Kai maistas vaistus paverčia žudikais

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Kad ligonių vartojamų medikamentų ir suvalgomų maisto produktų mišinys nevirstų gyvybei pavojingais kokteiliais, gydytojai turėtų atidžiai išanalizuoti savo pacientų dietą. Britų vyriausybės patarėjai susirūpinę tuo, kad stiprūs medicininiai, savaime toksiški preparatai gali tapti dar daugiau pavojingi sąveikaudami su kai kuriomis maiste, gėrimuose ir dietiniuose papilduose esančiomis medžiagomis. Arba pacientai, maitindamiesi ne tais produktais, gali nesąmoningai mažinti savo gydymo efektyvumą. Valdininkai nurodo, kad dauguma žmonių vienu metu išgeria iki 10 rūšių vaistų. Tai reiškia, jog įvairių medžiagų sąveikos potencialas kai kuriems žmonėms yra labai didelis. Maisto standartų agentūros ir medikamentų bei sveikų produktų kontrolės valdybos patarėjų sudarytame rekomendaciniame rašte sakoma, kad egzistuoja mažiausiai 200 medikamentų, kurių poveikiui arba toksiškumui turi įtakos maistas. Šis dokumentas buvo sudarytas pagal abiejų įstaigų ekspertų susitikimo, skirto maisto toksiškumui ir medikamentų saugumui, rezultatus.

Į ligoninę - tik vienai dienai

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Vakarų patirtimi remiantis įsteigti dienos chirurgijos centrai įgyja ligonių pasitikėjimą, tačiau dar nėra iki galo sutvarkyta slauga namuose. Lietuvoje kol kas veikia tik trys dienos chirurgijos centrai: du iš jų - Kaune, o vienas - Alytaus apskrities ligoninėje. Pirmasis šalyje beveik prieš tris mėnesius duris atvėrė Kauno apskrities ligoninės Dienos chirurgijos skyrius, o netrukus - Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Dienos chirurgijos centras. Šiuose centruose atliekamos tokios operacijos, po kurių ligoniai tą pačią dieną išleidžiami namo. Ateityje Lietuvoje tokių centrų turėtų daugėti. Kauno apskrities ligoninės Dienos chirurgijos skyriuje per maždaug pustrečio mėnesio atlikta 310 chirurginių operacijų suaugusiems ir vaikams. Pradėjus skyriui dirbti, operacijų įkainiai buvo labai maži: operacija, atlikta Dienos chirurgijos centre, buvo apmokama žymiai mažiau nei tokia pati, atlikta stacionare. Nuo gegužės 1-osios dienos chirurgijos centrų įkainiai padidinti ir beveik sulyginti su stacionaro įkainiais. Pavyzdžiui, už kojų venų operaciją Dienos chirurgijos skyriui ligonių kasa mokėdavo apie 800 litų, o dabar - 1100.

Mada neskiepyti vaikų gali pridaryti daug žalos, teigia pediatrai

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Šiuolaikinės vakcinos tapo savo sėkmės įkaitėmis. Skiepų dėka įveiktas arba maksimaliai sumažintas sergamumas sunkiomis ligomis, todėl žmonės pradeda abejoti, ar iš viso bereikia skiepytis "nuo to, ko nebėra". Taip Eltai teigė Vilniaus universiteto medicinos fakulteto profesorius Vytautas Usonis. Gydytojo teigimu, ne gandais, nuomonėmis, o mokslo įrodymais grįstą informaciją apie skiepus tėvai galės rasti tinklapyje infoskiepai.lt. "Neskiepyti vaikų ar bent kritikuoti skiepus tampa madinga. Pediatrus į neviltį varo mamų ir tėčių supratimas apie vakcinavimą. Jis - žymiai prastesnis negu įsivaizdavome", - sakė dvi dienas mamų diskusijas apie skiepus internete sekęs profesorius V. Usonis. Medikai kritikuoja vis dažnesnius pareiškimus, neva skiepai blogai veikia imuninę sistemą, o ligas galima gydyti ar jų išvengti vartojant homeopatines priemones.

