|

Įsigytą žemę verslininkai įpareigoti grąžinti valstybei

Valdininkų veiklos rezultatai šturmuoja dar neregėtas absurdo aukštumas. Prieš 10 metų apskrities valdžios parduota Klaipėdos žemė turi būti grąžinta valstybei. Taip nusprendė teismas. Šis precedento neturintis procesas iš miesto dabar pareikalaus ne vieno milijono litų. Kol valstybė nežino, kaip elgtis su pajūrį apraizgiusiu neteisėtų statybų voratinkliu, išlindo dar vienas apskrities administracijos palikimas, dėl kurio užvirusią košę teks srėbti uostamiesčio savivaldybei. Klaipėdos apygardos teismas patenkino apygardos vyriausiojo prokuroro ieškinį, kurį jis pateikė gindamas viešąjį interesą dviejose civilinėse bylose. Vienoje įmonė “Sidabrinis elnias”, valdanti buvusio “Baltijos” viešbučio pastatą Herkaus Manto ir J.Janonio gatvių sankryžoje, įpareigota grąžinti žemę valstybei. Net tris sklypus valstybei grąžinti turės kompanija KLASCO. Po dešimties metų šiuos sandorius pripažinus niekiniais, teismas nesiaiškino ankstesniųjų sprendimų kaltininkų. Buvę apskrities viršininkai, pardavę bendrovėms valstybinę žemę, nebus baudžiami, nes viršininko administracija skaičiuoja paskutinius gyvavimo mėnesius. Pinigus už žemę verslininkams turės grąžinti savivaldybė ir valstybė. Klaipėdos jūrų krovinių kompanija KLASCO civilinėje byloje įpareigota grąžinti tris sklypus Uosto gatvėje.

|

Prezidentei siūloma pasižvalgyti po Valakampių draustinį

Teisės projektų ir tyrimų centro tarybos pirmininkas advokatas Kęstutis Čilinskas atkreipė Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės dėmesį į praėjusių metų pabaigoje Seimo priimtas Teritorijų planavimo įstatymo pataisas Nr. XI-619. Šios pataisos pateiktos Prezidentei pasirašyti. Pasak K.Čilinsko, kuris su jo vadovaujama vyriausybine darbo grupe tikrino Lietuvos teisės aktų aplinkos apsaugos srityje atitikimą tarptautinei teisei, Prezidentei pasirašyti pateiktu įstatymu neleistinai padidintas skaičius atvejų, kai, norint užstatyti teritoriją, nereikia detalaus plano, o tuo pačiu išnyksta visuomenės kontrolės galimybė. Prezidentės dėmesys ypač atkreipiamas į įstatymo pakeitimus, pagal kuriuos nebereikėtų detalaus plano rengimo saugomose teritorijose, jei naujo statinio statyba vykdoma atstatant buvusį (sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą) statinį. K.Čilinsko teigimu, šia nuostata stengiamasi įteisinti visus neteisėtus žemės sklypų užgrobimus pačiose gražiausiose, saugomose teritorijose. Pasak K.Čilinsko, Turniškių-Valakampių saugomos teritorijose galima pamatyti daug naujai išdygusių statinių. Jie pasatyti gražiausiose vietose. Tam padeda inscenizavimas, kad čia kažkada buvo seni pamatai, kurie, iš tikrųjų, buvo įkasti visai prieš pat užimant valstybinį sklypą. Pasak K.Čilinsko, saugomų teritorijų ir statybos priežiūros pareigūnai už tam tikrą kyšį apsimeta, kad nemato neteisėtos statybos.

