iš jų tyčiojamasi bei kurstoma su šiais žmonėmis susidoroti. Tyrimo metu paaiškėjo, kad svetainę sukūręs vilnietis Edmundas Girskis ją užregistravo visiškai kito asmens vardu ir pavarde - tik patikrinus duomenis buvo nustatyta, iš kokio kompiuterio buvo prisijungiama ir kam jis priklausė. Pareigūnų apklaustas, E. Girskis savo kaltę pripažino, tačiau vėliau ėmė ją neigti ir pareiškė, kad ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai jį privertė prisipažinti dėl nusikaltimų, kurių jis esą nepadarė. Svetainės įkūrėjui grėsė laisvės atėmimo bausmė, tačiau E. Girskis sutiko, kad ikiteisminį tyrimą atlikusi Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra bylą baigtų baudž

Drąsiaus Kedžio sukurtas tinklapis uždarytas

pagal
Drąsiaus Kedžio sukurtas tinklapis uždarytas
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Kauniečio Drąsiaus Kedžio sukurtas tinklapis pedofilai.com jau uždarytas. Šiame tinklapyje D.Kedys publikavo ne tik esą įsivėlusių į pedofilijos skandalą nuotraukas, bet ir vaizdo medžiagą, kurioje D.Kedžio dukrytė pasakoja, kaip ją tvirkino. Tinklapis buvo uždarytas penktadienį, 9 val. Įtariama, kad tai padaryta Lietuvos prokurorų prašymu. Apie tai paklaustas Generalinis prokuroras Algimantas Valantinas teigė apie tinklapio uždarymą nieko nežinantis. "Kas atidarė, tas ir uždarė. Prokuratūra tinklapių neuždarinėja", - kalbėjo jis. Viešą laišką kartu su mažametės mergaitės pasakojimu Drąsius Kedys visai žiniasklaidai, politinėms partijoms, Seimo nariams, teisėtvarkai ir europarlamentarams išsiuntinėjo rugpjūčio viduryje. "Šią medžiagą nusiunčiau ir Naujosios sąjungos pirmininkui Artūrui Paulauskui. Jis yra buvęs generalinis prokuroras, gal padės", - lankydamasis "Karšto komentaro" redakcijoje sakė Drąsius Kedys. Tačiau nei A.Paulauskas, nei kiti politikai į šį laišką nesureagavo - apie pedofilijos bylą prabilta tik dabar, kai Kaune buvo nušautas laiške minimas teisėjas J.Furmanavičius.

Pedofilijos ir žmogžudysčių skandalas atvėrė akis: valstybė patiria krizę

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Teisininkas Kęstutis Čilinskas įsitikinęs, kad visuomenės sprendimas palaikyti dviejų žmonių nužudymu įtariamą Drąsių Kedį rodo, kad šalies teisinę sistemą yra ištikusi krizė. Skandalingoje pedofilijos ir dvigubos žmogžudystės istorijoje visuomenė greit apsisprendė - linčo teismą įvykdęs Drąsius Kedys yra herojus, tinkamai apgynęs savo dukterį. Tokia piliečių reakcija demokratinėje valstybėje nėra normali, nes pateisinimo žmogžudystei nėra. Vis dėlto tūkstančiai piliečių viešojoje erdvėje remia įtariamąjį, nes laiko jį teisėsaugos auka - laiku nesulaukęs teisingumo D.Kedys jį vykdyti ėmė pats. Apie teisinės sistemos krizę ir valdžios institucijų bei visuomenės priešpriešą kalbamės su teisininku, aktyviu visuomenės teisių gynėju Kęstučiu Čilinsku. Jūsų nuomone, kodėl didelė dalis visuomenės palaiko dviejų žmonių nužudymu įtariamą D.Kedį? Sunku suvokti, kodėl visuomenė palaiko neteisėtą veiklą. Galbūt ji ir nemano, kad toks D.Kedžio poelgis yra teisingas - sunkiai beišgyventume, jeigu prasidėtų žudynės. Tokią kraštutinę, nepageidaujamą visuomenės reakciją sukėlė užuojautos jausmas, suvokimas, kad yra daug neteisybės. Žmonės tikriausiai supranta, kad ne taip reikėtų spręsti problemas, bet užjaučia ir supranta įtariamąjį. Vis dėlto žmogiškumas reikalauja užjausti ir žuvusiųjų artimuosius. Akivaizdu, kad žmonių pasitikėjimas teisėsaugos institucijomis silpsta. Galbūt tai yra tik viena priežasčių, dėl kurių visuomenė stojo D.Kedžio pusėn?

