Archives for Filosofija - Page 10
Ko trūksta Vokiečiams – I dalis
Vokiečiams šiandien nepakanka turėti dvasią: dar reikia ją pasiimti, reikia dvasią i š s i i m t Galbūt aš pažįstu vokiečius, gal aš pats galiu jiems pasakyti porą tiesų. Naujoji Vokietija turi sukaupusi daug paveldėtų ir įgytų privalumų, todėl…
Pratarmė
Niaurioje ir nepaprastai atsakingoje situacijoje išsaugoti linksmybę - ne toks jau menkas dalykas: ir vis dėlto, ar reikia ko nors labiau už linksmybę? Niekas negali pavykti, jei stokojama išdidumo ir linksmybės. Tik jėgos perteklius yra jėgos į V i s…
Štai taip Zaratustra kalbėjo – Frydrichas NYČĖ – Tarp dykumos dukterų
"O, neišeiki! - tarė keliauninkas, kuris save šešėliu Zaratustros laikė. - Lik su mumis, kitaip visus mus vėlei apims slogus nusiminimas. Mums ką tik burtininkas senis parodė, kas jame blogiausia slypi, ir štai - tik pažiūrėkit: gerasis popiežius, tas maldingasis…
Štai taip Zaratustra kalbėjo – Frydrichas NYČĖ – Septyni antspaudai
Arba: teigimo ir baigties giesmė 1 Ir jei esu aiškiaregys aš tikras ir kupinas tos aiškiaregio dvasios, kuri kalnynu aukštu tarp jūrų štai dviejų keliauja,- tarp praeities ir ateities keliauja kaip debesis sunkus,- ir priešas žemumų tvankiųjų ir viso, kas…
Štai taip Zaratustra kalbėjo – Frydrichas NYČĖ – Tyliausioji valanda
Tad kas nutiko man, bičiuliai mano? Jūs regite mane sutrikusį, nerimastingą, nenoriai klusnų ir pakilusį jau eiti - deja, tolyn nuo j ū s ų eiti! Išties Zaratustra dar kartą sugrįžt vienatvėn savo turi: tačiau šįsyk be ūpo lokys į…
Štai taip Zaratustra kalbėjo – Frydrichas NYČĖ – Apie valkatas
Gyvenimas - šaltinis malonumo; tačiau kur valkatos drauge sueina gerti, tenai visi šaltiniai užnuodytais pavirsta. Aš mėgstu, kas švaru ir gryna; tačiau pakęsti neįstengiu aš snukių iššieptų ir troškulio visų tų nešvariųjų. Jie metė žvilgsnį į šaltinį: dabar jų snukiai…
Zaratustros prakalbos – Frydrichas NYČĖ – Apie prekyvietės muses
O bėk drauguži mano, tu į vienatvę savo! Regiu tave aš apsvaigintą didžiųjų vyrų triukšmo ir smarkiai subadytą geluonimis mažųjų. Oriai giria ir olos moka drauge su tavimi tylėti. Vėl būki lygus medžiui, kurį tu myli, būk lygus medžiui plačiašakiui:…
Ištrauka iš J.J. Rouseau “Ar mokslų ir menų pažanga pagerino žmonių papročius?” – IV
ANTROJI DALIS Sename iš Egipto į Graikiją atkeliavusiame padavime sakoma, kad mokslų išradėjas buvo dievas - žmonių ramybės priešas*. Ką gi apie mokslus turėjo manyti patys egiptiečiai, tarp kurių jie gimė? Mat, jie aiškiai matė mokslus pagimdžiusį šaltinį. Iš tikrųjų,…
Frydrichas Nyčė – Aštuntas skyrius. Tautos ir tėvynės 247-250
247 Kaip mažai vokiškam stiliui terūpi skambesys ir klausa, rodo faktas, kad būtent geriausi mūsų muzikai rašo prastai. Vokietis skaito ne garsiai, ne ausiai, o tik akimis: skaitydamas jis deda savo ausis į stalčių. Antikos žmogus skaitė, jeigu skaitė -…
Frydrichas Nyčė – Šeštas skyrius. Mes, mokslininkai 207
207 Kad ir kokie dėkingi mes turėtume būti o b j e k t y v i a m protui,- ir kam gi mirtinai neįkyrėjo visa, kas subjektyvu, kartu su prakeikta solipsomeile (Ipsissimositat)! - tačiau galiausiai mes turime išmokti būti…