Homoseksualai

Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga, tolerancijos dienos proga, skelbia 2009 metų tolerasto rinkimus! Kas yra tolerastas? Tolerastas – asmuo, siekiantis, kad būtų toleruojamas jo gyvenimo būdas, jo įsitikinimai, jo vertybės, bet trypiantis kitų žmonių gyvenimo būdą, įsitikinimus ir vertybes, spjaunantis į kitus, o bandant dėl to priekaištauti, garsiai šaukiantis apie netoleranciją. Šiandien mes stebime įdomų procesą - eilė visuomenės veikėjų skelbia, jog mūsų šalyje maža tolerancijos. Šis žodis skamba nuolat, tačiau tapo neatsiejamu nuo seksualinių mažumų, imigrantų, tautinių mažumų ir t.t. Žmonės, be perstojo kalbantys apie toleranciją, dažnai būna labai netolerantiški manantiems kitaip nei jie. Pakantumas kitaminčiams, esminis tolerancijos bruožas, neegzistuoja šiems asmenims. Tokie asmenys vadinami sparčiai populiarėjančiu žodžiu – tolerastai. Kviečiame tave išreikšti savo nuomonę apie tolerancijos ir tolerastijos apibrėžimus ir žmones, kurie laviruoja tarp jų. Jei manai, jog kuriam nors visuomenės veikėjui tinka tolerasto apibrėžimas – sudalyvauk mūsų konkurse! Mes pateikiame keletą kandidatų metų tolerasto vardui gauti. Žmonės, 2009 metais prisidėję prie šio termino populiarinimo, pretenduoja į organizacijos įsteigtą prizą. O Tu gali padėti nuspręsti, kam jis atiteks. Balsuok už metų tolerastą mūsų svetainės balsuoklėje!

Lietuvos atstovai Briuselyje ir Strasbūre turėtų atstovauti šaliai, kuri juos delegavo. Tačiau yra atvirkščiai: dalis mūsų europarlamentarų veikia prieš Lietuvą. Nepaisant to, valstybė neturi jokių galimybių atšaukti vilčių nepateisinusių politikų. Skundikai - du. Leonidas Donskis ir Valdemaras Tomaševskis. Tai du žmonės, turintys ginti Lietuvos interesus. Jie patys mano, kad taip ir daro, tačiau nemažai Lietuvos gyventojų mano priešingai. V.Tomaševskio pavardė pastarąją savaitę yra labiausiai linksniuojama iš visų Lietuvos europarlamentarų. Būtent jis apskundė Lietuvą Europos Komisijai kaip neva skriaudžiančią mūsų šalyje gyvenančius lenkus. Į tai reaguodami Lenkijos europarlamentarai raštu kreipėsi į savo tautietį Europos Parlamento pirmininką Ježį Buzeką, reikalaudami apginti "persekiojamus" lenkus. Laiške piktinamasi, kad Lietuvoje draudžiami vieši užrašai lenkų kalba, kad Lietuvos lenkų rinkimų akcija pripažinta pažeidusi įstatymus, mat kandidatų į EP pavardes rinkimų plakatuose parašė tik lenkiškai ir rusiškai. Kiek anksčiau už V.Tomaševskį išgarsėjo L.Donskis, EP platinęs žinią, kad Lietuvoje skriaudžiami homoseksualai. Kaip argumentą jis pateikė Seimo priimtą įstatymą, kurio vienas sakinys draudžia homoseksualizmo propagandą tarp nepilnamečių. EP net patvirtino rezoliuciją, kuria Lietuva pasmerkta dėl šio įstatymo, o EK neatmeta net sankcijų galimybės. Jai pritarė ir 4 mūsų atstovai - L.Donskis, Vilija Blinkevičiūtė, Justas Vincas Paleckis ir Zigmantas Balčytis.