ES pinigais kamšomos sveikatos sistemos spragos

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Sveikatos priežiūros įstaigos dalijasi ES struktūrinių fondų paramą. Iš viso sveikatos sektoriui 2004 - 2006 metams numatyta skirti 148,5 mln. litų. Pasirašyta sutarčių 90 mln. litų sumai, likusiems 57,5 mln. litų paraiškos bus teikiamos artimiausiu metu. Projektai įgyvendinami dviejose srityse - kardiologinės sveikatos priežiūros paslaugų stiprinimo ir plėtros bei bendrosios praktikos infrastruktūros plėtros ir modernizavimo. Vienas iš ES prioritetų sveikatos apsaugos srityje - ji turi būti prieinama, kokybiška ir teikiama laiku visiems šalies gyventojams. Lietuvoje atokesnėse kaimo vietovėse, rajonuose, kurie susiduria su socialinėmis ir ekonominėmis problemomis, sveikatos priežiūros įstaigų tinklas išplėtotas dar nepakankamai, trūksta įrangos, specialistų, teikiamos nekokybiškos paslaugos. Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos sekretorės Romaldos Baranauskienės, ES pinigai padės spręsti šias problemas. Padedant ES, stiprinama kardiologinė pagalba. Šios srities paslaugos bus efektyvinamos bei plėtojamos modernizuojant sveikatos priežiūros įstaigas. Ši priemonė skirta mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų mažinimui bei kardiologinės pagalbos gerinimui.

Laikas eina ne ligonių naudai

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Sąnarių endoprotezavimui skiriama per mažai lėšų, todėl skausmus kenčiantiems pacientams eilėje operacijos tenka laukti 3-3,5 metų. Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) sąnarių endoprotezavimui šiemet skirta 14 mln. litų. Lėšų per pastaruosius ketverius metus beveik padvigubėjo, tačiau tai menka paguoda operacijų laukiantiems ligoniams. Trejetą metų jie turi gyventi su kasdieniniu skausmu, vartodami vaistus. Medikai tvirtina galintys daugiau atlikti šių operacijų, jei būtų nuperkama daugiau endoprotezų. Lietuvoje vis daugėja ligonių, kuriems reikia sąnarių endoprotezų. Šiuo metu jų implantavimo operacijų Valstybinės ligonių kasos (VLK) sudarytoje eilėje laukia beveik 26 tūkstančiai šalies gyventojų: 11764 - klubo, 14115 - kelio, 35 - peties, o 17 - kitų sąnarių pakeitimo endoprotezais. Šios operacijos daromos aštuoniolikoje šalies ligoninių. Apdraustieji sveikatos draudimu sąnarių endoprotezą gauna nemokamai. Jie paštu Valstybinės ligonių kasos Sąnarių endoprotezų skirstymo komisijai atsiuntę prašymą ir pažymą, įrašomi į eilę. Ligoniai gali rinktis ligoninę, kurioje nori operuotis.

Europos psichiatrijos istorija ir Lietuva (1 dalis)

Psychiatry
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Bandydami įvertinti ir įvardinti mūsų vietą istoriniame Europos psichiatrijos kontekste bei žinodami kokią vietą visuomenės gyvenime sovietmečiu užėmė psichiatrija, kurios svarbiausia paskirtis tapo visuomenės kontrolė, nustembame, kad susirgimą, kurio pagalba iš visuomenės būdavo eliminuojami kitaminčiai, vokiečių psichiatrai aprašė tada, kai niekas dar nežinojo ir neįsivaizdavo būsimos Spalio Revoliucijos, kurią po pusės amžiaus pakeis tokio lygio stagnacija, kai reformistinių idėjų, vakaruose laikomų aspiracijomis, turinčius asmenis, remiantis moksliniais sovietinių psichiatrų nurodymais, bus galima talpinti tik į specialiąsias, itin griežto režimo psichiatrines ligonines, ir tik kai jie praras bet kokį domėjimąsi ne tik reformomis, bet ir savo paties likimu, juos leis talpinti į bendrąsias psichiatrines ligonines. 1911 m. E.Bleuler aprašydamas schizofreniją negalėjo įsivaizduoti, kad 1970-1980m.m. TSRS išbujos spec.ligoninių, saugomų automatais ginkluotų kareivių kad nuo gydymo neišsibėgiotų, tinklas, o schizofrenija 1972m. Lietuvoje bus “diagnozuojama“ ... dėl Trispalvės iškėlimo Nepriklausomybės dienos proga Vasario 16-osios išvakarėse, kad ekspertizę skyrusių KGB tardytojų klausiami kada jų diagnozuotas susirgimas prasidėjo, teismo ekspertai psichiatrai turės tvirtinti jog būtent nusikaltimo padarymo metu, t.y. keliant lietuvišką trispalvę ...