Kas sieja Henriką Daktarą, Kauno „daktarų" mafiją ir Arūną Valinską?

pagal
Kas sieja Henriką Daktarą
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Henrikas Daktaras, gerokai pakeitęs savo išvaizdą, rugsėjo 4 dieną apie 16 val. buvo sulaikytas netoli Varnos miesto Lietuvos piliečiui priklausančiame name. Jį sulaikė Bulgarijos specialiosios policijos pajėgos. H.Daktaras sulaikytas atlikus kompleksą operatyvinių paieškos veiksmų, prisidedant Jungtinės Karalystės, Norvegijos, Ispanijos ir Europolo pareigūnams. Aktyviai prie šių policinių priemonių prisidėjo ir Lietuvos policijos atašė Europole. H.Daktarui buvo išduotas Europos arešto orderis, jis įtariamas sunkių ir labai sunkių nusikaltimų padarymu. Policijos departamento teigimu, „Henytė" yra pripažintas įtariamuoju Kauno „daktarų" nusikalstamo susivienijimo byloje, kurioje grupuotės nariai yra įtariami 1989-2005 metais įvykdę sunkių ir labai sunkių nusikaltimų: nužudymų, pasikėsinimų nužudyti, plėšimų, turto prievartavimų. Kauno „Daktarai" įtariami iš viso padarę apie 200 įvairių nusikaltimų. Šiuo metu pagrindiniai šio nusikalstamo susivienijimo nariai yra suimti. 2008 metų gruodį kriminalinės policijos pareigūnai nusprendė smogti „daktarų" gaujos veteranams, tačiau H.Daktaras paskutinę akimirką netikėtai dingo. Tuo metu dešiniąja H.Daktaro ranka laikytas Vidmantas Gudzinskas, pravarde Guzas, ir buvęs „daktarų" gaujos smogikas Ramūnas Stanionis, pravarde Morda, atsidūrė už grotų. Pareigūnams jau pavyko išnarplioti penkiolika šios gaujos įvykdytų žmogžudysčių. Manoma, kad šis skaičius gali dar gerokai padidėti.

Katino ir pelės žaidimai po savivaldybės kilimu (tęsinys)

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Praėjusiame „Verslo labirinto" numeryje skaitytojus supažindinome su mažos Justiniškių turgavietės didelėmis problemomis. Teko pripažinti nemalonų dalyką - kovoti su savivaldybės vėjo malūnais nėra taip paprasta. Į donkichotiškas kovas stojusi Justiniškių turgavietę Vilniaus mieste administruojanti įmonė UAB „Pagrata" pasiryžusi grumtis iki galo prieš neteisėtus Savivaldybės trukdymus užbaigti turgaus statybą ir modernizavimą. Įsisenėję ginčai tarp UAB „Pagrata" ir Vilniaus miesto savivaldybės sustabdė turgavietės plėtrą. Nuostolių patyrė ne tik turgų administruojanti įmonė, ne tik prekiautojai ir pirkėjai - nukentėjo Valstybės ir miesto biudžetas. Turgavietės darbuotojai laukia ir tikisi, kad nesutarimai su miesto valdžia kada nors pasibaigs, ir išsispręs ramybės neduodančios problemos dėl turgaus žemės sklypo. Turgavietę administruojanti įmonė kreipėsi į teismą su prašymu įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę atlikti turgaus sklypo ribų korektūrą, nes dėl klaidų Justiniškių seniūnijos pateiktame turgaus projekte, pastatyti statiniai kerta sklypo ribas. Neilgai laukus suveikė veiksmo-atoveiksmio dėsnis. Atsakydama į UAB „Pagrata" ieškinį Savivaldybė teismui pateikė priešieškinį, kuriame Savivaldybės administracija bandė nuginčyti turgaus nekilnojamų pastatų statybos ir registravimo teisėtumą bei UAB „Pagrata" teisę pratęsti Valstybinės žemės nuomos terminą.

