Keliai į laimę
| |

Keliai į laimę

Visi mes norime begalės dalykų: būti mylimi ir mylėti, būti gerbiami ir vertinami, turėti tiek pinigų, kiek reikia, ir dar dešimt kartų daugiau. Sumaniausieji nori tik laimės. Nieko daugiau, tik jos. Jeigu jie tikrai žino, kaip pagauti laimės paukštę, jiems pasisekė. Bet neretai didelės pastangos baigiasi pusvalandžiu pasitenkinimo, pasiekus tikslą, ir nustebimu – jei tai jau viskas, jei įkopta į aukščiausią kalną, jei išsvajotas milijonas uždirbtas, tai ką veikti toliau? Laimė – žodis, kurį žino visi. Tiems nelaimėliams, kuriems jos pritrūksta, mėgina padėti visas būrys profesionalų. Politikai guodžia šviesaus rytojaus pažadais, verslininkai šelpia, reklamos specialistai bando išaiškinti, kad tik jų sukurta dieta, išrasti sporto pratimai ar siūloma nauja prekė atneš laimę. Vėliau, žinoma, paaiškėja, kad valdžios pažadai pažadais ir liko, kad labdara greitai baigėsi, kad be trokštamų pirkinių irgi buvo galima išsiversti. O tada galima pradėti naujas laimės paieškas. Tik prieš tai būtų pravartu atsakyti į klausimą: „Kas yra laimė?” Dažniausiai laimingu gyvenimu laikoma malonių įvykių seka. Sveikas ir turtingas žmogus turi daugiau galimybių būti laimingas negu vargšas ir ligonis. Antra vertus, ne kiekvienas pasinaudoja galimybe džiaugtis. Laimę galima suprasti ir kaip malonių įvykių, viršijančių nemalonius, gausą. Bet vėlgi yra žmonių, visą gyvenimą nelengvai ieškojusių laisvės, teisybės ar pažinimo, ir galų gale pasiekusių savo tikslą.

Šeimyninės laimės prielaidos
|

Šeimyninės laimės prielaidos

Aiškinantis vyro ir žmonos savybių dermę grumiasi dvi nuomonės. Yra manančiųjų, jog į porą geriausiai dera savo savybėmis papildantys vienas kitą. Taigi valdingai žmonai reikėtų paklusnaus vyro. Ne mažiau paplitęs ir požiūris, kad bendrą kalbą lengviau rasti su panašiais į save. Taigi linkusi vadovauti moteris turėtų tekėti už valdingo vyriškio. Kadangi apie vyrus ir moteris sužinome vis daugiau, tai šiandieną galime derinti abu požiūrius ir gana tiksliai pasakyti, kokiomis savybėmis sutuoktiniai geriau turėtų skirtis, o kokiomis – papildyti vienas kitą. AMŽIUS. XIX a. pagyvenęs vyras dažnai tuokėsi su jauna mergina, o vėliau vidutinio amžiaus našlė tekėdavo už jaunesnio vaikino. Nuo XX a. vidurio visose išsivysčiusiose Šalyse daugelyje santuokų vyras 1-3 metais vyresnis už žmoną. ŠEIMYNINĖ PADĖTIS. Daugelis siekia susieti savo gyvenimą su tokios pat šeimyninės padėties žmogumi. Išsiskyrusieji dažniau tuokiasi su išsiskyrusiomis. Kas antrame Lietuvoje spausdinamame vedybinių pažinčių skelbime našlės pabrėžia, jog nori tik našlio. Vokiečių psichologė Ingeborga Uhlamann rašo, jog jei santuoka vienam iš sutuoktinių – antroji, o kitam – pirmoji, skyrybų tikimybė didesnė. RELIGIJA IR TAUTYBĖ. Yra religinių bendruomenių, draudžiančių savo nariams tuoktis su kito tikėjimo žmogumi. Net ir silpnai tikintieji mieliau renkasi to paties ar artimo tikėjimo žmogų.

