Kaip prisijaukinti rudenį?

portrait, woman, model
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Ar pastebėjote, kad kuo labiau niaukiasi dangus, tuo labiau niaukiasi ir mūsų nuotaika? Tai yra visiškai natūralus dalykas. Saulė ir šiluma labai įtakoja mūsų nuotaiką ir jausmus. Susitaikyti su tuo, kad saulė pasislėps pusei metų (mūsų šalelėj taip jau būna), ne taip ir lengva. Svarbiausia nepasiduoti rudeninei apatijai ir liūdesiui. Aišku, prieš vėją nepapūsi, todėl geriausia susidraugauti su rudeniu. Kaip tai padaryti? Pirmas žingsnis. Pirmiausia, apsidairykite ! Gamta nebūna gražesnė nei rudenį. Jei gyvenate mieste, važiuokite pasivaikščioti į gamtą. Tik susilieję su gamta, pajusite kokia ji ypatinga. Antras žingsnis. Pasisemkite šilumos. Kadangi orai šalti ir drėgni, šilumos trūkumą stenkitės kompensuoti kitais būdais. Pasimėgaukite karšta vonia, ji sušildys ne tik kūną, bet ir mintis. Su artimiausiais draugais išsinuomokite pirtį, tai tikrai pakels jūsų nuotaiką ir sušildys. Dar vienas būdas susišildyti-nusipirkti skaniai kvepiančios arbatos. Nieko nėra smagiau kaip pliaupiant lietui su artimu žmogumi išgerti karšto vyno taurę. Trečias žingsnis. Pralinksminkite rudenį. Moterys gali nusipirkti linksmus botus, spalvingą šaliką, lietsargį ar megztinį-tai kas niūrią dieną paverstų bent kiek skaidresne. Nepamirškite ir vyrukų, jei turite tokių „antgamtinių“ galių kaip mezgimas, palepinkite savo draugą ar vyrą stilingu ir jaukiu megztiniu ar šaliku. Ketvirtas žingsnis. Dažniau bendraukite. Kad ir kaip apimtų liūdesys-neužsisklęskite.

Šventinę nuotaiką sukuria žvakės

Šventinę nuotaiką sukuria žvakės
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Ugnis žmones lydi nuo senų senovės. Jeigu kadaise liepsna saugojo nuo tamsos, šalčio, žvėrių, tai dabar ji teikia jaukumo ir šventiškumo. Apie žvakių populiarumą liudija tas faktas, kad jų galima nusipirkti bet kurioje maisto prekių parduotuvėje. Jų yra įvairiausių spalvų ir formų, kvepiančių ir paprastų. „Šiandien žvakės dažniausiai gaminamos iš parafino, dar gali būti pagamintų iš parafino želės, palmių aliejaus, bičių vaško ar stearino“, — vardija Kaune veikiančios bendrovės „Jakelio žvakės“ savininkas Algimantas Jakelis. Mūsų parduotuvėse galima nusipirkti daug importuotų dekoratyvinių žvakių, dažniausiai iš Kinijos, tačiau gražios ir originalios žvakės taip pat gaminamos ir Lietuvoje. Rankų darbo dekoruotas žvakes Lietuvoje gamina ne tik bendrovė „Jakelio žvakės“. UAB „Geralda“ pirkėjams siūlo plokščias, įvairių dydžių stačiakampio ir kvadrato formų plonas knygas ar užrašų knygutes primenančias žvakes su keliais dagčiais. „Naujoji Barmunė“ vilioja kvepiančiosiomis žvakėmis, praturtintomis apelsinų, citrinų, greipfrutų, ylang-ylang, sandalmedžio, muskatinių šalavijų, pušų, atlasinių kedrų mišinio, levandų, levandinų, Martinio citrinžolių eteriniais aliejais. Žvakių gamintojai pastebi, kad žvakės Lietuvoje vis labiau populiarėja ir tampa neatskiriamas jaukaus vakarėlio atributas. Mėgaudamiesi ypatingą atmosferą sukuriančiomis plevenančiomis žvakių liepsnelėmis kartais susimąstome ir apie jų poveikį.