Miestų plėtrą stabdo populizmas ir politiniai žaidimai

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Didieji prekybos ir laisvalaikio centrai lyg baubas sutinkami beveik visuose šalies regionuose. Priešingai nei Lenkijoje, protesto akcijomis, skundais, teismais ir kitokiomis priemonėmis aršiai kovojantys prieš didžiuosius prekybos centrus remiasi ne tik Lietuvoje beveik nebeaktualiu smulkaus ir vidutinio verslo žlugdymo argumentu, o aplinkosauga, chaotiška miestų plėtra ir kamščiais. Per kraštus besiliejantis populizmas bei politiniai žaidimai kaitina aistras ir leidžia politikams prieš rinkimus rinkti „liaudies balso" pliusiukus. Verčiantys valdžią dirbti geriau bei kitokiais populistiniais pažadais besisvaidantys politikai ir įvairaus plauko visuomenės veikėjai paprastai lieka akli racionaliems ekonominiams dėsniams ir pasaulyje vykstantiems globalizacijos procesams. Už miško grybukų ir ąžuoliukų besislapstantys rėksniai, augę tik tarp miesto dulkių, paranojiškai bijodami automobilių kamščių sukeliamo smogo net neištaria žodžio „investicija", o ką jau kalbėti apie naudos sau, miestui ir šaliai suvokimą. Kauno „Akropolio" statybų epopėja parodė, jog baimės, populizmo ir demagogijos pripumpuoto orkestro išpūsti burbulai po kelių mėnesių nuo objekto atidarymo išleido orą - nei miestas sudarkytas, nei transporto spūsčių Karaliaus Mindaugo prospekte nematyti, nei smulkus verslas Laisvės alėjoje sugriuvo. Šiek tiek analogiška „trijų pušelių" istorija Druskininkuose jau tapo klasikiniu ekonomikos analitikų pavyzdžiu, kaip gali būti žlugdomos investicijos.

Rubikono KGB-istų firmos užvaldė Lietuvą: ilgai ruoštas rusų planas įgyvendintas

pagal
Rubikono KGB-istų firmos užvaldė Lietuvą: ilgai ruoštas rusų planas įgyvendintas
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Dažnai tenka pačiam sau ar kitiems užduoti klausimą: kuo skiriasi JAV ir Rusijos vykdomos politikos įgyvendinimas? Tarp įvairių galimų atsakymų vienas yra akivaizdus - JAV dažniausiai politines problemas sprendžia (dažniausiai efektyviai ir greitai) joms iškilus, o Rusija joms ruošiasi dešimtmečiais. Vilniaus miesto šilumos tinklus išnuomojant vadinamai Prancūzų kompanijai, į Vilnių buvo atsiųstas Prancūzijos kompanijos atstovas, kuris sovietų laikais buvo baigęs Maskvos tarptautinių santykių universitetą, po to vykdęs KGB-tų užduotis buvusioje Rytų Vokietijoje. Tas pats asmuo lankėsi visuose Rytų Europos sostinėse, kur buvo nuomojamos (ar parduodamos) energetinės kompanijos. Tai buvo žinoma Lietuvos Valstybės saugumo departamentui, bet jie nesiėmė jokių veiksmų. Tai tapo žinoma ir man, o kadangi ruošiausi šiuos faktus paviešinti prieš išnuomojant KGB-istų statytiniams Vilniaus šilumos tinklus, tai prieš mane ir mano aplinkos žmones buvo pradėta neregėto masto šmeižto kompanija, skelbiant suklastotus įrašus, faktus, duomenis. Išnuomavus Vilniaus šilumos tinklus, visa ši šmeižto kompanija savaime neteko prasmės (nebent koks nesusipratėlis ją prisimindavo) ir buvo nutraukta taip pat staigiai, kaip pradėta. Į kovą dėl Vilniaus šilumos tinklų nuomos buvo įsijungusi Prancūzų ambasada, kuri gerai žinojo, kad už viso to stovi KGB-istų statytiniai, bet jų tikslas buvo verslas ir pinigai bet kokiomis priemonėmis.

