Skandalai

Savaitgalį tiesioginėje TV3 laidoje „NDX Energijos" valdybos narys ir „VP grupės" (buvusios „Vilniaus prekybos") viceprezidentas Žilvinas Marcinkevičius viešai pareiškė, kad, vos tik baigus bendrovės „Leo LT" steigimo procedūras, „NDX Energija" parduos apie 5 procentus nacionalinio investuotojo akcijų. Maždaug po septynerių metų vadinamojo VP dešimtuko valdoma bendrovė žada visiškai pasitraukti iš projekto „Leo LT". Pats Ž.Marcinkevičius taip pat pasiryžęs trauktis iš „NDX Energijos" valdybos. „Rytoj yra paskutinė mano ir mano kolegų darbo diena „NDX Energijoje". Mes užbaigiame šitą projektą, prasideda jo įgyvendinimas, ateina naujų žmonių, kompetentingi ir labai stiprūs", - sekmadienio laidoje kalbėjo Ž.Marcinkevičius. Tačiau vakar plačiau komentuoti savo ateities planų verslininkas nepanoro. Jis dienraščiui pasakė tik tai, kad apie pokyčius „NDX Energijos" valdyboje viešai bus pranešta „artimiausiomis dienomis". Ž.Marcinkevičius aiškino, kad nacionalinio investuotojo akcijų netrukus galės įsigyti visi šalies gyventojai. Jos bus išplatintos per Vilniaus biržą. „Esame įsitikinę, kad 100 procentų „Leo LT" akcijų turi priklausyti Lietuvos valstybei ir jos piliečiams. Kadangi mums leista parduoti 5 proc. akcijų per pirmuosius dvejus metus, mes tą padarysime nedelsdami, kai tik „Leo LT" bus įkurtas", - pareiškė Ž.Marcinkevičius. Jis nedrįso spėlioti, kiek galėtų kainuoti „Leo LT" akcijos, tačiau pabrėžė, kad jos bus parduodamos „teisinga" kaina, kurią nustatys ekspertai.

Turiu blogą nuojautą... "Leo LT" niekas nelies ir niekas neardys. Ji liks, kokia buvusi... VP grupė uždirbs savo 2,5 mlrd., o me visi liksime su didele nosimi... Tokios mintys kilo po vakarykščio Leo LT Stebėtojų tarybos posėdžio. Viešųjų ryšių požiūriu jis labai gerai pavyko - atlyginimai sumažinti, naujasis valdybos pirmininkas R.Vaitkus - žinomas žmogus ir nesusijęs su VP grupe... Stebėtojų tarybos pirmininkas V.Poderys taip pat pakankamai geros reputacijos pilietis (nors man vis iš galvos neišeina jo pietūs su D.Nedzinsku, kai jau buvo paaiškėję, kad V.Poderys taps Kainų komisijos pirmininku). Tiesa, man visiškai neaišku, kaip V.Poderys derins darbą Leo LT Stebėtojų taryboje ir Kainų komisijoje... Juk iš esmės teks kontroliuoti pačiam save. Kartais, žinoma, tai pavyksta, bet ar čia bus tas atvejis? Tačiau net ne į tai norisi atkreipti dėmesį. Man labiausiai įstrigo kitkas - R.Vaitkaus kalbos apie tai, kad reikia kuo skubiau pradėti strateginius projektus ir pirmiausia - elektros tilto į Švediją statybą. Ir gana neaiškus murmėjimas apie atominę elektrinę. Bet tai juk ir yra pagrindinis tikslas, kurio siekia VP grupė: už nieko nekainavusią VST geležį gavus blokuojantį paketą Leo LT, dalyvauti energetikos projektuose, kurie remiami ES ir valstybės lėšomis, tapti šių projektų dalininku ir savininku ir po to visą laiką turėti iš jų užtikrintą pelną, kurį nustatys... Leo LT Stebėtojų tarybos pirmininkas. Iš pradžių tiltas į Švediją, po to - tiltas į Lenkiją.

