Naudingi patarimai. Vaikai

Kartais visai pamirštame, kaip reiktų elgtis išėjus į kiemą žaisti su draugais, keliaujant kas rytą į mokyklą. Policijos Departamentas pataria kiekvienam vaikui pasirūpinti savo saugumu pačiam, bet turbūt labai svarbu, jog šių taisyklių nepamirštų ir tėvai. Patarimai vaikams: Išeidamas iš namų pasakyk tėvams, kur išeini, kada ketini grįžti, kur prireikus tavęs ieškoti. Jei tėvų namie nėra – palik raštelį. Nekalbėk su nepažįstamu žmogumi. Nesėsk į nepažįstamojo automobilį. Nežaisk gatvėje sutemus, venk nuošalių ir tamsių vietų. Nesikalbėk gatvėje su neblaiviais žmonėmis, netgi jeigu jie tau ir pažįstami. Neblaivus asmuo dažnai labai pasikeičia, jo poelgiai gali būti žiaurūs ir nenusakomi. Niekada neimk pinigų, saldainių ar kitų dovanų iš žmogaus, kurio nepažįsti. Kai kurie žmonės bando prisivilioti vaikus, prašydami, ką nors padaryti. Atmink, kad tokiu būdu nusikaltėlis gali priversti tave daryti tai, ko jis nori. Niekam nesigirk brangiais, vertingais daiktais, pinigais, laikomais namie. Jei kokio asmens žodžiai ar veiksmai tave baugina – bėk šalin ir mėgink ieškotis pagalbos. Skubėk ten, kur yra žmonių, kad ir prie parduotuvės. Jei yra galimybė, paskambink tėvams. Jeigu namuose likai vienas, jokiam svetimam ar mažai pažįstamam žmogui neatidaryk durų, kad ir kuo jis prisistatytų.

Tęsiu straipsnių apie patyčias ciklą. Šįkart – dar vienas naudingas leidinys. Jeigu praeitas buvo labiau orientuotas į dirbančius su vaikais, tai šis – į pačius vaikus. TAČIAU visų pirma noriu pabrėžti šito leidinio naudą TĖVAMS. Kadangi ne visi tėvai žino, ką daryti, kai vaikas susiduria su patyčiomis ir tuo labiau nežino, ką būtų galima vaikui patarti, iš tiesų patarčiau įdėmiai perskaityti šį leidinį: galbūt pirmą kartą be vaiko, o antrą kartą su vaiku, aptariant tai, kas perskaityta. Kodėl apie patyčias sunku kalbėti?Jau ne viename mūsų knygelės puslapyje susidūrei su tokiu paskatinimu: „Labai svarbupapasakoti apie patyčias kuriam nors suaugusiajam, kuriuo tu pasitiki, – mamai, tėčiui,mokytojui ar kam nors kitam.“ Svarbu kalbėti apie patyčias ir mes neretai skatiname vaikus ir paauglius dalytis savo išgyvenimais, kylančiais dėl patyčių. Vis dėlto vaikai sunkiai ryžtasi kalbėti apie patyčias, o neretai niekam nepasakoja apie tai, kad kiti vaikai iš jų tyčiojasi. Kai vienoje mokykloje 5–8 klasėse besimokančių vaikų paklausėme: „Ar pasakojate apie patyčias tėvams?“, paaiškėjo, kad tik nedidelė dalis vaikų apie tai kalbasi su savo tėvais –47 proc. penktokų ir tik 8 proc. aštuntokų. O paklausti, ar pasakoja apie patyčias mokytojams,atsakė panašiai. Galbūt tu žinai atsakymą, kodėl vaikai apie patiriamas patyčias nepasakoja suaugusiesiems?