Trukt už vadžių ir vėl iš pradžių

pagal
Trukt už vadžių ir vėl iš pradžių
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Jau greit bus 20 metų kaip Lietuvoje „atstatomas teisingumas", atsieit grąžinamas okupantų iki 1940m. jos piliečių nacionalizuotas ar priklausantis įpėdiniams nekilnojamas turtas - žemė. To „grąžinimo" grimasos seniai šiurpina žemės savininkus ir teisių į ją paveldėtojus. Sakau „šiurpina", nes tik Lietuvoje įmanomi tokie iš mokslinės fantastikos literatūros atėję terminai - „žemės neliko", „žemės perkėlimas" ir nusikaltėlių pasaulio vis labiau įsigalėjantis teisinis nihilizmas - visiškas LR Konstitucijos nepaisymas. Bet pradėkime iš pradžių. Normaliose valstybėse nė vienas įstatymas negali prieštarauti Konstitucijai, o iš to išplaukia, kad žemės savininkų ir jos paveldėtojų teisinė padėtis, prieš atkuriant teisėtam savininkui nuosavybės teises, mano nuomone, yra tokia: 1991 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų" ir „1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos įstatymo „Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas" preambulėje LR Seimas aiškiai ir nedviprasmiškai pabrėžė, kad „Lietuvos Respublikos piliečių prieš okupaciją įgytos nuosavybės teisės nepanaikintos ir turi tęstinumą".

Korupcija ir lėšų švaistymas Vilniaus miesto savivaldybeje 2009

pagal
Korupcija ir lėšų švaistymas Vilniaus miesto savivaldybeje 2009
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Jau seniai Vilniaus Šeškinės mikrorajone statomas futbolo stadionas įvardytas amžinąja statyba. Dėl beveik prieš dvidešimt metų Šeškinėje prieigose pradėto ir nebaigto statyti stadiono 2007 metais tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Veikmė" buvo pasirašyta sutartis dėl Nacionalinio stadiono su sporto kompleksu statybos darbų. Tikėtasi, kad iki 2009 metų stadiono statyba bus baigta tiek, kad jame jau galėtų vykti šventiniai „Vilnius - Europos kultūros sostinė 2009" ir Lietuvos vardo tūkstantmečio minėjimo renginiai. Nacionalinio stadiono atidarymas planuotas 2009 metų vasarą. Dabar apytiksliai skaičiuojama, kad nacionalinis stadionas bus baigtas iki 2010 m. spalio. Planai suspėti jį pastatyti iki kitais metais numatytos Dainų šventės ir renginių Lietuvos vardo tūkstantmečiui minėti nebeįgyvendinami. Įdiegiant 102 mln. litų kainavusią centralizuotą šviesoforų reguliavimo ir valdymo sistemą, sostinėje buvo įrengti nauji ar modernizuota 2700 šviesoforų, o visi veikiantys šviesoforų valdikliai turėjo būti sujungti į bendrąją centralizuoto eismo valdymo sistemą. Tikėtasi, kad ji net 13 proc. sumažins avaringumą, gatvėse sumažės spūsčių, be to, sistema fiksuos eismo pažeidėjus ir net padės sulaikyti automobilių vagis. Piko metu Vilnius tampa vienu dideliu „kamščiu", sako kasdien sostinės gyventojus vairuoti mokantys instruktoriai. Jie keiksnoja ne tik vairuotojų kultūrą, bet ir mieste diegiamą naują automatizuotą šviesoforinio reguliavimo sistemą, juostų skaičiaus keitimą bei kitas su transportu susijusias pertvarkas.

Kuo arčiau Leo, tuo daugiau malkų ir mažiau avinų

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Panašu, jog viskas pagaliau stoja į savo vietas. Atrodo, kad visi pasakos apie atominę Lietuvą pagrindiniai veikėjai nusprendė, jog darbas jau atliktas, todėl nebėra reikalo nieko slėpti ir ką nors vynioti į vatą. Gediminas Kirkilas, dar visai neseniai gulęs kryžiumi bandydamas visus įtikinti, jog 2,7 mlrd. litų vertės biznis su „Maximos" savininkais būtinas tam, kad su Europos Komisija būtų galima derėtis dėl Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimo, prabėgus vos savaitei po to, kai prezidentas pasirašė Atominės elektrinės įstatymą, ramiausiai pareiškia, kad „šansų susitarti išlieka nedaug". Ar galima buvo tikėtis ko nors kito? Vargu, ypač turint galvoje, kad Europos Komisijoje jau senokai guli Lietuvos Vyriausybės pateiktas dokumentas, kuriame nurodoma, kad Lietuvai nekils jokių problemų uždarius Ignalinos elektrinę. Buvęs Gedimino partneris A. Kubilius taip pat pagaliau užėmė teisingą poziciją. Pašūkavo, paaimanavo, net ranką „prieš" pakėlė, kai valdančioji dauguma balsavo už įstatymą, atveriantį kelią didžiausiai aferai Lietuvos istorijoje. Tačiau po to ėmė ir nusiramino. „Būtų klaida ieškoti būdų, kaip toliau stabdyti „liūto gimimą", pareiškė opozicijos (?) lyderis ir pasiūlė Seime įkurti komisiją, kuri kontroliuotų nacionalinio investuotojo kūrimą. Įdomi pozicija. Ją būtų galima palyginti su situacija žmogaus, stebinčio, kaip plėšikas bando įsilaužti į svetimą butą.