Šaršalynė dėl „Leo LT". Įsibėgėjusi Konstituciniam Teismui paskelbus pusinį sprendimą apie šios energetikos bendrovės formavimą - kad ir vilkai sotūs, ir avys neįsižeidusios - politikų ir verslininkų lūpose ji virsta klampia koše. „Nacionalinės investuotojos į atominę elektrinę „Leo LT" egzistavimo klausimas nėra visiškai atsakytas", - sako energetikos ministras Arvydas Sekmokas ir priduria, kad Vyriausybė naujai branduolinei jėgainei statyti ieškos strateginio investuotojo. Tokią teisę įgyti dar šiais metais numatoma skelbti tarptautinį konkursą. „Vieną dalyką, kurį mes tikrai žinome, tai, kad „Leo LT" vadovavimas turi būti sutvarkytas taip, kad valstybė turėdama (per) 60 procentų akcijų bent jau galėtų valdyti tą ne mūsų sukurtą darinį", - interneto portalui VZ.LT sakė premjeras Andrius Kubilius. „Strateginis investuotojas būtų labai gerai, tačiau čia ne („Leo LT" - aut. past.) valdybos kompetencijos klausimas, tai yra akcininkų klausimas, ar jie įsileis papildomą akcininką", - atsako „Leo LT" vadovas Gintautas Mažeika. Privačių akcininkų - bendrovės „NDX energija" vadovas Ignas Staškevičius ta proga primena, jog „dėl pasikeitusios valstybės politikos" jų turimų akcijų vertė „neabejotinai drastiškai nukritusi - bendrovė dažnai vertinama kaip priešiška struktūra vos ne valstybės interesams". Pirmas įspūdis pažvelgus į tą klampynę - Vyriausybė šią savaitę aplink „Leo LT" kone kasdien svaido nedraugingus žaibus.

Dabar komentuoja ir „vėžinasi" visi, kas netingi - po Igno Staškevičiaus pareiškimo esą valstybė yra įviliojusi NDX energiją į „Leo Lt" sandorį. Prisimenama įvykių chronologija, cituojami ankstesni šios istorijos veikėjų pareiškimai. Supratingai linksima: taip, taip, viskas galop pasitvirtino. Jie gi niekada ir negalvojo nieko statyti, tik gviešėsi kompensacijų ar netesybų, o dabar, norėdami milijardus išvilioti, apsimetėliškai rypauja - įviliojo mus, suviliojo. O patys jau seniai ilgesingai žvalgosi Stokholmo arbitražo link... Sugundymo ir susiviliojimo motyvas šioje istorijoje išties svarbus. Jis apskritai charakterizuoja mūsų krizinę padėtį - kai ir gundytojai, ir susigundusieji staiga atsiduria ant vieno nukentėjusiųjų suolo. Šiuo atžvilgiu „Leo Lt" - ne vien komplikuotas verslo projektas, vienaip ar kitaip (per komentarus bei vertinimus) įtraukęs kone visą visuomenę. Tai ir moralinės vaizduotės objektas. Ir atsparos taškas moralinei meditacijai. Kažkada, vertindamas programinius Artūro Zuoko mėginimus atskirti vidinę moralę nuo procedūrų moralės, Tėvynės sąjungos garbės pirmininkas Vytautas Landsbergis yra sakęs maždaug taip: „Į verslą, vyruti, - ten tau vieta". Šiandien A. Zuoko vadovaujami liberalcentristai yra valdančiojoje koalicijoje kartu su Tėvynės sąjunga, ir niekam dėl to nekyla jokių moralinių nepatogumų. Ar toks obuoliavimas reiškia, kad konservatorių deklaruotą moralią politiką įveikė interesas būti valdžioje?

„Šiuo atžvilgiu reikia įvertinti visas pasekmes. Man kartais susidaro vaizdas, kad gali būti tam pačiam privačiam akcininkui naudinga, jeigu dabar, nesuskaičiavus visų pasekmių, būtų priimami kokie nors sprendimai, įstatymai, kuriais [„Leo LT" - lrt.lt] steigimas būtų pripažįstamas negaliojančiu nuo pat pradžios", - interviu Lietuvos radijui antradienį sakė Premjeras Andrius Kubilius. „Galbūt tai leistų tam pačiam privačiam akcininkui [„NDX Energijai" - lrt.lt] kreiptis į arbitražus, reikalauti didelių kompensacijų", - sakė A. Kubilius. Jo teigimu, „tos kompensacijos gali būti milžiniškos". „Tos kompensacijos, bent aš jau girdžiu iš kai kurių ekspertų, gali būti milžiniškos, siekiančios kelis milijardus", - teigė Premjeras. „Tai kokia čia nauda ieškoti tų kelių milijardų litų iš valstybės biudžeto, iš visų mokesčių mokėtojų. Todėl mes, Vyriausybė, žiūrime atsakingai ir atsargiai", - pridūrė jis. Interviu Premjeras komentavo Seime vykstančius svarstymus. „Seime yra savų iniciatyvų, kur yra svarstoma, kaip reaguoti iš tiesų į Konstitucinio teismo sprendimą: ar reikia panaikinti „Leo LT" steigimą nuo pat jo pradžios. Šiuo atžvilgiu reikia įvertinti visas pasekmes", - aiškino jis. Konstitucinis Teismas kovą nutarė, kad dalis „Leo LT" suformuoti leidusių įstatymų nusižengia Konstitucijai.