|

Po penkerių metų bylinėjimosi R.Grinevičiūtė įrodė tiesą

Po penkerių metų bylinėjimosi Aukščiausiojo Teismo išplėstinė septynių tiesėjų kolegija padėjo tašką LNK „Paskutinės instancijos“ žurnalistės Rūtos Grinevičiūtės ir buvusio Klaipėdos prokuroro Stanislovo Stulpino byloje. Teismas pripažino, kad žurnalistė savo žurnalistiniu tyrimu gynė teisėtus visuomenės lūkesčius. R. Grinevičiūtė savo žurnalistiniame tyrime atskleidė, kaip tuometis prokuroras pačiame žemgrobių skandalo įkarštyje įsigijo 3 ha pajūrio žemės už neįtikėtinai mažą kainą – po 5 tūkst. litų už hektarą. Tuo metu vos už 20 arų sklypas buvo parduodamas už 100 tūkst. litų. Prokuroras St. Stulpinas kreipėsi į generalinę prokuratūrą ir žurnalistei buvo iškelta baudžiamoji byla dėl šmeižto. Byla tęsėsi net penkerius metus. Pirmosios instancijos teismas žurnalistę pripažino kalta, skyrė baudą. „Toks apylinkės teismo kaltinimas buvo kaip profesinės mirties nuosprendis. Po tokio sprendimo negali dirbti nė vienos dienos. Bet mes žinojome, kad esame teisūs, apskundėme ir laimėjome. Apylinkės teisme susidūrėme su absoliučiu šališkumu. Patyriau tikrą košmarą – teisėjas skambindavo ir grasindavo uždaryti į daboklę, jei neatvažiuosiu į tesimą posėdį, nors, pavyzdžiui, sirgau“, – prisiminė LNK laidos „Paskutinė instancija“ vedėja Rūta Grinevičiūtė. Per penkerius metus žurnalistė nuolat buvo tąsoma per teismo posėdžius, kurių buvo apie trisdešimt.

|

Argumentas kaimynų konflikte – nuogas moters pasturgalis

Paliūniškio kaimo gyventoja 72 metų Eugenija Petrauskienė jau 13 metų negali ramiai miegoti, nes įsitikinusi, kad kaimynai iš jos atsirėžė po kelis metrus žemės ir net suklastojo geodezinių matavimų dokumentus. Šis karas jau ne vieną kartą buvo persikėlęs į teismą. Norėdama atgauti neva neteisėtai užvaldytą nuosavybę Panevėžio rajono gyventoja E.Petrauskienė su kaimynais kovoja itin originaliomis priemonėmis – ir keiksmažodžiais, ir nuogu užpakaliu. Pritrūkusi keiksmažodžių E.Petrauskienė nusimauna kelnes ir atidengia sėdynę, o kaimynai tuo tarpu fotografuoja mobiliuoju telefonu. Tačiau nuogas moters užpakalis dalį sklypo neva užgrobusių kaimynų neveikia – net ir pasižiūrėję į E.Petrauskienės pasturgalį žemės jie vis tiek negrąžina. Be pasturgalio rodymo, paliūniškietė artimiausius kaimynus keliolika metų kasdien atakuoja įžeidžiais žodžiais, kartais prieš akis ir kirviu pamosikuoja, tačiau į teismą dėl tariamai užgrobtų žemių nesikreipia. Užtai į teismą kreipėsi net keturi jos kaimynai, kurių sklypai ribojasi su E.Petrauskienės, nebeapsikentę pensininkės nuolatinių užgauliojimų ir grasinimų. Kaimynams nusibodo nuolatinės E.Petrauskienės atakos. Paliū-niškiečiai svarsto, kad galbūt baudos privers moterį piktus žodžius ir savo užpakalį tausoti kitiems dalykams. Už necenzūrinius žodžius, gestus bei kaimynų įžeidinėjimą Paliūniškio kaimo gyventoja E.Petrauskienė privalės susimokėti 100 litų baudą. Taip nusprendė Panevėžio apylinkės teismas.

|

Valstybiniai miškai – medienos mafijos rankose?

