Zaratustros prakalbos – Frydrichas NYČĖ – Apie džiaugsmus ir aistras
O broli mano, jeigu tu turi dorybę, ir ji tikrai yra tava, tai su niekuo jinai neturi bendra, jinai tik tau priklauso. Žinau, tu nori ją įvardyt ir glamonėti nori; tau noris už ausų ją timptelt, praleist su ja maloniai laiką. Ir štai! Dabar turi jos vardą drauge su žmonėmis visais, ir pats esi į juos pavirtęs – į juos ir bandą jųjų su ta dorybe savo! Todėl verčiau tu taip kalbėtum: “Nei žodžiais išsakysi nei vardą turi tai, kas sielai kančią ir saldybę taip pat ir alkį žarnoms mano teikia!” Tegul dorybė tavo vertesnė būna užu vardą kokį: ir jeigu apie ją prabilti tau reikėtų, tai nesigėdyki lementi. Tad taip kalbėki ir lemenki: “Tai mano turtas, aš jį myliu, toksai jis visas man patinka, vien tokio aš geidžiu to gėrio.