Blogą nuotaiką žudykite šaltu dušu

ai generated, bathing, woman
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Tau darosi liūdna? Atrodo, kad visos bėdos užgriuvo vienu metu ir nebepajėgi su jomis susitvarkyti, o nuo negatyvių minčių sugebi daryti tik vieną dalyką - neužmigti naktį, žiūrėti į lubas ir verkti, vos išgirdus kritikos žodį? Turbūt supratote, kad suku link termino, vadinamo depresija. Su panašiu jausmu - liūdesiu, susiduriame kiekvienas, tačiau kai kuriems iš mūsų šis jausmas perauga ir į depresiją. Vieniems liūdesys trunka dieną, kitiems - savaitę, o kitiems, deja, baigiasi kartu su nutraukta gyvybe. Šiurpu, tačiau maždaug 1.5% visų mirčių pasauliniu mastu sudaro savižudybės. Dėl tos pačios priežasties ir man pačiam teko palaidoti dėdę. Dažniausiai viso to kaltininkas būna problemos šeimoje, darbe ar paprasčiausiai įtemptas gyvenimo ritmas. Nekontroliuojamos blogos žmogaus emocijos laikui bėgant susikaupia, ko pasekoje susergama depresija. Tiesa, verta paminėti, kad net du trečdaliai sergančiųjų nesuvokia, kad tai rimta ir jiems reikia specialisto pagalbos. Šiuo metu dažniausiai taikomi keli gydymo metodai - pokalbis su psichologu, vaistai ir elektros šoko terapija. Tačiau, kol nepasiekėte pačios blogiausios stadijos arba šiaip jus užplūdo bloga nuotaika, tai išbandykite discovery.com siūlomą būdą blogas nuotaikas žudyti šaltu vandeniu. Teko ir pačiam išbandyti - tikrai padeda. Žinoma, pagrindinis dalykas dėl kurio dušas veikia teigiamai yra švarumo jausmas, tačiau tai tik menkutė pagalba blogų emocijų bombą nešiojančiam žmogui.

Kvepalai išduoda nuotaiką

hair, portrait, woman
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Tyrimai sensorinės fiziologijos srityje rodo, kad yra glaudus ryšys tarp žmogaus emocinės būsenos ir jo pasirinktos parfumerijos. Todėl kvepalai, kaip ir rūbų spalvų gama, išduoda žmogaus nuotaiką ir kai kuriuos jo charakterio bruožus. Aktyvios moterys, optimistiškai žiūrinčios į gyvenimą, renkasi pavasarinio gaivumo kvapus. Jaunoms ir toms, kurios tokiomis jaučiasi, yra santūrios ar mėgsta vienatvę, patinka aštrūs saldūs rytietiški kvapai. Ekstravertės, būdamos impulsyvaus būdo, mėgstančios permainas, renkasi šviežių vaisių kvapus. Moterys, gyvenančios ramų, sklandų gyvenimą, bet nestokojančios geidulingumo, kvėpinasi rytietiškais gėlių kvepalais. Vyresnės kartos moteris žavi balzaminės gaidelės. Kiekvienais metais prabangią parfumerijos rinką vis papildo nauji aromatai. Daugelis mėgaujasi nauja jausmų gama, greitai reaguodami į naujoves. Kiti gi, kaip ir iki tol, išlieka ištikimi savo kvapams ir perka tuos pačius kvepalus, kurie kai kuriems iš jų jau tapo savotiška vizitine kortele. Kaip antai Madona („Youth Dew“) ar Ketrin Deniov („LHeure Bleue“). Princesė Diana mėgo „Diorissimo“, Merlin Monro - „Chanel Nr.5“. Reikia pripažinti, kad daugeliui iš mūsų ir šiandien šie kvapai asocijuojasi su šiomis nuostabiomis moterimis...

Nuotaika ir laikas

mountains, canada, girl
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Šveicarijos Friburgo universiteto mokslininkai nustatė, kad signalinės organizmo sistemos, reguliuojančios paros ritmus, turi įtakos hormonų, atsakingų už nuotaiką, gamybai. Kai kurias chemines medžiagas, kurias gamina smegenys (pvz., dopaminas), specialistai sieja su žmogaus nuotaika. O biologinis laikrodis padeda tiek fiziniam kūnui, tiek psichikai adaptuotis pagal paros laiką. Remiantis straipsniu, atspausdintu žurnale „Science“, tam tikros rūšies fermentas, atsakingas už nuotaikos stabilizavimą, sumažina arba padidina dopamino ir serotonino kiekį organizme priklausomai nuo paros laiko. Jų gamybą reguliuoja vadinamieji laikrodiniai genai, kurie „stebi“ organizmo adaptaciją visos paros metu. Mokslininkai, atlikę tyrimus su pelėmis, pastebėjo, kad graužikų, kurie neturėjo „laikrodinio“ geno, organizme sumažėjo „žvalumo“ hormono.