Pirmojo pasimatymo temos
|

Pirmojo pasimatymo temos

Pirmasis pasimatymas skirtas geriau susipažinti, įvertinti galimą partnerį. Tačiau vertinamasis pasimatymas ne tas pats, kas pokalbis dėl darbo. Tad nereikėtų to pamiršti ir paversti pirmąjį susitikimą tardymu. Ką nutylėti? JAV psichologai David Copeland ir Ron Louis rašo, jog per vertinamąjį pasimatymą nederėtų užsiminti apie vedybų svarbą, nes niekas nenori po kelių dienų pažinties svarstyti įsipareigojimus. Netiktų kalbėti ir apie norą turėti vaikų, nes nuoširdus vyras prisipažins, jog apie tai šiuo metu negalvoja, o melagis pasakys, kad labai žavisi vaikučiais ir apie juos svajoja. Pirmuoju atveju galima atstumti rimtą kandidatą, o antruoju – apsigauti.Tokio pokalbio metu savaime iškils klausimas, kodėl tokia patraukli moteris, toks solidus vyras vis dar ieško savo antrosios pusės. Kuo išsamiau į jį bus atsakyta, tuo blogiau. Protingiau šio klausimo aptarimą palikti kitam kartui. Nuoširdumas. Nuoširdumas be abejo patrauklus. Pasakojanti (-is) apie savo keistus polinkius, ligas, sutrikusios psichikos giminaičius, mano esanti(-is) itin sąžininga (-as). Bet drauge tarsi praneša, jog bendravimas su ja/juo nebus sklandus ir malonus. DarniPora.lt atliktų apklausų duomenimis, tiek vyrai, tiek moterys jaučiasi ne itin jaukiai, kai per pirmą pasimatymą sužino tokias intymias pašnekovo paslaptis. Ką papasakoti? Jiems tiktų patarimas – mažiau kalbėti apie save ir skatinti kitą išsipasakoti.

Kur dingo vyrai?
|

Kur dingo vyrai?

Kiekvieną šeštadienį „Lietuvos ryte” galite perskaityti pažinčių skelbimų. Prieš atsiliepdama į kurį nors iš jų ne viena mergina ar moteris kartu su draugėmis, aišku, turi paplepėti ir apie tai, kur dingo jaunikiai, kodėl tenka naudotis pažinčių skelbimais. Kadangi tokį klausimą daug kas mėgsta svarstyti, dera šioms diskusijoms parūpinti faktų bei patarimų, kur ir kaip galima rasti besislapstančius jaunikius. Paprastai tokios diskusijos prasideda prisiminus, kad dešimčiai Lietuvos moterų tenka devyni vyrai, o tiksliau – 8,9 vyro. Šiuos skaičius žino ne viena moteris ir ne vieną moterį jie gąsdina. Kartais mergina netgi patiki, jog nebesutiks savęs verto gyvenimo draugo, ir manydama, kad geriau bet koks vyras nei jokio, visiškai be reikalo skuba atiduoti ranką ir širdį pirmam to paprašiusiam. Ar iš tikro moterims tenka liūdėti dėl jaunikių trūkumo, o vyrai gali džiaugtis dideliu trokštančių įkurti šeimos židinį nuotakų pasirinkimu? Atsakymas į tokį klausimą yra ir taip, ir ne. Jau pasiaiškinome, kad jų pradeda trūkti tik vyresniame amžiuje. Todėl įdomiau pakalbėti apie tai, ar Lietuvoje trūksta gerų jaunikių? Lietuvoje dažniausiai teka gana jaunos merginos. Statistiškai vidutinės nuotakos amžius yra 23,6 metai. Vyresnieji mano, jog šiame amžiuje pažinčių, draugysčių ir siūlymų tekėti neturėtų trūkti. Merginos tai nuomonei dažnai nepritaria.

Gediminas Navaitis: Draugystė
| |

Gediminas Navaitis: Draugystė

Mums įprasti jausmai bei jų raiškos būdai atrodo tarsi įgimti, nors keičiantis visuomenei keičiasi ir jie. Antikiniame pasaulyje draugiški ryšiai tapatinti su meile ir netgi laikyti pranašesniais. Aristotelis teigė, kad „be draugų niekas nesirinktų gyventi, nors ir turėtų visas kitas gėrybes”. Panašu, jog jis teisus. Jeilio universiteto (JAV) epidemiologė Lisa Berkman nustatė, kad neturinčių draugų, visuomeniškai izoliuotų žmonių mirtingumas yra 2,5 karto didesnis už žmonių, palaikančių glaudžius ryšius su kitais. Neatsitiktinai kalinimas vienutėje laikomas sunkiausia bausme. Samprotaujant apie visiems žinomus dalykus reikia juos tiksliai apibūdinti, nes kiekvienas draugystę gali suprasti skirtingai. Psichologijos žodynas apibrėždamas draugystę pažymi, kad draugiški santykiai yra asmeniški (skirtingai nuo dalykinių), kad jie savanoriškai pasirinkti (skirtingai nuo giminystės) ir gali skirtis savo reikšmingumu bei artumu (todėl kalbame apie draugystę, bičiulystę ar šiaip malonią pažintį). Draugystės reikšmė ir suvokimas kinta bręstant. Vaikystėje visi, su kuriais kartu žaista, bėgiota, kurie davė atsikąsti obuolio, yra draugai. Paauglystėje siekiama draugauti su kuo nors išsiskiriančiu iš kitų, pavyzdžiui, populiariausia mokyklos mergina. Šiame amžiuje itin rūpi, kad draugės neišplepėtų „paslapčių”. Draugystė, be abejo, yra vertybė, nes padeda geriau pažinti save, nuoširdžiau keistis nuomonėmis, aptarti ateities planus.