Vakarų spaudoje - seno karo naujas vertinimas

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Karo pabaigos šešiasdešimtmetis atskleidė naują Vokietijos savimonę ir, Maskvai to nepageidaujant, didžiulį Baltijos vadovų indėlį į visiškai naują to karo suvokimą ne tik Vokietijoje, bet ir visoje Europoje. Apie tai – Mykolo Drungos Vakarų laikraščių apžvalgoje. Pergalės prieš nacius minėjimo dieną sekmadienį Vokietijos prezidentas Horstas Kioleris (Köhler) Bundestage pasakė kalbą, kuri, pasak dienraščio “Berliner Zeitung”, paliudijo naują vokiečių savimonę įvertinant savo pačių praeitį. Ypač šią kalbą pirmadienį pagyrė dienraštis “Welt” ir pateikė kelias jos citatas. Pavyzdžiui: “Mes gedime visų Vokietijos aukų - aukų prievartos, kuri sklido iš Vokietijos, ir aukų prievartos, kuri prieš Vokietiją atsigręžė. Mes gedime visų aukų, kadangi norime būti teisingi visų tautų, įskaitant savąją, atžvilgiu. “Mūsų atsakomybė - budėti, kad visos šios kančios, taip pat ir jos priežastys nebūtų užmirštos, ir mes turime užtikrinti, kad tokie dalykai niekada nepasikartos. Ir čia negalima braukti užmaršties brūkšnio”. “Šiandien Vokietija yra kita šalis, nei buvo prieš 60 metų. Tarp anų dienų ir šiandienos glūdi ištisi pasauliai ir dešimtmečiai sunkaus darbo. Tai didelis visos visuomenės laimėjimas, ir čia daug prisidėjo bėgliai, išvarytieji iš namų, padegėliai. Turėtume būti dėkingi už tai, kas pasiekta, ir priimti tai kaip paskatą. Neturėtume pamiršti, kaip greitai galima pralošti palikimą, kurį daugelis kartų sukūrė”.

Lietuva laimėjo pasaulinį karą

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

JAV prezidentas George‘as W. Bushas, Europos Komisijos komisaras Guenteris Verheugenas paragino Rusiją pripažinti, kad Sovietų Sąjunga 1940-aisiais okupavo Baltijos kraštus, taip pat atsižadėti 1939-ųjų Molotovo-Ribbentropo pakto. Atsakydami į tai, aukšti Rusijos pareigūnai dar kartą sudainavo seną giesmę: girdi, Vokietijos ir Sovietų Sąjungos sutartis dėl įtakos sferų pasidalijimo buvo istorinė būtinybė; 1940-aisias okupacijos nebuvo, ir Baltijos šalių įjungimas į SSRS atitiko to meto tarptautinės teisės normas. Vakarai grūmoja smerkiančiais moralistų smiliais, įsižeidę rusai putoja ir mojuoja kumščiais, nors kruvina kova jau seniai baigėsi. Daugumos lietuvių požiūris į Antrojo pasaulinio karo pasekmes yra toks: Lietuva tapo didžiųjų valstybių suokalbio ir abejingumo auka. Ar tai nėra nuostata, kurią derėtų permąstyti iš naujo? Sakoma, kad istorija nepripažįsta tariamosios nuosakos. Tokiu atveju praranda prasmę ir moraliniai vertinimai – vieni lai ramiai susitaiko su aukos, kiti – su budelio vaidmeniu. Tačiau XX a. istorija apima ir neįgyvendintų planų, neišnaudotų galimybių istoriją.

Pas odontologą - be baimės

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

,,Kai buvau mokinė, sėdėdama dantų gydytojo kėdėje sau į koją iš baimės žnybdavau taip, kad po to ilgą laiką toje vietoje dar būdavo matyti žymės.0 dabar drąsiai sėdžiu odontologo kėdėje, nes nebejaučiu jokio streso, skausmo, nebegirdžiu erzinančio garso", - džiaugėsi Kauno medicinos universiteto visuomenės sveikatos specialistė Liudvika Lovkytė. Tokiais žodžiais patikėti sunku. Juk dažniausiai apsilankymas pas odontologą asocijuojasi tik su neigiamomis emocijomis: nerimu, baime, skausmu. Jaustis saugiai ir ramiai pas dantų gydytoją dažnai negali netgi patys odontologai. L.Lovkytės požiūris radikaliai pasikeitė po to, kai ji išbandė naują dantų gydymą odontologiniu lazeriu. Anksčiau dantų gydytojų bijojusi moteris įsitikino, jog gydymas šiuo prietaisu nesukelia jokių nemalonių pojūčių. Tuomet ji ryžosi netgi ištaisyti kosmetinius dantų ir dantenų defektus. Vis daugiau žmonių nori turėti ne tiktai sveikus, bet ir gražius dantis. Vien higienos ne visada pakanka. Naudojant odontologinį lazerį tobulas šypsenas be skausmo gali turėti kiekvienas, ne tik kino žvaigždės", - teigė Vilniuje įsikūrusios lazerinės kosmetinės odontologijos klinikos ,,Pilėnė" odontologė Lina Tvarijonavičienė.