„VP dešimtuko" įmonei „NDX energija" 2004 metais privatizavus bendrovę „VST", jos direktoriumi tapo bankininkas Darius Nedzinskas, bankuose išdirbęs dešimt metų, buvęs „Hansabanko" valdybos pirmininkas. Kai D.Nedzinskas 2007-aisiais perėjo vadovauti UAB „NDX energija" ir užsitarnavo teisę tapti dešimtuoju „VP dešimtuko" nariu, jo vietą užėmė kitas, bet kur kas žemesnio lygio bankininkas Aidas Ignatavičius. Nuo 1997 iki 2004 metų A.Ignatavičius dirbo AB „Hansabankas" su klientais, o į „VST" atėjo iškart, kai įmonė atiteko „VP dešimtukui". Bankininkas tuoj pat pradėjo vadovauti Elektros tiekimo ir Skyrių valdymo tarnyboms, nors apie elektros tiekimą nutuokė ne daugiau negu paprastas vartotojas. RST valdybos pirmininku ir generaliniu direktoriumi 2008 metų gruodžio 4-ąją buvo paskirtas fizikas ir premjero Andriaus Kubiliaus kurso draugas Rimantas Vaitkus. Iki 1994 metų jis dirbo mokslininko tyrėjo darbą, 1997-aisiais tapo Seimo Tarptautinių ryšių skyriaus vedėju, 1999-2001 metais buvo Ūkio ministerijos viceministras, nuo 2001 metų - informacinių technologijų UAB „IBM Lietuva" vadovas. Prieš tai RST kelis mėnesius vadovavo draudikas Gintautas Mažeika, trejus metus ėjęs draudimo bendrovės „PZU Lietuva" generalinio direktoriaus ir pavaduotojo pareigas. Dar anksčiau jis penkerius metus dirbo draudimo bendrovėje „Bonum Publicum". Nuo 2008-ųjų liepos „Lietuvos energijos" generalinis direktorius - vadybininkas Darius Masionis.

Ar vartojate elektros energiją? Į šį klausimą teigiamai atsakytų 99,9 proc. Lietuvos gyventojų, kurie nė nenutuokia, kad kaskart spragtelėję jungiklį įjungia ne tik televizorių ar arbatinuką, bet ir erkių klaną, akimirksniu pradedantį iš tautos siurbti jos finansus. Tarnaudama prekybininkų, pasivadinusių nacionaline elektros energetikos bendrove „Leo LT", interesams G.Kirkilo Vyriausybė, balsuojant Seimui (taigi ir buvusiai opozicijai), padarė tokius įstatymų pakeitimus, kad šis klanas gautų tiek pelno, kiek sugeba apžioti. „Lietuvoje taip susiklostė, kad manoma, jog pagrindinis akcinės bendrovės tikslas yra pelnas. Tačiau kituose kraštuose taip nėra. Jeigu kompanija kontroliuoja tas sritis, kurios yra valstybės interesas, taip pat ir energetiką, jos svarbiausias uždavinys - garantuoti elektros tiekimą. Danijoje šalies energetiką valdanti bendrovė, tokia kaip „Lietuvos energija", apskritai savo veikloje nenumato jokio pelno - jis nulinis, - ne šalies gyventojų labui pasikeitusiais prioritetais stebisi energetikas Anzelmas Bačauskas, dalyvavęs 1990-1994 metais rengiant pirmąjį Energetikos įstatymą. Lietuvos energetikos įstatymas 2004-aisiais buvo pakeistas iš esmės, jame įteisinti būsimų šalies energetikos sistemos savininkų prekybininkų pageidavimai. Iš įstatymo dingo reikalavimas, kad energetikos įmonėms vadovautų specialistai, o pagrindiniu bendrovių tikslu tapo nebe nenutrūkstamas energijos tiekimas, bet pelnas.