Alfa.lt žiniomis, praėjusią savaitę Vyriausybė sušaukė posėdį, kuriame buvo svarstoma skandalinga Valstybės kontrolės ataskaita apie Generalinės urėdijos ir jai pavaldžių 42 urėdijų darbą. Jei tikėtume mus pasiekusia informacija, kontrolieriai nustatė tiek pažeidimų, kad buvo svarstyta, ar skelbti visus faktus viešai, ar geriau nenervinti visuomenės ir dalį tiesos nuslėpti. Kol ši ataskaita pasieks visuomenę (tai nutiks po kelių savaičių, tačiau, kaip spėjama, gerokai pakoreguota), pakalbėkime apie tai, ką apie urėdijas – vienvaldžius miškų šeimininkus – žmonės kalba puse lūpų. Apie neįsivaizduojamus urėdų turtus, kurie, beje, laikantis lietuviškų tradicijų perrašyti giminaičių ar patikėtinių vardu, apie prabangius jų mersedesus, apie eiliniam lietuviui pavydą keliančius jų atlyginimus. Tiesa, kalbos apie atlyginimus, pačius urėdus tik juokina. Vieno straipsnio komentatorius, lyg žinodamas, pajuokavo: „Galite nemokėti man atlyginimo, tik duokite tą darbą.“ Ir pataikė kaip pirštu į akį. Vienas Alfa.lt šaltinis sakė, kad Vilniaus urėdo vieta kainuoja 100 tūkst. litų. Tiems, kas nesuprato, aiškinu dar kartą – tokia suma mokama, kad gautų šią darbo vietą. Tiek neva atitinkamų žmonių buvo sumokėta, kai praėjusį rudenį iš šios šiltos vietos „už menkus nusikaltimus“ buvo pašalintas urėdas Rimantas Ribačiauskas, o į jo vietą paskirtas Artūras Nanartavičius.

|

Karšto vandens tiekimas – 100:0

Sausio viduryje Klaipėdoje ir Gargžduose buvo paskelbta apie būtinybę daugiabučių namų gyventojams pasirinkti karšto vandens tiekimo būdą. Per pirmąsias savaites 100 uostamiesčio namų pareiškė pageidavimą likti prie dabartinės tvarkos, kai už vandenį atsiskaitoma su vandens tiekėju, o už pašildymą – su šilumos tiekėju. Naujosios tvarkos, kai atsiranda tarpininkas – karšto vandens tiekėjas, kol kas nepasirinko nė vienas Klaipėdos namas. “Žmonėms svarbiausia, kad mokesčiai nedidėtų. Tvarka be tarpininko yra pigesnė gyventojams”, – pagrindinį pasirinkimo motyvą įvardino daugiabučių savininkų bendrijos “Atlantas” pirmininkė Vanda Jucienė. Pasak pokalbininkės, jų bendrija atliko skaičiavimus, analizavo kiek reikėtų mokėti renkantis abu variantus. “Jeigu su tarpininku, mokesčiai didėja, nes vandens pirkimas-pardavimas apauga papildomais “pėvėemais” ir kitomis išlaidomis”, – sakė bendrijos pirmininkė. Kiti bendrijų pirmininkai, be finansinių priežasčių, paminėjo, jog likti prie dabartinės tvarkos yra mažesnė rizika. Mat renkantis karšto vandens tiekėją būtų sudaromos terminuotos sutartys mažiausiai metams. O atsisakyti senosios tvarkos galima daug greičiau ir paprasčiau. Iki šiol karšto vandens ruošimui Klaipėdoje ir Gargžduose gyventojai pirko šilumą iš šilumos tiekėjo, o geriamą vandenį iš geriamo vandens tiekėjo. Karšto ir šalto vandens skaitiklių priežiūra ir keitimas yra pavesti AB “Klaipėdos vanduo” – už tai renkamas atskiras mokestis.

