Emocijos

Mokslininkai pirmą kartą nustatė, kad žmonių dosnumui didžiausią įtaką daro ne auklėjimas, o genai. Tai patvirtinta per eksperimentą, kurio dalyviai galėjo pasirinkti – pasilaikyti pinigus sau ar atiduoti kitam. Tam tikrą genų kombinaciją turintys žmonės kur kas labiau buvo linkę atiduoti. Jeruzalės universiteto mokslininkų surengtame eksperimente (apie šį tyrimą plačiau rašoma žurnale „Genes, Brain and Behavior“) dalyvavo 203 žmonės. Turintieji tam tikrą geno AVPR1a variantą vidutiniškai 50 proc. buvo dosnesni. Pasak eksperimentui vadovavusio Arielio Knafo, gauti pirmi tiesioginiai įrodymai, kad esama ryšio tarp DNR ir altruizmo. Genui AVPR1a tenka svarbus vaidmuo, kad smegenų ląstelėse taptų aktyvus hormonas vasopresinas. Jis siejamas su žmogaus užmezgamais socialiniais ryšiais. Mokslininkai nustatė, kad svarbi dosniųjų dalyvių geno dalis – vadinamasis promotorius – buvo ilgesnis. Ši dalis lemia, kiek aktyvus genas: kai promotorius ilgesnis – genas aktyvesnis. Kiti mokslininkų tyrimai, atlikti ne su žmonėmis, o gyvūnais, leidžia manyti, kad altruizmas turi ilgą genetinę istoriją. Pasak psichologų, dosnumą ir socialinius ryšius skatinantys genai buvo svarbūs evoliucijoje. Juk altruizmas, grindžiamas mintimi, kad už gerą darbą tikriausiai bus atlyginta, tampa sėkminga elgesio strategija. Mažiau tikėtina, kad tokia strategija bus veiksminga ir su svetimais žmonėmis, todėl svarbūs tampa socialiniai ryšiai.

Diskusijos šiandien sukasi apie du esminius klausimus - kas sukėlė pasaulio ekonomikos ir finansų krizę ir kokios priemonės gali padėti iš jos išbristi. Dominuojantis atsakymas - krizę sukėlė žmonių godumas, ypač bankininkų, o išbristi iš krizės gali padėti valdžia, skatindama ekonomiką monetarinėmis arba fiskalinėmis priemonėmis. JAV svarstomas ekonomikos gaivinimo planas, pagal kurį planuojama iš valdžios biudžetų išleisti 787 milijardus JAV dolerių įvairiausioms investicijų programoms. Lietuvoje kalbama apie 4 milijardus litų verslo skatinimui. Kitaip tariant, šalin godųjį kapitalizmą, tegyvuoja dosnusis socializmas. Ir vis tik, ar jums neatrodo keista, kad godumas, žmogaus savybė, kuri buvo, yra ir bus būdinga kai kuriems žmonėms, įgavo tokią galią, kad griauna ištisas pasaulio ekonomikas? Stulbina paviršutiniškas krizės priežasčių aiškinimas, masiškai sklindantis net iš profesionalų analitikų, ekonomikos guru, bankininkų lūpų - net ir jiems godumas tapo galingiausiu ekonomikos veiksniu. Dažnai skambanti frazė „spartus vartojimo prekių ir būsto paklausos augimas", kuria grindžiamas vartojimo ir skolinimo bumas, nei kiek nepaaiškina, kaip toji milžiniška paklausa iš niekur nieko galėjo susiformuoti. Ir net jei tam tikru metu padidėja paklausa būstui ar automobiliui, tai esant fiksuotam išteklių kiekiui, paklausa kitoms reikmėms turėjo kristi. Turėjo mažėti kitur panaudojami ištekliai, visų pirma - finansiniai.

