|

„Leo Lt“ kaip moralinės vaizduotės objektas

Dabar komentuoja ir „vėžinasi” visi, kas netingi – po Igno Staškevičiaus pareiškimo esą valstybė yra įviliojusi NDX energiją į „Leo Lt” sandorį. Prisimenama įvykių chronologija, cituojami ankstesni šios istorijos veikėjų pareiškimai. Supratingai linksima: taip, taip, viskas galop pasitvirtino. Jie gi niekada ir negalvojo nieko statyti, tik gviešėsi kompensacijų ar netesybų, o dabar, norėdami milijardus išvilioti, apsimetėliškai rypauja – įviliojo mus, suviliojo. O patys jau seniai ilgesingai žvalgosi Stokholmo arbitražo link… Sugundymo ir susiviliojimo motyvas šioje istorijoje išties svarbus. Jis apskritai charakterizuoja mūsų krizinę padėtį – kai ir gundytojai, ir susigundusieji staiga atsiduria ant vieno nukentėjusiųjų suolo. Šiuo atžvilgiu „Leo Lt” – ne vien komplikuotas verslo projektas, vienaip ar kitaip (per komentarus bei vertinimus) įtraukęs kone visą visuomenę. Tai ir moralinės vaizduotės objektas. Ir atsparos taškas moralinei meditacijai. Kažkada, vertindamas programinius Artūro Zuoko mėginimus atskirti vidinę moralę nuo procedūrų moralės, Tėvynės sąjungos garbės pirmininkas Vytautas Landsbergis yra sakęs maždaug taip: „Į verslą, vyruti, – ten tau vieta”. Šiandien A. Zuoko vadovaujami liberalcentristai yra valdančiojoje koalicijoje kartu su Tėvynės sąjunga, ir niekam dėl to nekyla jokių moralinių nepatogumų. Ar toks obuoliavimas reiškia, kad konservatorių deklaruotą moralią politiką įveikė interesas būti valdžioje?

| | |

Rinkimai baigėsi – prasideda politika!

Ar tikėjomės sulaukti laikų, kai, regis, natūralus klausimas „kas laimėjo rinkimus“ taps senamadiškas ar net politiškai nekorektiškas. Kadaise vienas humoro jausmą išsaugojęs Centrinės Amerikos diktatorius prasitarė: „Rinkimuose jie gal ir nugalėjo, tačiau balsus skaičiuojant laimėjau aš“. Mūsų pažengusiai demokratijai tarsi netiktų tokios tiesmukos rinkiminės technologijos – čia Europa, čia dera veikti subtiliau: „Jūs gal ir pelnėte didžiausią rinkėjų pasitikėjimą, tačiau koalicijai vadovauti labiau nusipelnę mes“. Koalicijai, sudarytai iš spalvų, kurios paėmus atskirai, du triskart blausesnės už ryškiausiąją, tačiau visos kartu viliasi sudaryti akiai patrauklų derinį. Ar ilgam? Žavu, kai prognozės pasitvirtina. Ir liūdna. Kaip ir buvo teisingai prognozuojama prieš rinkimus, balsavimas tėra pirmasis valdžios pasidalijimo etapas. Pagaliau išsirinkome politikus, kurie demokratiškai ir baigs tai, ką pradėjo 2 mln. 646 tūkst. 873 balso teisę turintys piliečiai. Arba tiksliau – kiek daugiau kaip 40 proc. registruotų rinkėjų, kurie dėl įvairių priežasčių nusprendė dalyvauti antrajame Seimo rinkimų ture.