Įsivaizduokite didelį prekybos centrą. Milijonai pakuočių, tūkstančiai prekybinių pozicijų, šimtai prekių kategorijų – susigaudyti šioje spalvų, kvapų ir formų makalynėje, atrodo, nėra jokios galimybės. Tačiau štai, savo krepšelį prikrovę produktų, jūs prieinate prie kasos. Keletas sekundžių – ir jūsų surinktas margaspalvis asortimentas išrūšiuotas, identifikuotas ir nuskaitytas. Kasos aparato nuskaityta informacija, esanti ant mažyčių etikečių su brūkšniniu kodu, akimirksniu sutikrinama su bendra parduotuvės duomenų baze, kurioje saugomi duomenys apie visas prekes, o rezultatas atspausdinamas ant čekio. Atleiskite man už šį mažutį ekskursą po visiems gerai pažįstamas vietas. Kaip šiandieną veikia mažmeninė prekyba, žino visi, tačiau kalbėsiu ne apie parduotuves. Prekybos centras – tai tik vykusi analogija visą planetą apimančiam projektui, kurį jau kuria šimtai viso pasaulio mokslininkų: Barcode of Life Initiative (BLI) – unikali sistema, siūlanti suteikti identifikacines žymes visoms Žemės gyvybės formoms. BLI sugalvojo šiomis dienomis Londone, tarptautiniame International Conference for the Barcoding of Life renginyje susirinkę 25 šalių biologai.

Pagal BLI kūrėjų užmanymą, sistema bus gigantiška duomenų baze, saugančia informaciją apie visas mokslui žinomas gyvybės formas. Kiekvienam gyvam padarui čia bus sukurta sava „virtuali lentynėlė“, kurioje bus sudėti apie jį sukaupti duomenys: išvaizdos aprašymas, elgesys ir rūšies užimamas arealas, fotografija, įvairi mokslinė informacija – vienu žodžiu, viskas, ką tik mokslininkai apie jį žino šiuo metu. Vis tik, yra vienas esminis skirtumas: kitaip, negu dabar esančios enciklopedijos, BLI turės dar vieną, genetinės žymės skyrelį, savotišką alternatyvą lazeriu nuskaitomam brūkšniniam kodui – būtent taip verčiamas jau dukart paminėtas angliškas „barcode“ terminas. Beje, nereikia šito suprasti tiesiogiai kad jis, neva, bus naudojamas rūšių žymėjimui. Kiekvieno gyvo organizmo genetinė žymė bus sudaryta jo genomo [genų rinkinio] pagrindu, taigi, vėliau palyginus tokią žymę su kito gyvo padaro DNR, bus galima greitai nustatyti, ar šis priklauso tai pačiai biologinei rūšiai, o jei ne, tai koks tikėtinas giminingumo laipsnis.

Čia vertėtų atkreipti dėmesį į tai, kad informaciją apie įvairių gyvų padarų genomus saugančios duomenų bazės jau seniai ir sėkmingai eksploatuojamos, pavyzdžiui, Amerikoje jau virš 20 metų veikia GenBank projektas, jo analogas yra ir Europoje, tačiau BLI projekto siekiami tikslai iš esmės skiriasi: GenBank ir į jį panašios sistemos tiesiog kaupia visas genetines sekas, kurias tik pavyko ištirti mokslininkams, tačiau užfiksuotos jos negali būti naudojamos kaip „brūkšniniai kodai“. Genetinio rūšies individo žemėlapio sudarymui, mažų mažiausiai, prireikia poros metų, o šio darbo tikslumas nedidelis, taigi, paprastu dviejų individų genomų sulyginimu greitai nustatyti jų giminystės neišeis, tuo metu BLI įkūrėjai nusiteikę kaip genetines žymes panaudoti palyginti trumpas iš vieno geno, kuris yra visuose organizmuose, iškirptas atkarpas. Tie, kam įdomi tikslioji mechanika, gali peržiūrėti pradinius šaltinius, o čia verta pažymėti tik tai, kad reikiamas genas yra praktiškai kiekvienoje gyvoje ląstelėje ir atsako už jos gaunamą energiją, reikalingą ląstelės egzistavimui. Šio geno ypatybė ta, kad vienos biologinės rūšies atstovų jis beveik vienodas, bet ryškiai skiriasi netgi tarp rūšių, esančių gretimose evoliucinio medžio šakose. Šis genas gali būti išskirtas standartine įranga, beje, ši procedūra labai pigi.

Savo mastu BLI projektas panašus į žmogiškojo genomo sekų rinkimo projektą, kuris, jį pradėjus 80-aisiais, dėl tuometinio technologijos lygio buvo manomas baigti po kelių šimtų metų. Mokslininkai netgi ir nesvajoja apie tai, kad duomenų bazė bus sudaryta „vienu ypu“ – juk mokslui žinoma tik apie du milijonai skirtingų gyvybės formų! Aišku, darbas prasidės nuo mažų dalykų. Pirmojo etapo metu (jis tęsis apie penkeris metus) bus sudarytos kelių dešimčių tūkstančių žuvų, paukščių ir augalinio pasaulio atstovų „kortelės“. Vėliau dėmesys apims platesnes sritis. Ką šis projektas duos mokslui? Apie gamtą mes žinome daug ką, bet toli gražu ne viską – įvairios rūšių skaičiaus klasifikavimo/vertinimo metodikos numato, kad mums žinoma nuo vienos dvidešimtosios iki vienos penktosios visų Žemės gyvybės formų, ir bendra duomenų bazė, galinti padėti identifikuojant gyvus padarus, biologams padės atrasti naujas jų rūšis. BLI žada padėti būtent mokslo plėtotei, pilnam evoliucijos proceso suvokimui ir gautų žinių pritaikymui – vienas iš projekto aspektų – naujų susirgimų sukėlėjų ir vaistų nuo jų paieška. Gali būti, kad su laiku mums atsivers ir kitos perspektyvos – galų gale, nieko tokio žmonija anksčiau dar nedarė.

Views All Time
Views All Time
2796
Views Today
Views Today
1
0 0