Kaip pirmojoje savo enciklikoje priminė Benediktas XVI, dosnumas yra pagrindinis krikščionio gyvenimo kelrodis. Per penktąsias šv. Chosemarijos Eskrivos kanonizavimo metines širdimi ir protu esu su ta daugybe Opus Dei Prelatūros narių ir remėjų, kurie kartu su savo draugais ir bendradarbiais visų penkių žemynų šalyse savo gyvenimą aukoja visuomeninei veiklai ir asmeninei pagalbai, kylančioms iš gilaus krikščioniško tikėjimo. Šitaip palaikomas didžiadvasiškumas, kuriuo šv. Chosemarija įkvėpė daugybę evangelizacijos ir žmogiškumo aukštinimoprogramų, ypač kreipdamas dėmesį į pačius vargingiausius, kaip kitą dieną po kanonizacijos savo kalboje priminė Jonas Paulius II. Kai kurios iš šių misijų, kurios būtų patikę šv. Chosemarijai, gimė kaip tik šio bažnytinio įvykio proga: viena iš jų – tai mirtinų ligonių priežiūros centras Laguna Madride ar švietimo skatinimo projektas Harambee, skirtas vykdyti visuomeninės pakraipos darbams Afrikos šalyse, esančiose į pietus nuo Sacharos. Praėjus penkeriems metams, šios organizacijos diena iš dienos neša vaisių tiek jų kūrėjams, tiek jų globotiniams. Kvietimą būti dosniam krikščioniui lygiai taip pat uoliai skelbia ir tie, kurie kitiems padeda ne taip aktyviai ir ne taip atsidavę.

Citrininio ploviklio kvapo gali visiškai pakakti, kad žmonės panorėtų tapti dosnesni ir geraširdiškesni. Taip teigiama JAV ir Kanados mokslininkų atlikto tyrimo rezultatuose, pranešė „The Vancouver Sun". Eksperimento išvadose teigiama, kad tyrimo dalyviai, kurie buvo švariame citrusais kvepiančiame kambaryje, buvo labiau linkę paaukoti labdarai ir pasidalinti pinigais nei tie, kurie buvo neiškvėpintame kambaryje. Jutos ir Ilinojaus valstijų bei Toronto mokslininkai atliko tyrimą su 28 žmonėmis. 14 jų buvo neiškvėpintame kambaryje, o kiti 14 - kambaryje, kuriame buvo papurkšta citrinų kvapo langų valiklio. Kiekvienam dalyviui buvo duota 12 JAV dolerių, kuriuos jie galėjo savo nuožiūra pasidalinti su atsitiktiniu partneriu, esančiu kambaryje. Tyrimo rezultatai rodo, kad citrinomis kvepiančiame kambaryje žmonės vidutiniškai pasidalino 5,33 dolerio, o nekvepiančiame kambaryje - 2,81 dolerio. Buvo atliktas dar vienas eksperimentas. Jame dalyvavo 99 studentai. Dalyvių buvo paprašyta užpildyti anketas - nuo 1 iki 7 balų įvertinti savo pasiryžimą paaukoti pinigų ar laiko labdaros organizacijai „Habitat for Humanity". Citrinomis kvepiančiame kambaryje 21 proc. dalyvių teigė esą pasirengę paaukoti pinigų, o nekvepiančiame kambaryje tokių žmonių buvo vos 6 proc. Tyrimo duomenys taip pat rodo, kad nė vienas iš dalyvių nemanė, jog kvapas lėmė jų sprendimą.

Artėjant vienai didžiausių žiemos švenčių suintensyvėjusius raginimus SMS žinute ar įsigyjant specialią apyrankę paaukoti labdarai lrt. lt kalbinti specialistai vertina prieštaringai. Vieni jų kalba apie apgalvotą rinkodaros kampaniją, kiti – apie ypatingu metu užplūstantį dosnumo jausmą, tačiau visos pusės sutinka – paaukoti vaikų namuose gyvenančiam našlaičiui yra prasmingiau negu girtis nauju „Ferrari“. „VRP|Hill & Knowlton“ vykdomojo direktoriaus Mykolo Katkaus nuomone, dabar ypač geras laikas paramos akcijoms vykti. „Užsienio praktika rodo, kad masinio taupymo metu kartais nutinka taip, kad labdarai aukojama daugiau nei paprastai. Žmonės, jausdami, kad jiems patiems sunkiau išsiversti, labiau užjaučia ir supranta mažiau už juos uždirbančius ir dar labiau pažeidžiamus“, – teigė M. Katkus. Anot M. Katkaus, Lietuvoje labdarystė dar nėra įprastas reiškinys. „Kalbu ne tik apie verslo filantropiją, o apie pavienių žmonių aukas. Palyginti su pasauliu, mūsų šalyje labdaros sritis yra labai mažai išsivysčiusi. Amerikoje 95 proc. labdaros suaukoja paprasti žmonės, o ne verslo įmonės. Tapdami vis sąmoningesni ir eidami į priekį tikrai privalėsime aukoti nepalyginamai daugiau“, – pasakojo M. Katkus. M. Katkaus nuomone, jeigu po labdaros akciją organizuojančio asmens ar įmonės viešai deklaruojamais kilniais tikslais ir yra užslėptas kažkokios asmeninės naudos siekimas, tai nėra smerktina.