Nervų sistema – sveikatos ir gerovės pagrindas

Brain Neurons
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Vienas iš dažniausiai pasitaikančių negalavimų yra vegetacinės nervų sistemos sutrikimas. Ligonis gali jausti net mažiausius vidaus organų funkcijos sutrikimus, oro trūkumą, galvos svaigimą, diskomfortą krūtinėje, sutankėjusį širdies plakimą, virškinimo sutrikimus, įvairius skausmus, bendrą diskomfortą. Dažnai pablogėjusią būklę būna net sunku tiksliai apibūdinti. Gali atsirasti nerimas, įtampa, net mirties ar sunkios ligos baimė. Padidėja jautrumas vidaus ir išorės dirgikliams. Toks pacientas kreipiasi į bendrosios praktikos gydytojus, tačiau jokios vidaus organų ligos nenustatoma. Medicinos centras “Neuromeda” jau dvylika metų sėkmingai gydo šiuos ligonius. Atliekamas nervų sistemos ir vidaus organų nervinės reguliacijos tyrimas, skiriamas visavertis kompleksinis gydymas. Pacientas mokomas, kaip jam visiškai pasveikti nuo varginančios ligos, kaip gyventi, kad ji nepasikartotų. Tokiais atvejais labai svarbu parinkti veiksmingą gydymo schemą ir medikamentus arba jų derinius, galinčius visiškai pašalinti simptomus. Medicinos centre “Neuromeda” taip pat konsultuojami ir gydomi ligoniai, sergantys depresija, vegetacinės nervų sistemos sutrikimais, įvairiomis neurozėmis, valgymo sutrikimais, nervine anoreksija, bulimija, priklausomybe nuo alkoholio, psichozinėmis ligomis. Konsultuojami asmenys, susiduriantys su psichologinėmis problemomis, šalinamos baimės, bendravimo problemos, elgesio sutrikimai.

Julius Juzeliūnas. Genocidas ir valstybių moralė

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Antrasis pasaulinis karas įsiliepsnojo tuomet, kada stipriojo teise panoro pasinaudoti politiniu atžvilgiu amoraliausios supergalingos valstybinės sistemos – bolševikinė SSRS ir nacistinė Vokietija. Pastaroji panūdo savo imperijos sienas išplėsti ir savo tautą išaukštinti remdamasi vokiečių nacijos išskirtinumo teorija, o bolševikinė SSRS – prisidengdama klasių kovos ir tariamos tautų draugystės ideologija. Pirmiausia norėta susigrąžinti buvusias carinės imperijos teritorijas. Labiausiai rūpėjo Baltijos šalys – Lietuva, Latvija, Estija ir Suomija. Šiam tikslui įgyvendinti 1939 m. buvo sudarytas slaptas sandėris su hitlerine Vokietija. Siekdama paruošti dirvą aneksijai, SSRS Lietuvoje ir kitose Baltijos valstybėse organizavo savo lėšomis remiamą pogrindį. 1940 m. birželio 15 d. okupavus Lietuvą, iš anksto organizuotas ir veikęs pogrindis, turėjęs platų savo agentūros tinklą, aktyviai vykdė prievartinę sovietizaciją. Nuo pirmųjų okupacijos dienų prasidėjo fizinis tautos genocidas. Vykdyti 1941 m. birželio 14 d. pradėtas smarkias represijas sutrukdė birželio 22 d. prasidėjęs Vokietijos ir SSRS karas. Grūmėsi dvi nusikalstamos sistemos. Vieną iš jų nugalėjus buvo egzaltuotai džiūgaujama, nė neužsimenant, jog pergalė – tik dalinė. Rudąją hidrą įveikus, liko raudonoji. Pokario metais buvo toliau vykdomas 1941 m. pradėtas Baltijos tautų masinis genocidas.

Bio-Inventorizacija: ???

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Įsivaizduokite didelį prekybos centrą. Milijonai pakuočių, tūkstančiai prekybinių pozicijų, šimtai prekių kategorijų - susigaudyti šioje spalvų, kvapų ir formų makalynėje, atrodo, nėra jokios galimybės. Tačiau štai, savo krepšelį prikrovę produktų, jūs prieinate prie kasos. Keletas sekundžių - ir jūsų surinktas margaspalvis asortimentas išrūšiuotas, identifikuotas ir nuskaitytas. Kasos aparato nuskaityta informacija, esanti ant mažyčių etikečių su brūkšniniu kodu, akimirksniu sutikrinama su bendra parduotuvės duomenų baze, kurioje saugomi duomenys apie visas prekes, o rezultatas atspausdinamas ant čekio. Atleiskite man už šį mažutį ekskursą po visiems gerai pažįstamas vietas. Kaip šiandieną veikia mažmeninė prekyba, žino visi, tačiau kalbėsiu ne apie parduotuves. Prekybos centras - tai tik vykusi analogija visą planetą apimančiam projektui, kurį jau kuria šimtai viso pasaulio mokslininkų: Barcode of Life Initiative (BLI) - unikali sistema, siūlanti suteikti identifikacines žymes visoms Žemės gyvybės formoms.