|

S. Stoma siūlo stabdyti apsirūpinimo karštu vandeniu reformą

Parlamentaras Saulius Stoma pernai priimtą Šilumos ūkio įstatymo pataisą gyventojams patiems pasirinkti karšto vandens tiekėją laiko keliančia gyventojų sumaištį bei didžiulį nepasitenkinimą ir siūlo ją atšaukti. Tokią pataisą parlamentaras jau įregistravo Seimo posėdžių sekretoriate. Pasak S. Stomos, karšto vandens vartotojai verčiami iki balandžio 1 dienos priimti kolektyvinius sprendimus, kurių jie nesupranta. Biurokratai nesugeba paaiškinti, kuo nauja tvarka bus geresnė, tačiau kainuos ji brangiau, o žmonės patirs nepatogumų dėl skaitiklių keitimo ir jų priežiūros bei rodmenų kontrolės. “Siūlau nedelsiant stabdyti dar neprasidėjusią reformą, kol ji nesukėlė liūdnų pasekmių”, – sako S. Stoma. “Dabar galiojančiame įstatyme tarsi skelbiama pasirinkimo laisvė, tačiau realiai didžioji dalis vartotojų už karštą vandenį bus priversti atsiskaitinėti ne vandens, o šilumos tiekėjams. Šalto ir karšto vandens skaitikliai priklausys skirtingiems tiekėjams. Tai neracionalu ir aptarnavimo, ir kainos požiūriu. Todėl ir savivaldybėms siūlau susilaikyti nuo lėšų švaistymo, priverstinai kuriant naują vandens skaitiklių priežiūros verslą, kai tokia veikla jau užsiima tai pačiai savivaldybei priklausanti vandens tiekimo įmonė”, – teigia S. Stoma. Jo teigimu, pernai priimtas įstatymas sudarė sąlygas veikti karšto vandens tiekimo tarpininkams tuose daugiabučiuose, kuriuose karštas vanduo ruošiamas namo šilumos punkte.

Valstybės griovimas – liberalų mėgiamas užsiėmimas

Valstybės griovimas – liberalų mėgiamas užsiėmimas

Mano atsistatydinimas ir draugiškas perspėjimas nesutrukdė Jūsų patarėjų užmojams griauti septynerių Nepriklausomos Lietuvos ministrų ilgai kurtą valstybės kelių ūkio valdymo sistemą. Patarėjai primityviai, grubiai iškraipė Lietuvos automobilių kelių direkcijos rengtas kelių ūkio efektyvinimo studijas ir, tendencingai sudėlioję nepalyginamus rodiklius, pateikė Vyriausybei svarstyti kelių priežiūrą reglamentuojantį projektą. Pateikto projekto esmė – 20-čiai metų monopolizuoti valstybės kelių priežiūrą, be jokių investicijų ją atiduodant „draugiškai“ privačiai įmonei. Apgaulingai teigiama, kad toks viešos-privačios partnerystės (PFI) modelis taikomas jau daugelyje pasaulio šalių. Monopolizavus kelių priežiūrą, darbams kasmet planuojama išleisti 65 mln. litų daugiau nei Lietuvos automobilių kelių direkcija, pertvarkiusi esamą kelių priežiūros sistemą, numato išleisti šiais metais. Vienintelis siūlomos reformos pliusas – 20 metų stabilus privačios įmonės finansavimas, avaringumo, aplinkos taršos ir padidėjusių transporto išlaidų sąskaita. Rūpestį kelia ir VĮ „Transporto ir kelių tyrimo institutas“ reforma (kaip Jums žinoma, aš vadovavau šiam institutui septynis pirmuosius metus). Tai – pasaulinių finansinių institucijų pripažinta įmonė. Institute parengti transporto projektų ekonominiai, poveikio aplinkai ir socialiniai vertinimai buvo vertinami kaip patikimi ir pagrįsti Pasaulio Banke, Europos Vystymo ir Plėtros Banke, Europos Investicijų Banke ir t.t.

