Archives for Filosofija - Page 6
GEORGAS HEGELIS (K. Rickevičiūtė)
G. HEGELIS — ŽMOGUS IR FILOSOFASG. Hegelis (Hegel) gimė 1770 m. rugpjūčio 27 dieną Štutgarto administracijos tarnautojo šeimoje. Jo gyventas laikotarpis pasižymėjo audringais istoriniais įvykiais, kurie vienaip ar kitaip veikė apsišvietusius to laiko žmones. G. Hegeliui dar studijuojant filosofiją ir…
Imanuelis Kantas
I. Kantas (Kant) — XVIII a. vokiečių buržuazijos teoretikas. Švietimo laikotarpio idėjų, ypač Ž.-Ž. Ruso (Rousseau, 1712—1778), veikiamas, jis mėgino sukurti teoriją, kuri parodytų žmogaus vietą pasaulyje, išaiškintų, ko reikia, kad žmogus būtų vertas savo vardo. Tačiau švietėjiškos idėjos XVIII…
Pažinimo šaltinio problema
Pažinimo šaltinio problema. Jutiminio suvokimo vaidmuo pažinime: sensualizmas ir empirizmas Iš ko atsiranda žinios? Nagrinėdami tiek būties, tiek dėsningumo problemą, tiek aiškindami kitus klausimus, filosofai formuluoja tam tikrus teiginius ir logiškai susietų teiginių sistemos, kurie negali būti pateikiami kaip aklo…
Italikų mokykla
Kalbėdami apie šią filosofinę mokyklą, visų pirma turime ją skaidyti į dvi mažesnes - pitagoriečių ir elėjiečių mokyklas. Pitagoriečių mokyklos turi gana ilgą savo egzistavimo istorija: prasidėjo VI-V a. pr. m. e. ir tęsėsi iki IV-V m. e. amžiaus. Pitagoriečių…
Mokslo metodo problema
Mokslo metodo problema. Mokslas ir metafizika; diskusija dėl mokslo metodo. Naujaisiais laikais metafizikai pripažino, kad ir specialieji mokslai teikia tam tikrų žinių. Tačiau jie buvo linkę nuolat pabrėžti, kad metafizinės žinios yra daug svarbesnės ir nuodugnesnės negu empirinio mokslo žinios.…
Filosofija
ĮŽANGA “Kas protu negali aprėpti trijų tūkstančių metų, gyvena tik šia diena” J. V. Getė Viena, ko reikia, norint tapti geru filosofu, yra sugebėjimas stebėtis. Visi žmonės turi skirtingus pomėgius. Vieni renka pašto ženklus, kiti domisi sportu, o dar kiti…
Tiesa kaip pažinimo tikslas ir vertingumo matas
Tiesa kaip pažinimo tikslas ir vertingumo matas. Tiesos problema gnoseologijoje. Klasikinė tiesos samprata. Antikos mąstytojai buvo įsitikinę, kad labiausiai filosofui turi rūpėti trys dalykai: gėris, grožis ir tiesa. Daugelis filosofų jas traktavo kaip glaudžiai susijusias. Ir vis dėlto, nepaisant jų…
Kūrybinė laisvė ir menininko atsakomybė
Pratarmė Žmonijos kultūros raidoje įsitvirtino pažiūra į meną kaip netobulos tikrovės humanizavimo bei harmonizavimo būdą. Vienos estetikos koncepcijos kritiškai vertina visuomenės prieštaravimus, kitos siūlo optimistines, idealizuotas kultūros prieštaravimų sprendimo galimybes. Kai kurios estetikos koncepcijos ypač išryškina dvasinio gyvenimo prieštaravimus, juos…
Kitos tiesos filosofinės interpretacijos
Kitos tiesos filosofinės interpretacijos: akivaizdumo teorija ir tiesos samprata, loginės darnos teorija ir tiesa, pragmatinė tiesos koncepcija, konvencializmas. Akivaizdumo teorijos. Loginės darnos tiesa. Pragmatinė tiesos samprata. Konvecialistinė tiesos samprata. Ieškant alternatyvos klasikiniam požiūriui į tiesą, buvo bandyta suformuluoti tokią tiesos…
Neopozitivizmas – bendras apibūdinimas
Neopozitivizmas – bendras apibūdinimas. , šteino, ir pažiūros, jo veikalo analizė Neopozitivizmas – tai filosofinė kryptis, kurios pažinimo samprata pirmiausiai neigia bet kokią metafiziką, klausiančią apie būties ar kokios nors esaties “esmę”. Kadangi šis klausimas pasak jų nėra prasmingas, nei…