Lietuvoje rinktas europarlamentaras Leonidas Donskis, vaizduojantis didį tolerantą, tarsi „be pykčio", tačiau dažnai vos ne su vėzdu grasinantis Lietuvai už homoseksualių santykių propagavimo ribojimą, iš Briuselio sakyklos pastaruoju metu prapliupo pamokslais Lietuvai. Kadangi savo demagoginiu daugžodžiavimu jis sugeba sukelti tarp nesusivokiančių piliečių kovotojo už žmogaus teises įvaizdį, atitinkamai į jo postringavimus sureaguoja net mūsų įstatymų leidėjai ir įvairių leidimų išdavėjai. Toleranto postringavimus, nukreiptus į homoseksualų teisių iškėlimą ir įtvirtinimą, kadangi jie sklinda iš aukštos ES sakyklos, noriai skleidžia mūsų internetiniai portalai. Kaip skelbia Visuomeninė Lietuvos gėjų ir lezbijiečių svetainė, neseniai šimtai Jeruzalės gyventojų savo pašto dėžutėse aptiko skrajutes su kvietimu „žudyti sodomitus" bei pažadu užmokėti 20 000 šekelių tam, „kuris nužudys Sodomos ir Gomoros vietininkus" pasaulinio gėjų parado, numatyto mieste, metu. Laiškuose taip pat yra „Molotovo kokteilio" (butelių su degiu mišiniu) gamybos instrukcija. Ekstremistai jį pervadino į „Šliselio kokteilį" religinio fanatiko garbei, užpuolusio gėjų eisenos, vykusios praeitais metais, dalyvius. Gėjai ir lesbietės skrajutėse vadinami „purvinais gyvuliais", o taipogi prisimenama švenčiausioji Tora, kurios įstatymus pažeidžia homoseksualai. Tokios tokelės Lietuvoje rinkto europarlamento nario Leonido Donskio istorinėje tėvynėje.

Parlamentaras konservatorius Mantas Adomėnas teigia nuliūdęs dėl to, kad europarlamentaras Leonidas Donskis žmogaus teisių padėtį Lietuvoje, pasak jo, prilygino Sovietų Sąjungai ir Iranui. Seimo nario nuomone, L.Donskis galėtų "tinkamai atstovauti" Lietuvai Briuselyje, tačiau vietoj to kalba tai, ką esą nori išgirsti žmogaus teisių srities lobistų grupės. "Liūdna matyti, kad Lietuvai atstovauti turintis europarlamentaras L.Donskis prilygino Lietuvą padėtimi žmogaus teisių srityje, nežinia kuo remdamasis, Sovietų Sąjungai ir Iranui. (...) Būtų galima tikėtis, kad galėtų tinkamai atstovauti Lietuvai, bet jie labiau linkę pasakyti, ką nori išgirti lobistinės, interesų grupės, o ne atskleisti realią padėtį Lietuvoje", - per spaudos konferenciją penktadienį pareiškė M.Adomėnas. Jis su kolega parlamentaru Krikščionių frakcijos nariu Roku Žilinsku šią savaitę lankėsi Briuselyje. Europos Parlamento (EP) gėjų ir lesbiečių teisių grupės diskusijoje "Mažumų susirinkimų ir žodžio laisvė Lietuvoje" jie teigė bandę įtikinti, jog žmogaus teisės Lietuvoje užtikrinamos labiau nei įsivaizduoja EP. "Iškreipta informacija, kuri palanki lobistinėms grupėms, kad Lietuvoje - nuolatinis persekiojimas, labai prasta padėtis (žmogaus teisių atžvilgiu - BNS). (...) Tendencija įrodyti nesant jokių faktų, kad Lietuvoje vyksta viduramžiškas teroras", - teigė M.Adomėnas.

Žodis “tolerancija” Lietuvoje turi ypatingą prasmę. Jis dirgina, nervina, erzina, perkreipia fizionomijas, drėkina delnus, neleidžia galutinai atrofuotis verbaliniam aparatui ir skatina protestuoti (“Ko čia mums pamokslauja? Atsirado, mat, geresni!”). Tarsi “toleruoti” reikštų “žavėtis”, o ne pripažinti, kad man nepatinkantys individai, papročiai, pomėgiai, požiūriai, įsitikinimai turi tokią pat teisę ramiai egzistuoti, kaip ir tie, kuriems pritariu, ir atsižadėti agresyvaus noro atvesti netikėlius į “tiesos kelią” kitomis, nei laisva diskusija, priemonėmis. Vis dėlto, netgi tie, kuriems “tolerancija” – keiksmažodis, išmoko ja pasinaudoti. Pasirodo, argumentas ad tolerantiam praverčia tada, kai kitų argumentų nėra, kai apginti pozicijos nesugebama, bet keisti neketinama. Tada, kai norisi paskelbti savo priešiškumą tolerancijai arba nesivaržant deklaruoti elementarų išsilavinimo ir/ar intelekto stygių. Tikrai, kaip dar butų galima gintis nuo bjaurių subjektų, kurie, neapsikentę, kvailumą pavadina “kvailumu” ir dar į jį pabaksnoja mūsų nosį, jei ne apkaltinant juos “pagarbos kitokiai nuomonei stoka”? Todėl kaltinimą taria lūpos tų, kurie pirmieji (jei tik galėtų) sukištų visus kitaip manančius į beprotnamius, ligonines ar kalėjimus, ar bent apmėtytų akmenimis. Tų, kuriems “tolerancija” reiškia anaiptol ne toleranciją, o reikalavimą pripažinti pagrįstomis obskuranto pretenzijas prisistatyti ekspertu arba demokratijos priešo “demokratines teises” griauti demokratiją.

