Rūta VainienėRūta Vainienė

Šalin godumą! Tegyvuoja dosnumas?

pagal
Generosity
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Diskusijos šiandien sukasi apie du esminius klausimus - kas sukėlė pasaulio ekonomikos ir finansų krizę ir kokios priemonės gali padėti iš jos išbristi. Dominuojantis atsakymas - krizę sukėlė žmonių godumas, ypač bankininkų, o išbristi iš krizės gali padėti valdžia, skatindama ekonomiką monetarinėmis arba fiskalinėmis priemonėmis. JAV svarstomas ekonomikos gaivinimo planas, pagal kurį planuojama iš valdžios biudžetų išleisti 787 milijardus JAV dolerių įvairiausioms investicijų programoms. Lietuvoje kalbama apie 4 milijardus litų verslo skatinimui. Kitaip tariant, šalin godųjį kapitalizmą, tegyvuoja dosnusis socializmas. Ir vis tik, ar jums neatrodo keista, kad godumas, žmogaus savybė, kuri buvo, yra ir bus būdinga kai kuriems žmonėms, įgavo tokią galią, kad griauna ištisas pasaulio ekonomikas? Stulbina paviršutiniškas krizės priežasčių aiškinimas, masiškai sklindantis net iš profesionalų analitikų, ekonomikos guru, bankininkų lūpų - net ir jiems godumas tapo galingiausiu ekonomikos veiksniu. Dažnai skambanti frazė „spartus vartojimo prekių ir būsto paklausos augimas", kuria grindžiamas vartojimo ir skolinimo bumas, nei kiek nepaaiškina, kaip toji milžiniška paklausa iš niekur nieko galėjo susiformuoti. Ir net jei tam tikru metu padidėja paklausa būstui ar automobiliui, tai esant fiksuotam išteklių kiekiui, paklausa kitoms reikmėms turėjo kristi. Turėjo mažėti kitur panaudojami ištekliai, visų pirma - finansiniai.

Vyriausybė klaidų neišvengė

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Kaip ir ankstesniais, taip ir 2003 m., Lietuvos Vyriausybė buvo darbinga ir rezultatyvi, tačiau išvengti klaidų jai nepavyko. Kiekvieni metai kuo nors išsiskiria. Jei 2002 m. nominuoti „mokesčių revoliucijos“ metais, tai 2003 m. Vyriausybė turi būti įvertinta už pradėtą pensijų reformą. Priešingai nei mokesčių pertvarka, šis žingsnis pasitarnaus žmonėms, atvers jų galimybes užsitikrinti turtingesnę senatvę. Pensijų reforma – nors ir kukli, atsargi – be jokių abejonių yra didžiausias, svarbiausias ir geriausias 2003-ųjų sprendimas. Antra didelė Vyriausybės darbų grupė buvo susijusi su teisės aktų rengimu ir priėmimu, derinant juos su Europos Sąjungos teisynu. Tai kruopštumo ir atidumo reikalaujantis, didelės apimties darbas. Tiesa, jis daugiau techninis, tačiau kūrybiškumą galima pritaikyti ir šioje srityje, siekiant sudaryti Lietuvos žmonėms palankesnes gyvenimo ir verslo sąlygas. Deja, Vyriausybei pritrūko kūrybiškumo ar drąsos išradingai ir Lietuvai naudingai perimti tik tai, kas būtina, nepersistengti tampant šventesniais už Romos Popiežių ir išsaugoti Lietuvos konkurencinius pranašumus.

Mokesčiai ES: skirtingi ar vienodi?

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Žinia, Europos Sąjungoje (ES) šiuo metu yra harmonizuoti tik netiesioginiai mokesčiai – PVM ir akcizai. Ketinimų suvienodinti ir kitus mokesčius būta visuomet, o pastaruoju metu šios pastangos vėl suaktyvėjo. Vokietija ir Prancūzija pareiškė ketinančios siūlyti kur kas platesnį mokesčių harmonizavimą ir veto teisės panaikinimą priimant sprendimus dėl mokesčių. Tuo tarpu Jungtinės Karalystės premjeras pareiškė, kad jis visuomet bus už konkurenciją mokesčiais ES erdvėje. Ši Europoje itin aktuali tema plačiai buvo nagrinėta ir Lietuvoje vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Mokesčių įtaka šalių konkurencingumui“, kurią surengė Lietuvos laisvosios rinkos institutas.

