Depresijos paauglystėje ypatumai
Sveikatai skirtose televizijos ir radijo laidose, įvairiuose periodiniuose leidiniuose vis dažniau vartojamas terminas “depresija”. Ne mažiau populiarus šis terminas ir buitinėje kalboje, kur depresija dažnai tapatinama su bloga nuotaika. Tačiau depresijos apibrėžimas teigia, kad tai yra psichikos sutrikimas, pasireiškiantis liūdna nuotaika, sumažėjusiu energingumu, aktyvumu ir pasitenkinimu bei padidėjusiu nuovargiu. Nors depresija paauglystėje yra viena iš dažniausių patologijų, visuomenė kreipia dėmesį tik į suaugusiųjų depresiją, o vaikų ir paauglių depresija tebelieka specialistų diskusijų objektu.
Kaip pasireiškia paauglių depresija?
Depresijos paauglystėje žalingumas pasireiškia ne tik dideliu sergamumu, mirtingumu dėl savižudybių, bet ir įvairiomis psichosocialinėmis problemomis, tokiomis kaip narkotinių medžiagų vartojimas, mokymosi, bendravimo sunkumai, blogas prisitaikymas mokykloje ir namuose, nusižengiantis elgesys. Tai leidžia teigti, kad depresija šiame amžiaus tarpsnyje yra viena iš didžiausių visuomenės sveikatos problemų.
Depresijos pasireiškimą ir eigą lemiantys faktoriai
Biologiniai faktoriai
Daugelis pastarųjų metų tyrimų nuotaikų svyravimus sieja su veikliomis smegenų medžiagomis serotoninu ir noredralinu. Manoma, kad depresijos metu sumažėja šių medžiagų ar sutrinka jų apykaita smegenyse. Neatmetama ir kitų veiklių smegenų medžiagų įtaka depresijos atsiradimui.
Taip pat depresijos raidą bandoma sieti su paveldimumu, imuninės sistemos pokyčiais ar su virusine infekcija. Somatinės ligos taip pat gali išprovokuoti depresiją.
Psichosocialiniai faktoriai
Gyvenimo įvykiai ir stresai. Jei suaugusiųjų depresijai atsirasti svarbūs ūminiai stresiniai faktoriai, tai paauglystėje ypač didelę reikšmę turi nuolatiniai gyvenimo sunkumai. Paaugliams, nepakankamai vertinamiems namuose ar mokykloje, yra didesnė rizika susirgti depresija negu kitiems jų bendraamžiams.
Šeimyninė situacija
Depresiški paaugliai dažniau yra iš iširusių arba patiriančių vedybinių ar finansinių sunkumų šeimų. Be to, depresija paaugliui gali prasidėti jam patiriant fizinę ar seksualinę prievartą šeimoje.
Depresijos paplitimas
Lietuvoje nėra atlikta paauglių depresijos paplitimo tyrimų, todėl tenka kalbėti apie jos paplitimą kituose kraštuose. Apibendrinus įvairių autorių duomenis galima teigti, kad depresija serga apie 5 proc. paauglių.
Simptomai
Netipinė depresija. Netipinei paauglių depresijai būdinga nemiga nakties pradžioje ar padidėjęs mieguistumas; apetito ir svorio padidėjimas; paūmėjimas vakare; impulsyvi nuotaika.
Jei suaugusiesiems būdingesnis užsidarymas savyje, vienatvė, sustingimas, susikoncentravimas ties savais pergyvenimais, tai tarp paauglių depresijos simptomų vyrauja padidėjęs jautrumas ir tarpasmeninių santykių nestabilumas, greita nuotakų kaita, autodestrukcija. Savo elgesiu depresiškas paauglys griauna savo įvaizdį visuomenėje bei ignoruoja suaugusiųjų siūlomą karjerą.