Kas yra meilė? Kokia ji turėtų būti?
|

Kas yra meilė? Kokia ji turėtų būti?

Nuo pat gimimo žmogui bandoma aiškinti, ką jis privalo daryti. Todėl suaugęs jis remiasi logiškais, nuosekliais sprendimais. Bet ar žmogus apsisprendžia tarsi kompiuteris? O jei palygintume jį su gyvūnu, kurį galima prijaukinti bei išmokyti triukų, t. y. užprogramuoti tam tikrai elgsenai. Suprantama, jie vadovaujasi ne sąmoningais protavimais, o atlygio už triuką vaizdiniu. Žmogus yra prijaukintas nuo pat gimimo ir nuo pat gimimo mokosi triukų, už kuriuos jį paglosto, pagiria, pamaitina. Todėl užaugę mes žinome, kuo užpildyti savo laiką, kiek jo skirti darbui ir meilei, žinome, kaip meilė turi atrodyti. O jei šis vaizdinys neatitinka realybės, kartais pasijuntame tarsi vaikas, negavęs saldainio. Kurti būsimos meilės istorijos vaizdinius nėra blogai. Bėda ta, kad daugeliui tenka vadovautis neaiškiais, o kartais ir klaidingais vaizdiniais. Visuomenė bando paaiškinti, kokia turėtų būti tikroji meilė. Apie ją kuriama poezija, dainuojama, jai skiriami kino filmai, apie ją vienas po kito, serijiniu būdu, rašomi meilės romanai. Tačiau populiariausių meilės apibūdinimų ne taip ir daug. Pasakose kalbama apie gražuoles, pažadintas princo bučinių. Sių dienų žurnaluose nuolat užtiksime tekstų, kuriuose rašoma: „pabudinti jausmus”, „jis pažadino ją naujam gyvenimui” ir pan. Mitai, dainos, pasakojimai itin dažnai bando įteigti su realybe akivaizdžiai prasilenkiančią mintį, kad meilė yra ne jausmas, ne vidinis išgyvenimas, o kažkas išoriška, netikėtai užvaldančio žmogų.

Ar meilė svarbesnė už išskaičiavimus?

Ar meilė svarbesnė už išskaičiavimus?

Daugelis romantiškų istorijų, kurias mums siūlo literatūra ir TV, kalba apie jausmų pergalę prieš merkantilinius išskaičiavimus. Istorijų siužetas vis toks pats: mergina verčiama rinktis bjauraus būdo, turtingą senį, o svajoja apie gražų, drąsų ir kilnų vaikiną. Galiausiai įsimylėjusieji įveikia niekšingas intrigas, laimingi žvelgia vienas kitam į akis ir kaip papildomą prizą gauna… pinigų (paaiškėja, kad vargšas muzikantas yra vienturtis milijonieriaus sūnus arba netikėtai, bet tikrai pačiu laiku, radęs lobį ar aukso gyslą). Tokių istorijų autoriai kartais jas baigia tvirtindami, jog „su mylimuoju ir lūšnelėje rojus”. Tačiau šio rojaus niekada nebando aprašyti. Pastarąjį siužetą ypač mėgsta ne pačių turtingiausių šalių (Meksikos, Rusijos, Brazilijos ir pan.) menininkai. Turtingesniuose kraštuose (Vokietijoje ar Anglijoje) blaškomasi tarp tyrų jausmų ir noro išsaugoti seną šeimos dvarą ar brangaus tėvelio palikimą – banką, žirgyną, vynuogyną. Jausmai nugali, bet ir verslas suklesti. Romantiškos istorijos tuo ir patrauklios, kad pasakoja apie išskirtinius jausmus. Realybėje pasirinkimo kriterijai daug praktiškesni. Miuncheno pažinčių agentūra „Pretty Women” siūlė savo klientėms atitinkančių jų pageidavimus vyrų aprašus. Taigi kiekviena gaudavo sąrašą vyriškių, kurie įsitekdavo į jos pageidavimų rėmus. Galimo pretendento į draugus amžius, ūgis, išsilavinimas, interesai atitiko norus. Kaip pasirinkti iš gausybės tarsi vienodų vyriškių aprašų?