Mokesčių atlaidai būsto palūkanoms

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Tarp visų leidžiamų minusuoti išlaidų negalima dėti lygybės ženklo. Pirmosios dvi išlaidų rūšys (pensijų ir draudimo įmokos) atskaitomos tam, kad būtų išvengta dvigubo apmokestinimo – iš pensijų fondų gaunamos pensijos ar draudimo įmonių išmokama sukaupta suma bus apmokestinta šių pajamų gavimo metu. Šios taisyklės esmė yra ta, kad mokesčio mokėjimas nukeliamas laikotarpiui, kai bus gaunamos pajamos ir šioms pajamoms jau bus taikomas mažesnis – 15 procentų - tarifas. Trečiosios bei ketvirtosios išlaidų rūšies esmė yra kitokia. Tai yra tikras atleidimas nuo mokesčio - ir būsto palūkanos, ir studijų išlaidos iki tam tikros pajamų ribos bus neapmokestinamos pajamų mokesčiu.

"Kas taikosi į ne savo kišenę?" - apie paveldimo turto apmokestinimą

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Dabar paveldėto turto apmokestinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos paveldimo ir dovanojamo turto mokesčio įstatymas. Rengiant naują Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, buvo nuspręsta pakeisti apmokestinimo koncepciją ir dovanojamo turto apmokestinimą reglamentuoti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme. Tai ir buvo padaryta – nuo 2003 metų įsigaliosiančiame Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme yra ir gautų dovanų apmokestinimą reglamentuojančių nuostatų. Taigi, siekiant išvengti dviprasmybių, nuo 2003 metų turi būti keičiamas galiojantis Lietuvos Respublikos paveldimo ir dovanojamo turto mokesčio įstatymas taip, kad jame neliktų dovanojamo turto apmokestinimo nuostatų, bet išliktų paveldimo turto apmokestinimo reglamentavimas.

Poįstatyminių aktų projektų pėdomis...

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Vadovaujantis priimtais Pelno ir Gyventojų pajamų mokesčių įstatymais, Finansų ministerija turi parengti kone šimtą poįstatyminių aktų. Pastaruoju metu Finansų ministerija parengė du svarbius dokumentus – LR Vyriausybės nutarimo dėl komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų tvarkos patvirtinimo projektą bei LR finansų ministro įsakymo dėl nuolatinio LR gyventojo su individualios veiklos pajamų gavimu susijusių leidžiamų atskaitymų bei jų apskaičiavimo tvarkos patvirtinimo projektą. Abu projektai yra paskelbti Finansų ministerijos tinklapyje, juos svarstė „saulėtekio“ mokesčių darbo grupė, pateikė savo pasiūlymus. Tikėtina, kad projektai keisis, bus atsižvelgiama į gautus pasiūlymus. Šiandien – apie tokius projektus, kokius juos pasiūlė rengėjai.

Mokesčius reglamentuojančių teisės aktų harmonizavimo įtaka verslui

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Pradedant kalbą apie mokesčius reglamentuojančių taisyklių suderinimą su ES, visų pirma reikia žinoti, kad pati ES dar nėra iki galo apsisprendusi, kaip turi atrodyti bendrosios ekonominės erdvės mokesčių sistemos. Šuo metu ES yra priimti teisės aktai tik dėl netiesioginių mokesčių harmonizavimo. Tai yra, šalys narės turi laikytis tam tikrų apribojimų tik dėl pridėtinės vertės mokesčio bei akcizų. Visi kiti mokesčiai, tarifai, apmokestinimo tvarka yra išimtinai šalių kompetencija ir pasirinkimas. Todėl nereikėtų pasiduoti neteisingiems pasiteisinimams, kad apmokestinimo pelno ar pajamų, ar socialinio draudimo, ar bet kuriuo kitu mokesčiu reikalauja ES. Dažniausiai tokiu atveju remiamasi ne patvirtintu ES standartu, bet ES šalių narių taikomomis apmokestinimo schemomis. Pastarosios yra visai kas kita nei privalomos ES teisės normos.