Kaunas. Karštas vanduo: tiekėją pasirinko 22 daugiabučiai
|

Kaunas. Karštas vanduo: tiekėją pasirinko 22 daugiabučiai

Karšto vandens tiekėjo galvosūkį iki šiol išsprendė 22 daugiabučių gyventojai – daugelis iš jų nusprendė palikti dabartinį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą. Bendrovės atstovas spaudai Ūdrys Staselka pasakojo, kad iki kovo 8 d. „Kauno energija“ yra gavusi 22 daugiabučių namų pranešimus apie tai, kad jie pasirinko apsirūpinimo karštu vandeniu būdą. Aštuoniolikos daugiabučių gyventojai nusprendė palikti dabar esantį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, t. y., būdą „be karšto vandens tiekėjo“. Tai būdas, kai patys gyventojai perka geriamąjį vandenį karštam vandeniui ruošti ir šilumą karštam vandeniui ruošti. Geriamąjį vandenį perka iš „Kauno vandenų“, šilumą – iš „Kauno energijos“. „Šių namų gyventojams dabar galiojanti tvarka nesikeis, karštas vanduo nepabrangs. Jie ir toliau pigiausiu būdu apsirūpins karštu vandeniu“, – garantuoja Ū.Staselka. Anot jo, vieno daugiabučio gyventojai nusprendė pasirinkti būdą „su karšto vandens tiekėju“, t. y. keisti dabar galiojančią tvarką į tokią, kai šaltą vandenį pirks iš geriamo vandens tiekėjo, o karštą vandenį – iš karšto vandens tiekėjo. Pasirinkę būdą „su karšto vandens tiekėju“, šio namo gyventojai turėjo pasirinkti ir patį karšto vandens tiekėją. Kadangi daugiau nebuvo iš ko rinktis, juo gyventojai pasirinko „Kauno energiją“.

Dauguma Vilniečių pamiršo apsispręsti, kad karštą vandenį reikia pirkti taip, kaip iki šiol
|

Dauguma Vilniečių pamiršo apsispręsti, kad karštą vandenį reikia pirkti taip, kaip iki šiol

Vilniuje dešimt iš daugiau nei 4 tūkst. daugiabučių, o Kaune 161 iš daugiau nei 2300 pranešė apsisprendę karštą vandenį pirkti taip, kaip iki šiol. Kitiems, jei nepraneš savo sprendimo iki gegužės, karštą vandenį tieks šilumos tiekėjas. „Mes gavome dešimties daugiabučių pranešimus, kad jie bus be karšto vandens tiekėjo. Iš viso Vilniuje turime 4600 daugiabučius ir dar mėnesį sprendimams pateikti“, – teigė sostinei šilumą tiekiančios bendrovės „Vilniaus energija“ komercijos direktorius Rimantas Germanas. Tuo tarpu „Kauno energijos“ atstovas ryšiams su visuomene Ūdrys Staselka sakė, kad iš viso yra gauti 173 Kauno daugiabučių prašymai – 161 planuoja karštą vandenį pirkti taip pat, kaip iki šiol, 1 – iš šilumos tiekėjo, o likusieji karštą vandenį nori ruoštis individualiai. Tačiau jis pripažįsta, kad šis apsirūpinimo karštu vandeniu būdas tinkamesnis individualiems namams. „Vilniaus energija“ gyventojams pateikia skaičiavimus, kiek jiems reikia mokėti už karštą vandenį šiuo metu, kai nėra karšto vandens tiekėjo ir kiek reikėtų juo pasirinkus „Vilniaus energiją“. Jie skaičiuoja, kad sunaudojant vieną kubinį metrą karšto vandens šiuo metu reikia mokėti 13,74 Lt be pridėtinės vertės mokesčio (PVM), o pasirinkus „Vilniaus energiją“ tektų pakloti 21,36 Lt be PVM. Sunaudojant vieną kubinį metrą karšto vandens šiuo metu reikia mokėti 13,74 Lt be pridėtinės vertės mokesčio (PVM), o pasirinkus „Vilniaus energiją“ tektų pakloti 21,36 Lt be PVM.