Paauglių berniukų ir mergaičių depresijos simptomatika kiek skiriasi. Mergaitės dažniau jaučia baimę, netvirtai jaučiasi aplinkoje, susilpnėja kontaktai su bendraamžiais, atsiranda padidėjusio prisitaikymo sugebėjimas (“ramaus vaiko” sindromas). Kiti simptomai būdingesni mergaitėms: nekalbumas, agresija, verksmingumas, saldumynų poreikis. Berniukams būdingesnis kontaktų sumažėjimas, baimė, nerimas, saviizoliacija, nepasitikėjimas savimi, agresija.
Sezoninė depresija. Paaugliams rudenį ir žiemą gali pasireikšti vadinamoji sezoninė depresija, susijusi su metų laikų kaita, kuriai būdingi panašūs simptomai kaip atipinei depresijai.
Psichogeninės depresijos. Sergantiesiems depresija paaugliams dažnai pasireiškia vadinamosios psichogeninės depresijos – depresijos, atsirandančios dėl stiprius išgyvenimus sukeliančių išorinių faktorių. Dažniausiai sutinkamos persitempimo, “mokyklos” bei neurozinės depresijos.
“Mokyklos depresija” yra vadinama stresine. Jautrūs paaugliai, intelektualiai neatsiliekantys nuo savo bendraamžių, gali ja susirgti esant nepalankioms mokyklos ar mokymosi sąlygoms. Esant dideliam krūviui mokykloje, nuolatinei emocinei įtampai, ši depresija gali kilti ir emociškai stabiliems paaugliams.
Nuo persitempimo sindromo dažniausiai kenčia tie paaugliai, kurie ne pagal savo intelektualinius sugebėjimus lanko sustiprintas mokyklas ar gimnazijas tėvų pageidavimu, nors turėtų lankyti lengvesnės programos mokyklą. Depresijos metu susilpnėja šių vaikų dėmesio koncentracija, pasireiškia asocialumas. Tipiška tai, kad po mokyklos baigimo, kartais net per atostogas, paaugliams pailsėjus, jie jaučiasi daug geriau ar depresijos simptomai visiškai pranyksta be liekamųjų reiškinių.
Neurozinės depresijos esmę sudaro natūralios psichinės veiklos paauglystėje sutrikimai, kuriuos lemia išstumti ar izoliuoti ankstyvos vaikystės konfliktai. Neurozinės depresijos dažniausiai pasireiškia paaugliams, kurių tėvai išsiskyrę, yra labai užsiėmę, ar paaugliams, augantiems prieglaudose, internatuose. Pastebėta, kad tėvo netekimas veikia traumuojamai, o motinos netekimas visoms amžiaus grupėms skatina ligos atsiradimą. Ypač pažeidžiami yra vaikai, kuriuos tėvai myli arba ne, atsižvelgdami į jų mokymosi rezultatus.
Depresijos gydymas
Pagrindiniai paauglių depresijos gydymo reikalavimai – gydymo metodo saugumas ir veiksmingumas. Gydymo taktikos pasirinkimas priklauso nuo depresijos sunkumo, ūmumo, tėvų palaikymo, šeimos funkcionalumo, paauglio motyvacijos gydymo atžvilgiu.
• Lengvos depresijos atveju gali padėti stresogeninių faktorių sumažinimas ar pašalinimas, vaistažolių arbatos, vonios, homeopatiniai preparatai. Teigiamą terapinį poveikį pagreitina socioterapija – traumuojančios aplinkos mokykloje, namuose koregavimas ar pakeitimas. Tačiau atsiradus įtarimui, jog jūsų vaikas serga depresija, rekomenduojama vis dėlto kreiptis į specialistą – psichologą ar gydytoją.
• Esant vidutinei ir sunkiai depresijai reikalingas kompleksinis gydymas, t.y. kartu medikamentinis, psichoterapinis ir socioterapinis. Visada tikslinga pradėti nuo psichoterapijos bei socioterapijos ir tik nesant norimo efekto ar blogėjant paauglio savijautai, rekomenduojama gydyti medikamentais.
Medikamentinis gydymas
Pirmiausia reikėtų rinktis naujos kartos antidepresantus, pavyzdžiui, cipramilį (citalopramą), kadangi jų veikimas prilygsta triciklių antidepresantų efektyvumui, o nepageidaujamas poveikis yra mažesnis.