Individuali įmonė – podukros vietoje?

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Kiekvienas, pažvelgęs į įmonių registrą, netruktų įsitikinti, kad individuali įmonė – itin populiari Lietuvoje ūkinės veiklos organizavimo forma. Ir tai nekelia nuostabos. Juk tam, kad įsteigtum akcinę bendrovę, reikalingas minimalus įstatinis kapitalas – lėšos, kurių dažnai neturi žmonės, norintys užsiimti ekonomine veikla, užsidirbti duonos sau ir savo šeimai. Žinant, kad kita galimybė – imtis ekonominės veiklos įsigyjant patentą (nuo kitų metų vadintiną „verslo liudijimu“) – yra apribota veiklų sąrašu, iniciatyviam žmogui individuali įmonė yra bene prieinamiausia galimybė legaliai vykdyti savo sumanytą ekonominę veiklą. Didelį individualių įmonių skaičių lėmė ir tai, jog joms buvo taikyta įvairių nuolaidų – paprastesnė steigimo procedūra, mažesnis pajamų mokesčio tarifas, galimybė vesti supaprastintą apskaitą.

Gyventojų pajamų mokesčio labirintas

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Savo veiklos metines minėjusi Vyriausybė didžiuojasi vykdoma mokesčių reforma – naujais mokesčių įstatymais, sumažėjusia mokesčių našta. Tuo tarpu įmonės vargsta taikydamos naujuosius pelno ir pridėtinės vertės mokesčio įstatymus. Eilinis gyventojas dar nepajuto vykdomos mokesčių reformos pasekmių. Tačiau Seimui priėmus itin svarbų Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, kuris įsigalios nuo kitų metų. Su juo galvos skausmas atkeliaus ne tik į dažną įmonę, bet ir į dažnus namus.

"Viskas gerai, puikioji markize!" - apie Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Itin didelė kiekvienos šalies mokesčių įstatymų vertybė – jų stabilumas. Didelę sumaištį sukelia kone kiekvienos mokesčių taisyklės keitimas, ką jau kalbėti apie naujo įstatymo priėmimą. Sužinoti naujas apmokestinimo taisykles ir jų taikymo procedūras, suvokti pakeitimus užima laiko ir kainuoja pinigų. Jei įmonėms yra šiek tiek lengviau pakelti šią adaptacijos naštą – jos turi reikalą išmanančius buhalterius, kurie didelę savo darbo dalį skiria teisės aktų analizei, tai gyventojų pajamų mokesčio atveju šis prisitaikymas bus skausmingesnis.

Žmogus kariamas nepripranta - apie buhalterinę apskaitą patentininkams

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Nuo 2002 metų birželio 1 dienos įsigaliojo nauja buhalterinės apskaitos tvarka privalomuosius patentus įsigijusiems asmenims. Finansų ministerijos atstovai ir verslininkai patentininkai jau seniai svarstė tai, kokius reikalavimus nustatyti patentus įsigijusiems asmenims supaprastintai buhalterinei apskaitai tvarkyti. Atrodytų, patvirtinta tvarka kompromisinė ir turėtų tenkinti abi puses. Tačiau praėjus dešimčiai dienų smulkiausieji verslininkai susirinko išreikšti savo nepasitenkinimo piketuodami prie Seimo. Tarp reiškiamų priekaištų – ir nauja biurokratinė privaloma buhalterinė apskaita.

Kada gyvensime kaip Europos Sąjungoje?

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Kiekvieną kartą, kai tik politikai prabyla apie europinius mokesčius, europinius standartus, europines kainas, išgirstame žmonių klausimus: „O kada gyvensime kaip Europos Sąjungoje, kada ne tik pirksime europinėmis kainomis, bet ir gausime europietiškas algas?“ Tokie žmonių klausimai yra ir suprantami, ir pagrįsti. Žmonės pastebi, jog, nepaisant spartaus teisės aktų harmonizavimo ir vykdomos infrastruktūrinės integracijos, reali ekonominė integracija, pasireiškianti europinio lygio gyvenimo standartais, vyksta kur kas lėčiau, nei norėtųsi.