Kadangi europarlamentaras Leonidas Donskis neteisingai kalba apie žmogaus teisių padėtį Lietuvoje, Lietuvos parlamentarams būtina patiems vykti į Briuselį, kad apgintų šalį europiečių akyse. Taip savo išvyką į Briuselį dalyvauti Europos Parlamento gėjų ir lesbiečių teisių grupės diskusijoje „Mažumų susirinkimų ir žodžio laisvė Lietuvoje" penktadienį spaudos konferencijoje Seime pristatė „krikščionis" parlamentaras, vienintelis atvirai prisipažinęs, kad yra homoseksualus, Seimo narys Rokas Žilinskas ir konservatorius Mantas Adomėnas. Anot pastarojo, tik jiems pristačius tikruosius faktus buvo išvengta Lietuvą smerkiančios, bet, jo nuomone, neteisingos Europos Parlamento rezoliucijos. „Gaila, kad atstovauti Lietuvai reikia skristi į Briuselį. Manome, kad europarlamentarai galėtų atstovauti, bet jie labiau linkę pasakyti lobistinėms grupėms, kaip ta [renginį organizavusi] parlamentinė grupė, ką jie nori išgirsti, o ne atstovauti realiai padėčiai Lietuvoje. Liūdna matyti, kad europarlamentaras Leonidas Donskis prilygino Lietuvos padėtį žmogaus teisių srityje, nenurodymas faktų, Sovietų Sąjungai ir Iranui", – sakė M. Adomėnas. „Buvo aiškiai matyti siekis paskelbti dokumentą, smerkiantį žmogaus teises Lietuvoje. Dėl mūsų diskusijos ir vizito tokiai rezoliucijai suformuoti pagrindo nebuvo. Menami faktai, kurie ištraukiami apie Lietuvą, pateikiami kaip blogos žmogaus teisių padėties įrodymas, yra dažnai iškraipytų faktų perdavimas.

Tikroji tolerancija negali būti gretinama su reiškiniu, kuriam geriausiai tinka sąvoka „tolerastija“. Kuo tolerancija skiriasi nuo tolerastijos? Pirmiausia tuo, kad antroji nepripažįsta jokių kompromisų, jokios alternatyvios nuomonės šios pseudoideologijos pasekėjų susikurtiems mitams ir baubams. Logiškai svarstant tai būtų visiška priešingybė tolerancijai. Tad aiškumo dėlei antruosius toliau vadinsiu tolerastais. Būtent tolerastai, kovo 11-ąją iškilmingai panešioję Gedimino prospektu tuščią karstą, o vėliau pasipiktinę, kad negavo oficialaus leidimo šiam itin prasmingam veiksmui Nepriklausomybės atgavimo proga, paskleidė mitą apie juos supančius bei legalioje eisenoje neva dalyvaujančius fašistus-neonacius. Kartu tai buvo nevykęs bandymas sukurti baubą, kad vėliau būtų prieš ką kovoti ir taip stiprinti savo pseudoideologijos pamatus. Tolerastai pasižymi dar viena visuomenėje gana reta sąvybe – jie be galo atkakliai stengiasi nepastebėti tikrų ir realių mūsų visuomenėje vyraujančių problemų, tačiau ne mažiau atkakliai išgalvoja naujas, dažniausiai dirbtines ir didžiajai visuomenės daliai neaktualias. Taip atsitiko ir vadinamuoju „gėjų“ klausimu, esą pastarųjų teises nuolat kažkas pažeidinėja, kažkas nuolat juos diskriminuoja ir (o siaube!) apskritai kritiškai žiūri į jų ideologinių giminaičių sukurtą abejotiną koncepciją Princas su Princu...