Archives for Filosofija - Page 7
Mokslo metodo problema
Mokslo metodo problema. Mokslas ir metafizika; diskusija dėl mokslo metodo. Naujaisiais laikais metafizikai pripažino, kad ir specialieji mokslai teikia tam tikrų žinių. Tačiau jie buvo linkę nuolat pabrėžti, kad metafizinės žinios yra daug svarbesnės ir nuodugnesnės negu empirinio mokslo žinios.…
Filosofija
ĮŽANGA “Kas protu negali aprėpti trijų tūkstančių metų, gyvena tik šia diena” J. V. Getė Viena, ko reikia, norint tapti geru filosofu, yra sugebėjimas stebėtis. Visi žmonės turi skirtingus pomėgius. Vieni renka pašto ženklus, kiti domisi sportu, o dar kiti…
Tiesa kaip pažinimo tikslas ir vertingumo matas
Tiesa kaip pažinimo tikslas ir vertingumo matas. Tiesos problema gnoseologijoje. Klasikinė tiesos samprata. Antikos mąstytojai buvo įsitikinę, kad labiausiai filosofui turi rūpėti trys dalykai: gėris, grožis ir tiesa. Daugelis filosofų jas traktavo kaip glaudžiai susijusias. Ir vis dėlto, nepaisant jų…
Kūrybinė laisvė ir menininko atsakomybė
Pratarmė Žmonijos kultūros raidoje įsitvirtino pažiūra į meną kaip netobulos tikrovės humanizavimo bei harmonizavimo būdą. Vienos estetikos koncepcijos kritiškai vertina visuomenės prieštaravimus, kitos siūlo optimistines, idealizuotas kultūros prieštaravimų sprendimo galimybes. Kai kurios estetikos koncepcijos ypač išryškina dvasinio gyvenimo prieštaravimus, juos…
Kitos tiesos filosofinės interpretacijos
Kitos tiesos filosofinės interpretacijos: akivaizdumo teorija ir tiesos samprata, loginės darnos teorija ir tiesa, pragmatinė tiesos koncepcija, konvencializmas. Akivaizdumo teorijos. Loginės darnos tiesa. Pragmatinė tiesos samprata. Konvecialistinė tiesos samprata. Ieškant alternatyvos klasikiniam požiūriui į tiesą, buvo bandyta suformuluoti tokią tiesos…
Neopozitivizmas – bendras apibūdinimas
Neopozitivizmas – bendras apibūdinimas. , šteino, ir pažiūros, jo veikalo analizė Neopozitivizmas – tai filosofinė kryptis, kurios pažinimo samprata pirmiausiai neigia bet kokią metafiziką, klausiančią apie būties ar kokios nors esaties “esmę”. Kadangi šis klausimas pasak jų nėra prasmingas, nei…
Gyvenimo filosofija ir iracionalizmas
(Diltėjus, Nyčė, Kjirkegoras) Iracionalizmo šalininkai kitaip negu racionalistai, pagrindinį dėmesį skyrė žmogaus asmenybei, individui, jo sąryšiui su aplinka. Žodžiu jiems žmogaus individualybė yra vienintelė ir nepakartojama, jų nedomina abstrakčios schemos, kaip racionalistų. Taigi galimą sakyti, kad iracionalizmas ir buvo atsakas…
Egzistencinė filosofija
Egzistencinė filosofija yra teisingai suvokusi, kad žmogus Aš ir pasaulis iš esmės skiriasi. Nei žmogaus, nei jo prigimties analizė nepaaiškina žmogaus asmenybės jau vien dėl to, kad dvasinis gyvenimas nėra tvarkomas taip kaip gamta, sąlygojamas būtinumo žmogus turi tik įgimtą…
Č.Pirso, V.Džeimso pragmatizmo filosofija
Iki 19 a. pab. JAV neturėjo savų filosofinių tradicijų. Krašte nuolat augo gyventojų skaičius ir jie visi buvo iš įvairių šalių ir įvairių tradicijų, pažiūrų, religijų ir papročių. Kapitalizmo įsigalėjimas kardinaliai pakeitė JAV gyvenimą. JAV tapo vieninga nacija su savita…
Šiuolaikinė krikščioniškoji filosofija
(E.Žilsonas, Ž.Maritenas, ) ir de Šardeno evoliucionizmas. Pati galingiausia Europoje naujosios religinės filosofijos tėkmė buvo ir tebėra neotomizmas, išplėtotas tokių garsių katalikiškosios filosofijos mąstytojų kaip Žakas maritenas, Etjenas Žilsonas, Janas Bochenskis ir kiti. XX amžiaus kultūra – tai žinojimu besiremianti…