Šeima, darbas ir gera nuotaika

woman, beautiful flowers, model
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Kristina Koin – buhalterė ir Andalūzijos aukščiausiosios tarybos administracijos darbuotoja. Iš Malagos kilusi Opus Dei supernumerarija pasakoja, kaip sugeba suderinti šeimyninį gyvenimą (ji turi penkis vaikus) ir darbą. Gimiau gausioje šeimoje. Mano tėvai buvo mokytojai, tad šeimos pajamos nebuvo itin didelės. Tačiau mano prisiminimai iš vaikystės, kurią praleidau su septyniais broliais ir seserimis, labai gražūs. Tėvai dirbo daug, bet su džiaugsmu. Mūsų namai buvo gyvybingi, linksmi, triukšmingi, juose visuomet būdavo pilna žmonių – žodžiu, tikrai nelikdavo laiko nuobodžiauti. Dabar tokią pat atmosferą stengiuosi susikurti ir savo šeimoje. Norėčiau, kad mano namai būtų iš tų „šviesių ir džiugių židinių“, apie kurias kalbėjo šv. Josemaria. Ši frazė man įstrigo į atmintį ir daug gyvenime padėjo. Žinoma, daugiavaikėse šeimose turim savų bėdų, bet man nepatinka kalbėti apie sunkumus, be to, suprantu, kad sunkumų nelemia vaikų skaičius šeimoje. šeimos susiduria su sunkumais, o jiems įveikti iš esmės reikia kantrybės ir tvarkos. Gerai viską susiplanavęs, spėsi nudirbti visus ar beveik visus darbus: vyriausieji vaikai užima viduriniuosius, vidurinieji prižiūri mažiausius ir visi vieni kitiems padeda, ypač kai kuris vienas suserga. O su trupučiu geros nuotaikos viskas sekasi daug paprasčiau, nors kartais ir neišeina taip, kaip tikiesi.

Kaip sukurti gerą nuotaiką

girl, balloons, child
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Patys esame patyrę, kad gerą nuotaiką suteikia mūsų pačių, artimųjų, mūsų šalies laimėjimai. Neseniai įvykęs "Eurovizijos" konkursas parodė, kaip sukuriama gera nuotaika. Tam reikia ryžto, pasitikėjimo savo jėgomis, nuoširdaus darbo, tikėjimo pergale. Tas savybes turėjo Lietuvos vyrai, dalyvavę "Eurovizijos" konkurse. Jie ne tik pateko į konkurso finalą, bet ir laimėjo šeštą vietą. Šie vyrai išgarsino Lietuvą pasaulyje ir atnešė savo šalies žmonėms gerą nuotaiką. Jie "Eurovizijos" scenoj sukurė linksmą, šventišką nuotaiką, pateikė žiūrovams netikėtumų. Daugiau apie "Eurovizijos" konkursą sužinojau per televiziją "Forumo" laidoje. Joje pamačiau linksmus, nuoširdžiai bendraujančius konkurso dalyvius. Jie juokaudami pasakojo apie konkursą ir džiaugėsi pergale. Supratau, kad šis konkursas skiriasi nuo kitų tuo, kad jame kuriama šventiška, linksma aplinka, gera nuotaika, labai vertinamos naujovės, turinčios netikėtumo bei humoro elementų. Šį konkursą Europos gyventojai vertina kaip pramogą, sukuriančią šventišką, nerūpestingą nuotaiką. Žmonės nori atsipalaiduoti nuo nuolatinės įtampos, kurią sukelia kasdieninis skubėjimas, informacijos gausa, gyvenimo problemos. Atsipalaiduoti padeda pramogų pasaulis. Tačiau dėl laiko stokos mes mažai pramogaujame. Dėl to blogėja nuotaika, o vėliau ir sveikata.