Dažnai tėvams pieniniai dantukai atrodo bereikšmiai – “anksčiau ar vėliau juk vis vien iškris”. Toks paviršutiniškas požiūris labiausiai paliečia vaikus. Taigi esamiems ir būsimiems tėveliams apie mažylių dantų priežiūrą. Kada dygsta pieniniai dantukai? Dažniausiai pirmi pieniniai dantukai pasirodo apie 6 mėnesį (apatiniai kandžiai), o paskutiniai – 2.5 metų (krūminiai). Iš viso vaikas turi 20 pieninių dantukų. Kaip valyti pieninius dantukus? Valyti reikia jau pirmus išdygusius vaiko dantukus. Pradžioje valome dantukus su marle, kadangi vaikas dar nemoka išspjauti dantų pastos. Maždaug nuo 3 metų valome dantukus su dantų pasta, turinčia fluoro, iki 5 metų fluoro kiekis pastoje- 500 ppm. Nuo 5 metų rekomenduojamas fluoro kiekis dantų pastoje – 1000 ppm. Reikia naudoti žirnio dydžio pastos kiekį. Vaikui dantis tėvai turėtų valyti (ar pervalyti, jei vaikas pats valosi) iki tol, kol vaikas išmoksta rašyti (maždaug 7 m.), kadangi manoma, kad tada susiformuoja pakankamai koordinuoti rankos judesiai. Tačiau ir pradėjus vaikui pačiam valytis dantukus, kurį laiką reikia stebėti, ar dantys gerai nuvalomi (tam padeda tabletės, nudažančios apnašą). Nepamirškite vaiko nuvesti profilaktiškai pas odontologą kartą per metus (patariama pradėti vos išdygsta pirmasis dantukas), tai išvengsite gydymo, kai jau skauda.

Negadink manęs. Aš puikiai suprantu, kad nebūtinai turiu gauti viską, ko prašau. Aš tik bandau tave. Nebijok būti man griežtas. Man taip geriau, aš tada jaučiuosi saugesnis. Nebark manęs prie svetimų žmonių. Tavo pastabos, pasakytos prie keturių akių, bus žymiai veiksmingesnės. Neleisk man išmokti blogų dalykų. Aš tikiu, kad tu pastebėsi dar pačias jų užuomazgas. Neklok man kelio kilimėliais, aš turiu nueiti savo "gumbų" ligos kelią. Nebambėk. Jei taip darysi, aš ginsiuosi "apkursdamas". Neužmiršk, kad aš dar nemoku reikšti savo norų taip aiškiai kaip suaugęs žmogus. Štai kodėl aš kartais būnu netikslus. Neprieštarauk pats sau, nes aš nebežinau, kaip elgtis, ir prarandu pasitikėjimą Tavimi.
Rask laiko atsakyti į mano klausimus. Priešingu atveju pastebėsi, kad aš tavęs neklausinėju, o atsakymų ieškau kitur.
Atmink, kad aš negaliu augti laimingas be Tavo meilės ir supratimo. Bet juk tai - savaime suprantama, tiesa?

Grįžęs namo tuoj pat užrakink duris; Neįsileisk į namus nepažįstamųjų. Jeigu kas nors mėgina atrakinti ar išlaužti duris - nedelsdamas skambink telefonu 02 arba pagalbos telefonu 112 ir budėtojui nurodyk tikslų savo adresą. Netūnok susigūžęs kamputyje, o pravėręs langą ar išbėgęs į balkoną šaukis kaimynų, praeivių pagalbos; Niekam nesakyk telefonu, kad esi vienas. Pagudrauk, kad mama ar tėtis negali prieiti prie telefono ir paskambins vėliau; Niekam, net savo bendraamžiams, nesakyk, kad lieki namie vienas, nepasakok, kada išeina ir grįžta tėvai, kada šeima ketina praleisti savaitgalį ne namie ar išvyksta atostogauti. Išeidamas iš namų pasakyk tėvams, kur išeini, kada ketini grįžti, kur prireikus tavęs ieškoti. Jei tėvų namie nėra - palik raštelį; Nežaisk nuošaliuose ir tamsiose vietose; Jei kas nors vyresnis už tave, net ir tau pažįstamas žmogus, bandys paliesti ar pabučiuoti tave ir tau tai nemalonu - griežtai ir tvirtai pasakyk „ne“.