Sunaikinsiu Leo LT

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Netrukus sunaikinsiu „Leo LT." Apskundžiau Konstitucinio Teismo nutarimą byloje Nr. 28/08, kuriuo buvo pripažinta, kad Leo LT įsteigta „teisėtai", Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Reikalauju panaikinti atitinkamą Konstitucinio Teismo nutarimą ir pripažinti, kad „Leo LT" įsteigta neteisėtai, bet formaliai byla keliama prieš „juridinį asmenį Lietuvos Respubliką, kuris atliekant veiką per savo viešojo administravimo subjektą Konstitucinį Teismą, neveikė." Kitaip tariant, priėmė sprendimą netaikyti ES antimonopolinę ir sąžiningos konkurencijos teisę. „Leo LT" įsteigta vienareikšmiškai neteisėtai, kadangi, pirma, buvo sukurta monopolija. Antra, Lietuvos Vyriausybė be konkurso vienašališkai nutarė pasirašyti „Leo LT" steigimo sutartį su AB „NDX Energija." Konstitucinis Teismas šiems veiksmams pritarė ir, tokiu būdu, pažeidė ES teisę, kuri yra aukštesnė už Lietuvos Konstituciją. Savo skundu prašau pripažinti, kad Lietuvos administracinis vienetas Konstitucinis Teismas pažeidė ES teisę ir perduoti bylos nagrinėjimą iš Vilniaus į Liuksemburgo Teismą. Kai laimėsiu bylą, bus pripažinta, kad Leo LT įsteigta neteisėtai, ji bus panaikinta, o AB „NDX Energija" ne tik neturės teisių į jokias milijardines kompensacijas, apie kurias svajoja, bet net privalės grąžinti Lietuvai, mokesčių mokėtojams, visą neteisėtai gautą pelną. Vilniaus universiteto teisės dėstytojas Dainius Žalimas jau pradėjo komentuoti, kad ši byla bus pralaimėta.

Vyriausybė atidirbinėja „Leo LT“

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Nepaisydama neigiamo Europos Komisijos požiūrio, „Leo LT" toliau didina savo galias. Vyriausybei padedant, energetikos monopolininkė įgauna galimybę neatsisakyti Kruonio ir Kauno elektrinių, kurias pagal sutartį turėtų perduoti valstybei už vieną litą. Rugsėjo viduryje Seimas beveik vienbalsiai pritarė Vyriausybės pateiktam Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimui, supaprastinančiam bendrovių reorganizavimo jungimo bei skaidymo būdu procedūras. Nuo 2007-ųjų pabaigos Ūkio ministerijos rengtas projektas, kurį į gyvenimą žadėta paleisti dar vasaros pradžioje, patvirtintas pačiame rinkimų vajaus įkarštyje, kai Seimo politikų galvos buvo užimtos visai kitais dalykais. „Pamačius šio įstatymo projektą, pirmoji mintis buvo, kad jis sukurtas tarsi specialiai „Leo LT", - sakė Seimo narys teisininkas Kęstutis Čilinskas. Akcinių bendrovių įstatymo pataisos Ūkio ministerijoje pradėtos brandinti praėjusių metų pabaigoje. Jos gimė netrukus po to, kai nacionalinio investuotojo, gavusio „Leo LT" vardą, kūrimo procese dalyvaujančiai vadinamojo VP dešimtuko valdomai „NDX energijai" bent laikinai teko susitaikyti su mintimi, kad nuo valstybės atsikąs mažesnį kąsnį nei tikėjosi. Tuo metu premjeras Gediminas Kirkilas išdidžiai pranešė neleisiąs nacionalinio investuotojo bendrovės kūrime dalyvaujančiai „NDX energijai" užgrobti valstybės turto.