Psichoterapinis gydymas
Yra įvairių psichoterapinio gydymo metodų. Efektyvumu pasižymi kognityvinė, psichodinaminė, tarpasmeninė, sisteminė šeimos, palaikomoji terapijos, relaksacija.
Psichodinaminė psichoterapija padeda paaugliui suprasti save, identifikuoti savo jausmus, pagerinti savivertę, pakeisti savo neigiamos elgsenos bei bendravimo modelį.
Tarpasmeninė psichoterapija orientuota į tarpasmeninių santykių suvokimą ir gerinimą, tarpasmeninių vaidmenų išmokimą.
Kognityvinė terapija nukreipta į klaidingo neigiamo savęs ir aplinkos suvokimo korekciją. Terapinių susitikimų metu sudaromas strateginis planas sunkumams, lemiantiems depresijos atsiradimą ir eigą, įveikti.
Sisteminės šeimos terapijos metu dirbama su visa paauglio šeima, kadangi paauglio depresija vertinama ne kaip jo individuali problema, o kaip šeimos funkcionavimo sutrikimo simptomas. Terapijos metu išsiaiškinami tarpusavio santykių ypatumai tarp šeimos narių, koreguojama susidariusi traumuojanti situacija šeimoje, kuriami nauji santykių modeliai.
Psichoterapijos metodas, jos trukmė, intensyvumas tūrėtų būti numatoma individualiai, atsižvelgiant į indikacijas psichoterapijai ir prognozuojamą jos efektyvumą. Be to, būtina atsižvelgti į paciento asmenybę, jo motyvaciją gydytis, terapinio kontakto stiprumą. Pavyzdžiui, psichoanalitinės krypties psichoterapija rekomenduojama esant užsitęsusiai depresijai, iškilus būtinybei restruktūrizuoti asmenybę, o ne veikti vien tik depresijos simptomus. Kognityvinė psichoterapija taikoma esant ūminei depresijos fazei ir yra palaikomoji terapija pasiekus gerų rezultatų. Relaksacija veiksminga, kai depresija pasireiškia kartu su nerimu. Šeimos sisteminė terapija rekomenduojama esant pakenčiamam mikroklimatui šeimoje, nes priešingu atveju konfliktuojantis su tėvais paauglys gali atsisakyti bet kokios terapinės pagalbos. Tarpasmeninė terapija efektyvi esant psichogeninėms ar neurozinėms depresijoms, kur pagrindinė traumuojanti situacija yra tarpasmeniniai santykiai mokykloje ir bendravimo problemos užklasinėje veikloje.
Socioterapinis gydymas
Socioterapija yra orientuota į palankesnio paaugliui mikroklimato formavimą mokykloje, namuose, adekvačios užklasinės veiklos kūrimą, traumuojančios situacijos mokykloje, namuose koregavimą ar pašalinimą. Adekvati situacijai socioterapija visada pagreitina ir sustiprina psichoterapijos bei medikamentinio gydymo efektyvumą.
Visais jums aktualiais paauglių depresijos klausimais ir iškilus kitoms šio amžiaus tarpsnio problemoms galite kreiptis į Lytinių sutrikimų ir psichoterapijos kliniką (Kalniečių g. 114, Kaunas. Tel., faksas (8*27) 79 86 72, mob. tel. (8 286) 4 98 00). Klinikoje konsultuojama, teikiama psichoterapinė pagalba, taikomas medikamentinis gydymas pacientui patogiu laiku.
Gyd. Aurelija MARKEVIČIŪTĖ
„Sveikas žmogus” 2001 m. Nr. 7
2000 m. gegužės 5 d. įkurtas elektroninis (ISSN) leidinys – mokslui, švietimui, pramogoms ir gyvenimiškoms aktualijoms skirtas portalas www.straipsniai.lt, kovojantis su kasdienine rutina. Šiandien portale paskelbta virš 15000 straipsnių ir naujienų.