Pradėkite planuoti šventę iš anksto. Svarbiausia neužmiršti vaiko pomėgių. Apsispręskite dėl šventės datos, laiko ir trukmės. Išsirinkite šventės temą. Porą savaičių prieš gimtadienį išsiųskite, išdalinkite pakvietimus. Juos galite pasidaryti ir patys. Pats paprasčiausias būdas pakviesti - paskambinti telefonu. Kvietime turėtų būti nurodyta šventės trukmė,nes linksmybės gali užsitęsti ilgiau nei jūs planuojate. Prieš susirenkant svečiams su jubiliatu susitarkite, kad dovanas išpakuosite šventei baigiantis. Kasmet gimimo dieną nufotografuokite mažąjį su tuo pačiu mėgstamiausiu žaisliuku (pirmu pliušinuku). Fotografuoti galite vos nubudusį mažylį - bus gimtadienio įžanga. Gimtadienis - puiki proga sukurti dar vieną gražią šeimos tradiciją: pradėkite rašyti giminės knygą. Sudarykite įdomių klausimų sąrašėlį, pavyzdžiui, močiutės paklauskite, kiek buvo metų, kai susitiko su seneliu, kokį šis paliko įspūdį, kokios jos mėgstamiausios gėlės ir romantiškiausias nuotykis. Senelis tegul atsako, kada pirmą kartą nusiskuto barzdą, kur paskyrė pirmą pasimatymą... Suaugęs jūsų mažylis džiaugsis turėdamas nepaprastą įdomiosios dokumentikos rinkinuką. Jei gimtadienį švenčiate pavasarį, paraginkite mažylio tėtį, kad sukaltų inkilėlį. Leiskite vaikui jį nudažyti. Gimtadienio kulminacija gali tapti inkilėlio kėlimas į medį. Simboliška, naudinga ir įsimintina.

Kaip surasti tinkamus vaikiškus batus? Labai svarbu, kad vaikai avėtų tinkamus batus. Taip pat svarbu ir tai, kad vaikai bėgiotų basi kaip galima dažniau. Be naminių šlepečių ar lauko avalynės mažos pėdutės turi žymiai daugiau laisvės ir gali netrukdomos augti bei jausti, kokiu paviršiumi jos tapsi. Plaukuotą kilimą, vėsią veją ar minkštą smėlį pajaus tik basos Jūsų vaiko pėdos. Pastaraisiais metais RENO ištyrė apie 100 tūkst. vaikų pėdas: savo parduotuvėse, pradinėse mokyklose, vaikų darželiuose. Buvo nustatyta ir moksliškai įrodyta: kas trečias vaikas avi jam netinkančius batus. Šis rezultatas bauginantis. Neteisinga avalynė gali pakenkti pėdos augimui ir sąnariams. Mokslininkai nurodė - labai svarbu, kad tėvai nuolat tikrintų savo greitai augančių vaikų pėdų dydį. Svarbi išvada: ne brangiausia avalynė yra geriausia, o ta, kuri tinka labiausiai. Vaikiškų pėdų nervų sistema ir jutimas yra ne taip gerai išsivystę, kaip suaugusių žmonių. Todėl vaikai nejaučia, jeigu batas spaudžia ir negali įvertinti, ar avalynė tinka, ar ne. Vaikiška avalynė dažnai perkama tiksliai nepamatavus vaiko pėdos, arba vidinio avalynės ilgio.Dažnai vaikai avi avalynę per ilgai. Vaikų pėdos auga nenuspėjamai. Nuolatinė pėdos ilgio ir avimų batu kontrolė yra labai svarbi. Avint netinkamą avalynę, gydytojų ir pripažintų mokslininkų teigimu, gali iškrypti pėda, stuburas, gali būti pažeisti sąnariai. · Vaikiškos avalynės dydžiai gali skirtis.