Gerumas…

friendship, animal, dog
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Esu girdėjęs posakį, kad galingiausias ginklas prieš kurį niekas negali atsilaikyti yra gerumas. Senovės Rytų išmintis teigia, kad didžiausias kerštas blogam žmogui yra padėka jam už tai, esą net ir blogą žmogų pradeda graužti sąžinė. Taip, tam tikrose kultūrose ir dabar turbūt yra vietos gerumui, bet ne pas mus. Atrasti tikrai gerą ir nuoširdų žmogų nėra taip paprasta. Maža to būti geru žmogumi vos ne tolygu būti angelu, o angelų nėra. Esu ne kartą girdėjęs būtent tokį komentarą šia tema. "Kodėl mes mylim tuos, kurie tolimi?". Šie žodžiai iš Alano dainos Mėnulio tango man iki šiol yra įstrigę. Gal tai ne klausimas? Gal tai paaiškinimas, kodėl šiais laikais taip sunku surasti sau antrą pusę. Paklauskim savęs ką mes renkamės kruopščiau, naują kompiuterį, automobilį ar gyvenimo draugą? Kam atiduodame savo visas jėgas ir meile? Darbui ar artimui? Fromm'o psichologijoje vienareikšmiškai teigiama, kad meilė yra labai retas reiškinys ir vis retėja. Mes tuokiamės, skiriamės, tuokiamės ir vėl skiriamės ne dėl meilės, o dėl nepakeliamo vienišumo. Mes tiesiog paniškai bijome likti vieni šiame beprotiškame ir nesaugiame pasaulyje, tad sulaukus tam tikro amžiaus netgi susigalvojame tokį event'ą kaip "ieškau merginos/vaikino". Ką po galais tai reiškia? Kaip ieškoti? Gal ir man savo organaizeryje pasižymėti, kad penktadienį vakarop keliausiu ieškoti panos... Bet kad net nežinau kaip tai daryti... Kaip ieškoti? Galėčiau gal nueit į klubą, bet mano šokio įgudžiai panas tik atstumtų.

Ar padės gerumas pasitaisyti blogiui

Ar padės gerumas pasitaisyti blogiui
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Supratimas ir agresija, švelnumas ir šiurkštumas. Šiuose žodžiuose telpa labai daug - viskas priklauso nuo to, kurį pasirinksime. O ko mūsų kasdienybėje yra daugiau? Tik gamtoje visada laimi stipriausias. Gyvenime fizinė jėga nėra pagrindinė laimėjimo sąlyga. Štai pasakose gėrį beveik visuomet įkūnija silpnesnis, bet švelnus personažas. Gyvenime irgi taip nutinka. Mažomis ir švelniomis smulkmenomis galima pasiekti labai daug, pamažu nugalėti begalę negerų dalykų. Ne veltui sakoma, kad gyvenimas - pasaka. Nors nesiginčijame: gėrio ir blogio varžybos jame amžinos. Tačiau net rudenį gali pražysti medis, sušildytas švelnios rankos, ir priešingai - vasarą nugeibti nuo žmogaus agresijos. Baltijos televizijos laidos "Tarp miesto ir kaimo" vedėja Vilma Čereškienė, atrodo, net musės negalėtų nuskriausti. Ji tokia miela ne vien ekrane, bet ir gyvenime. Paklausta apie švelnumą ir šiurkštumą visuomenėje, Vilma emocingai kalba, kad žmonės netoleruoja smurto ir patyčių, tačiau kai kuriais atvejais tam pritaria: "Gyvename pagal įstatymus, kurie draudžia įžeisti ar užgauti kitą žmogų. Bet agresija egzistuoja. Plačiai nuskambėjo atvejis, kai krepšininkas Šarūnas Jasikevičius nesuvaldė emocijų ir užgavo žurnalistę. Tai "auksinio berniuko išėjimas iš krašto". Jeigu taip būtų pasielgęs kas nors kitas, būtų buvęs pasmerktas, o dabar - ne. Juk krepšininkas - dievaitis." Vilmos nuomone, toje situacijoje tiesiog buvo galima maloniai paprašyti, kad tas ar anas nesigilintų į asmeninį gyvenimą.

Patogaus gerumo neurozė

Patogaus gerumo neurozė
Teksto dydis: +1, +2, normalus

"Va, Jonaitis yra toks geras, malonus žmogus, tai ne Petraitis, kuris toks arogantiškas, pasipūtęs. Jonaitis sveikinasi, šypsosi, visada pritaria, o Petraitis vis išsišoksta, vis nieko nepaiso". Déja vu, kažkur girdėta? Argi ne dažnai išgirsi žmones kalbant apie savo kolegas, draugus, gimines, šiaip pažįstamus - atseit, vieni jų sveikinasi, pritaria, yra malonūs žmonės, o kiti - prieštaraujantys, arogantiški. Sustokime ir pasvarstykime, kas slypi už tokio kitų žmonių vertinimo, kai šiems priskiriamos ryškiai vertybiškai apibrėžtos asmenybės savybės. Nereta mama, nusakydama, koks geras yra jos vaikas, apibūdins jį taip: ramus, nelaužo žaislų, nedaužo stiklinių daiktų, nesusitepa, nelaksto, nerenka nuorūkų, nepradingsta iš akiračio prekybos centruose, palaiko pavyzdingą tvarką namuose ir t. t. Geras vaikas, - laiminga reziumuos mama. Tuo tarpu vaikas, kuris vis ką nors sulaužo, nuolat išsitepa rankas ir drabužius, griebia šiukšles nuo grindinio, lipdo purvą, piešia ant staltiesės, kurio kambaryje nuolatinis daiktų chaosas ir t. t. - toks vaikas tėvelius erzina, jie pradeda ieškoti "edukacinių drausminimo" priemonių.

