(Diltėjus, Nyčė, Kjirkegoras)

Iracionalizmo šalininkai kitaip negu racionalistai, pagrindinį dėmesį skyrė žmogaus asmenybei, individui, jo sąryšiui su aplinka. Žodžiu jiems žmogaus individualybė yra vienintelė ir nepakartojama, jų nedomina abstrakčios schemos, kaip racionalistų. Taigi galimą sakyti, kad iracionalizmas ir buvo atsakas reakcija) į Hegelizmo teoriją. Šios filosofinės krypties pradininkas S. Kjirkegoras yra antihelininkas jam Hėgelio filosofija atrodo atstumianti. Jis nurodo tris pagrindinius šios filosofijos trūkumus:

1. racionalus mąstymas visuomet operuoja bendrybėmis todėl dingsta visą tai kas individualu ir nepakartojama 2. racionalizmas palieka nuošalyje žmogiškosios būties pilnumą, net kai ir imą atskiro žmogaus egzistavimą 3. žmogus fiksuojamas kaip objektas kitų objektų tarpe, fiksuojamas tik jo faktiškumas, bet užmirštama tai, kad žmogus vienaip ar kitaip turi galimybė realizuoti savo būtį. Žmogaus gyvenimą S. Kjirkegoras skirsto į dvi fazes etinė ir estetinė. Iki etinės fazės žmogus egzistuoja kaip augalas auga vystosi. Estetikas yra abejingas pasaulyje egzistuojančiam blogiui, o etikas suvokią j¸ nesutaikomumą j¸ priešybė. Žmogus turi pasirinkti Etikas pasirenka save kaip moralinė asmenybė, pats sau nustato tikėjimo ir veiklos principus, o jai nepasirenka tai nyksta ir žūsta. Taigi S. Kjirkegoro filosofija tai pasirinkimo Arba Arba filosofija.

Vienas iš žymiausiu Nyčės veikalų yra “Antžmogis” šiame kūrinyje antžmogis pirmiausiai įkūnija mintį, kad žmogus, kaip ir visos būtybės prieš jį gyvuliškoje hierarchijoje, turi, peržengdamas save, kurti antžmogi, kurio santykis su žmogumi – kaip žmogaus su beždžione. Anot jo Dievas turi mirti, kad gimt¸ antžmogis. Įdomus yra ir Nyčės požiūris į būti, būtis – tai stichiškas tapsmas, tiek žmogui, tiek ir visai gyvajai gamtai budingas siekimas įtvirtinti save, “galios valia”, aprėpianti ir instinktą, ir energiją, ir aistrą, ir netramdomą norą valdyti ir viešpatauti. Gyvenimo srautas, kurio pagrindas “galios valia” ir yra būtis.

S. Kjirkegoro kūrinys “Arba arba” bene geriausiai atspindi jo filosofija, čia jis laiškų forma išdėsto savo filosofijos pagrindą. Pasirinkimą arba-arba. Mums tenka rinktis dažnai profesijas, mokslus, ir t.t. bet tai nėra tas tikrasis Arba – arba pasirinkimas kuri turi omenyje Kjirkegoras, čia mes renkamės estetiškai (filosofas išskiria tarsi 2 “egzistavimo” lygmenis estetini ir etini), čia mes galime vėl rinktis, ir vėl rinktis. Taigi nepasirenkame absoliučiai. Etinis pasirinkimas tai absoliutus pasirinkimas, nesirinkti to ar ano, tai yra savojo aš pasirinkimas, taigi pasirenku laisvė. Čia, kad geriau suprasti tą savojo aš pasirinkimą filosofas pateikia psichologinį pastebėjimą, yra daug žmoni¸ sakykim taip su trūkumais, ir jie sakykim norėt¸ turėti viena ar kitą žmogaus ypatybė, bet jokiu būdu nenorėt¸ tapti kitu, o išlikti savimi, taigi tam tikra prasme jis renkasi save. Taigi grįžtant prie pasirinkimo, norint etiškai pasirinkti reikia pasirinkti savąjį aš ne užbaigtumo prasme, bet absoliučia, mes renkamės konkretų daiktą t.y. save, tačiau renkamės ji absoliučia prasme.

Views All Time
Views All Time
5089
Views Today
Views Today
1
0 0