Antidepresantai pavasarį
Atrodytų, kad pavasaris neša gerą nuotaiką, džiaugsmingą laukimo jausmą, bet, pasirodo, ne visiems. Psichiatrai žino, kad šiuo metų laiku pagausėja pacientų, sergančių depresija.
Depresija pavasarį
Pavasarinė depresija dažniau sukelia nerimą, sujaudinimą, padidėjusį aktyvumą. Statistika rodo, kad pavasarį padidėja savižudybių skaičius, kuris siejamas su pavasarinės depresijos ypatumais (autoagresija). Sergančiajam depresija gyventi darosi sunku, nes ši liga paveikia nuotaiką, protą, kūną, elgesį, bendravimo sugebėjimus. Svarbu suprasti, kad depresija nėra vienalytė liga. Skirtingiems asmenims ji pasireiškia skirtingai. Net depresiją sukeliančios priežastys gali būti skirtingos – vieniems ji išsivysto dėl sutrikusios hormonų pusiausvyros, kitiems dėl sunkių išgyvenimų, tretiems po persirgtos kitos ligos, o kai kuriems ji pasireiškia tam tikrais metų laikotarpiais (sezoninė depresija). Depresijos simptomai taip pat gali išsivystyti sergant kitomis psichikos ligomis (pvz., sergant adaptacijos sutrikimu, nerimo sutrikimu, įvairiomis priklausomybėmis, demencija, šizofrenija ir kt.).
Pagrindiniai depresijos simptomai
• Dažniausias depresijos simptomas yra bloga nuotaika.
• Sergančiajam sumažėja interesai ir pasitenkinimas, atsiranda malonumo, gyvenimo džiaugsmo stoka.
• Atsiranda energijos stoka, nuovargio jausmas, sumažėja aktyvumas.
Kiti depresijos simptomai: susilpnėjusi dėmesio koncentracija (skundžiamasi „pablogėjusia atmintimi“); sumažėjęs savęs vertinimas ir pasitikėjimas savimi; kaltės ir savęs nuvertinimo idėjos, nepasitikėjimas savimi, dėl daugelio gyvenimo įvykių sergantysis linkęs prisiimti kaltę; ateitis kelia baimę, nerimą; kyla mintys apie mirtį ar savižudybę; sutrikęs miegas (nemiga ar mieguistumas); sutrikęs apetitas (sumažėjęs ar padidėjęs). Be to, yra dar daugiau kitų depresijos simptomų (skausmai, virškinimo sutrikimai, seksualiniai sutrikimai ir kt.), kuriuos tinkamai gali įvertinti tik gydytojas.
Diagnozavus depresiją nedelsiant skiriamas gydymas antidepresantais. Greta medikamentinio gydymo gydytojas gali paskirti psichoterapiją, psichologo ar socialinio darbuotojo konsultacijas. Papildomos priemonės: šviesos terapija, C ir B grupės vitaminai, melisos, verbenų, jonažolių preparatai. Sveikimo periodu labai veiksmingos mankštos, treniruotės baseine, kitas fizinis aktyvumas.
Kaip veikia antidepresantai?
Mūsų smegenyse gaminasi cheminės medžiagos (neuromediatoriai), reikalingos normaliai smegenų veiklai. Dvi iš jų labai svarbios mąstymo, emocijų procesams. Tai neuromediatoriai – serotoninas ir noradrenalinas. Yra nustatyta, kad, žmogui sergant depresija, kinta šių cheminių informacijos nešėjų kiekis smegenyse, arba jie funkcionuoja nepakankamai. Antidepresantai normalizuoja sutrikusią neuromediatorių pusiausvyrą. Dėl to gerėja pakitusios smegenų funkcijos ir nuotaika. Vienas tokių – naujos kartos antidepresantas mirtazapinas (Mirzaten). Tai – saugus vaistas, kurio gali vartoti jauno ir vyresnio amžiaus pacientai. Besigydantys paprastai nejaučia šalutinių poveikių, arba jie praeina pirmąją vaisto vartojimo savaitę. Vaistas pradeda veikti greičiau nei kiti naujieji antidepresantai, pvz., nerimo simptomai, taip būdingi pavasarinei depresijai, nuosekliai nyksta jau nuo pirmų vaisto vartojimo dienų. Teigiama mirtazapino savybė ta, kad jis nesutrikdo lytinės funkcijos. Juk dažnam depresija sergančiajam dėl ligos kyla seksualinių problemų, o nemaža dalis antidepresantų jas dar pasunkina.
Šio vaisto patogu vartoti – pakanka išgerti vieną kartą per dieną (kas vakarą tuo pačiu laiku). Dažnas pacientas suvartoja paskirtą mirtazapino dozę prieš miegą. Tai gana patogu, nes šis vaistas iš tiesų gerina miegą. Bet tai nėra migdomasis vaistas, todėl jo būtina reguliariai gerti kasdien, nesvarbu, norite miego ar ne.
Pagerėjusi savijauta dar nerodo, kad liga jau pasitraukė. Pirmieji teigiami vaisto poveikio požymiai tik rodo, kad vaistas tikrai veiksmingas ir kad jūs išgysite. Kiek ilgai reikia vartoti antidepresanto, paprastai nurodo gydantis gydytojas. Bet kiekvienam sergančiajam depresija bendra tai, kad vaisto vartojimas truks mažiausiai pusę metų. Šeši mėnesiai – pats trumpiausias laiko tarpas, reikalingas išgyti. Praktika rodo, kad pacientai, pajutę būklės pagerėjimą (ypač sergantys pirmą kartą), labai greitai nustoja vartoti vaistų. Tai nėra išmintinga, nes, per anksti nutraukus gydymą, depresija dažniausiai vėl sugrįžta.
Pacientų, sergančių depresija pakartotinai ar sunkiomis, sunkiai pagydomomis depresijos formomis, kai vartojama keletas antidepresantų ar kitų papildomų vaistų, gydymo trukmė gerokai ilgesnė. Galbūt teks vartoti vaistų metus ar keletą metų.
Prisiminkite, kad depresija sunki, klastinga liga, galinti užklupti bet kuriuo amžiaus periodu ir bet kuriuo metų laiku. Ji nepraeina savaime, o negydoma tik sunkėja, gilėja. Anksčiau pradėjus gydyti, gydymas truks trumpiau, reikės mažesnių vaisto dozių. Gera žinia ta, kad šiuo metu yra pakankamai medikamentų, veiksmingai gydančių depresiją ir grąžinančių žmonėms visavertį, džiaugsmingą gyvenimą.
Parengė gyd. Simona NEVERAUSKIENĖ
„Sveikas žmogus” 2006 m. Nr. 4