Minčių etiudai - Gerumas

ai generated, angel, wings
Teksto dydis: +1, +2, normalus

O koks didelis ir stiprus gali būti pažintas gerumas! Kiek daug jame gali būti gyvybės ir vilties, kiek daug stebuklingų galių gali nešti savyje! Ir visai nesvarbu, kaip gerumas atrodys. Gal tai tik švelnus pavasarinis drugelio prisilietimas. Nebūtiniai gerumas turi būti toks didelis, kaip koks basakojis milžinas, kurio viena koja stovi ant auksinės ražienos, o kita - ant kieto, perdžiūvusio, tiesiog plytomis virtusio grumstuoto dirvono. Taip, gali atrodyti, kad tavo sutiktas gerumas rankomis gainioja debesis, o akimis kalbasi su saule. Gal dėl to, kad gerume gali matyti šviesą ir nubanguojančius tolius, paslaptingus kraštus bei pajusti net iš kažkur atklydusio nepažinto vėjo gaivumą arba palaimingą ramybę. Gera, kai žinai, kad pavargus tave pakels stiprios arba švelnios gerumo rankos, kad ryškiau už vaivorykštę veide uždegs šypseną. Gali būti, kad gerumo rankos bus užimtos šimtais kitų reikalų. Gal jos bus reikalingos gėlei pamerkti, baltai staltiesei ant stalo užtiesti, mažai mergaitei kasytes supinti, o gal gintariniam alui įpilti, senolės galvai prie savęs priglausti, saldžiam rojaus obuoliui nuraškyti ir dar, ir dar. Juk jo rankų reikia ir pačiam didžiausiam švelnumui prie plakančios širdies prisiliesti, tad gali pagalvoti: kur jau man, gyvenimo pavargėliui, jų šilumos laukti. Gal tik pačiame saulėlydyje lyg atpildą už gerus darbus, už kantrų bei saldų laukimą prie jo kiekvienam iš mūsų bus galima priglausti savo veidą. Manau, kad ir tokia mintis bus gera.

Ar egzistuoja gerumas?

cookies, oatmeal, confectionery
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Tikriausiai pastebėjote, kad kai kurie žmonės visada stengiasi padėti kitiems. Anksčiau galvojau, jog jie tiesiog yra išmintingi ir supranta, kad pagalba kitiems - pagrindinė mūsų išlikimo sąlyga. Žmonės nėra pakankamai stiprūs, kad patys sugebėtų įveikti visas jų kelyje pasitaikančias kliūtis, o didesnė tikimybė sulaukti pagalbos yra tada, kai pats padedi kitiems. Tai nebūtinai reiškia, kad tau padės tas pats žmogus, kuriam tu padėjai, bet tavo pagalba gali sukelti grandininę reakciją, kuri galiausiai paveiks ir tave (tiesiog žmogus, kuriam tu padėjai, supras šio poelgio svarbą, paseks tavo pavyzdžiu ir padės kažkam kitam, o tas kitas dar kitam, ir t.t., kol kažkieno pagalba pasieks ir tave). Tačiau kai pagalba siūloma netgi tada, kai jos visai nereikia, tada ir susimąstai, jog kažkas čia ne taip. Iš tikrųjų šie padėti mėgstantys žmonės dažnai nėra nei išmintingi, nei mąstantys apie visuomenės išlikimą ir gerovę. Jie tiesiog siekia patenkinti savo poreikį būti įvertintiems (juk smagu išgirsti apie save vieną kitą gerą žodį), nori pasijusti reikalingi (argi ne gera jausti, kad esi nepakeičiamas, o dėl to ir svarbus kitiems) arba tiesiog įsitvirtinti pagalba pasinaudojusių tarpe (juk žmogus, be kurio neįmanoma išsiversti, turi tam tikrą autoritetą). Bet dabar kyla klausimas - ar tokią pagalbą kitiems galima pavadinti gerumu? Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad taip - juk šitaip kažkam padėjome, palengvinome gyvenimą, o tai - geras darbas, ko daugiau galima norėti.