Sąžiningumas – laimingos meilės variklis
|

Sąžiningumas – laimingos meilės variklis

Amerikiečių psichologai atrado raktą, nuo kurio priklauso, ar poros tarpusavio santykiai bus geri. Kaip rašo “Times”, paaiškėjo, kad pagrindinė laimingos meilės paslaptis – sąžiningumas pačiam sau. Jei žmogus žino, ko nori, laikosi savo principų, tai jam daug paprasčiau palaikyti pilnaverčius santykius su priešingos lyties atstovais. Kiek anksčiau Šiaurės Karolinos universiteto grupės mokslininkų atliktas tyrimas taip pat patvirtino šią teoriją. Apklausus 62 poras paaiškėjo, kad tiek vyrai, tiek moterys, kurie sąžiningi patys sau, sukuria laimingą sąjungą. Be to, mokslininkai įrodė, kad parodytas dėkingumas už suteiktą pagalbą leidžia poroms jaustis laimingesniems.

Suvilioti kunigą – laimė, ar likimo rykštė?
|

Suvilioti kunigą – laimė, ar likimo rykštė?

Šiandien Daina (vardas pakeistas. – Aut. past.) sakosi esanti laiminga motina ir žmona. Ji tikina, kad keli nuolatinės įtampos metai ir skaudūs aplinkinių žodžiai dabar atrodo tokie juokingi prieš nuostabiausią pasaulyje jausmą, kai gali gyventi su brangiausiu pasaulyje žmogumi po vienu stogu ir auginti jo vaikus… “Už savo meilę reikia kovoti. Džiaugiuosi, kad nepalūžau. Be Pauliaus (vardas pakeistas, – Aut. past.) mano gyvenimas būtų beprasmis”, – sakė Daina, sutikusi papasakoti savo ir kunigo meilės istoriją tik po to, kai pažadėjome pakeisti jos vardą. “Dar žaizdos neužgijusios. Pauliaus tėvai iki šiol mane ir mudviejų vaikus ignoruoja. Santuokoje gyvename jau penkerius metus, o jie nėra matę nei manęs, nei anūkų. Baisu ir prisiminti, kokių priemonių jie ėmėsi, kad tik mus išskirtų. Bijau, kad paskaitę straipsnį, vėl neduos ramiai gyventi”, – sakė Daina. Daina nesureikšmina savo meilės istorijos, teigdama, kad iš visų kitų ji skiriasi tik tuo, kad jos meilės vaisius buvo uždraustas. “Kai moterys suvilioja vedusius vyrus daugeliui atrodo įprasta. Tačiau visuomenė dar labai smerkiančiai žiūri į tas, kurios nepabūgsta atimti žmogaus iš paties Dievo”, – sakė Daina. Daina sutiko Paulių prieš penkerius metus pas seną savo pažįstamą. Tuomet Paulius dar buvo klierikas. Dar dabar moteris atsimena iki ryto trukusį judviejų pašnekesį.

Didžioji gyvenimo meilė ar priklausomybė?
|

Didžioji gyvenimo meilė ar priklausomybė?

Kaip atskirti tikrą meilę arba sveiką, saugų prisirišimą prie mylimo žmogaus nuo patologinio prieraišumo? Kitaip tariant, kuo skiriasi laiminga meilė nuo nelaimingos? Gal tai padės suprasti vienos moters istorija. Jauna, patraukli 31 metų moteris. Išsilavinusi, finansiškai nepriklausoma. Niekada nebuvo ištekėjusi. Ji pasakoja: „Man visą laiką nesiseka meilės srityje. Ir nesuprantu kodėl. Mano charakteris nuolaidus, sako, net itin malonus. Esu draugiška, linksma, mėgstu šokti, patinka lengvasis kultūrizmas. Prižiūriu savo figūrą. Vyrams patinku. Man vyrai taip pat patinka, ypač rimti, solidūs, protingi ir temperamentingi.” Bet visi šios moters meilės romanai prasideda ir baigiasi pagal tą patį scenarijų. Iš pradžių jie patinka vienas kitam vienodai. Vėliau ji nusprendžia, jog sutiko savo gyvenimo vyrą ir nieko nebegali su savimi padaryti – įsikabina į jį. Pamiršta savo pomėgius, darbus, netgi drauges. Apie nieką, išskyrus mylimąjį, daugiau negalvoja. Jos meilė – lyg koks apsėdimas, priklausomybė. Perdėtas dėmesys ima varginti vyrą – šis nebeturi kuo kvėpuoti, jam nebelieka psichologinės erdvės asmeniniam gyvenimui. O moteris vis veržiasi kaip kokia okupantė, bando jį priversti paklusti, ir vyras išeina.

Meilė kaip dorovinė vertybė ir santuokos pagrindas
| | | | | |

Meilė kaip dorovinė vertybė ir santuokos pagrindas

Kas yra meilė? Keldami tokį klausimą, ieškome ne vien kokio nors bendro paaiškinimo. Norime žinoti, kaip su meile susitinkame , ką ji mums duoda. Meilei apibudinti neužtektų net kelių popieriaus lapų, net įvairiose knygose ją autoriai apibudina įvairiai.Meilė yra jausmas – švelnumas, rūpestingumas ir ilgesingas troškimas. Meilė – yra veiksmas, gerumas, labdaringumas ir įsipareigojimas, Meilė yra pažinimas – požiūrio atvirumas, bendrystės įgyvendinimas. Meilė tai stiprus intensyvus jausmas, kurie traukia žmones vienus prie kito ir skatina palaikyti santykius. Poreikis mylėti – vienas iš pačių svarbiausių žmogaus gyvenime. Viskas prasideda vaikystėje. Jei šeimoje vaikas yra mylimas, jei tarp tėvų ir vaikų susiformavo šilti ir švelnūs santykiai, yra pagrindo tikėtis, kad ateityje vaikas bus kilni asmenybė, mokanti džiaugtis gyvenimu ir dovanojanti meilę savo artimiesiems. Taigi žmogus negali gyventi be meilės. Jis liktų būtybe, nesuprantama pati sau, jo gyvenimas būtų beprasmis. Todėl meilė, pasak Jono Pauliaus II, yra pagrindinis ir vidinis kiekvieno žmogaus pašaukimas. Tikslas: apžvelgi meilę kaip dorovinnę vertybę ir santokos pagrindą.

Ar mokate bučiuotis?
| |

Ar mokate bučiuotis?

Taip, taip, neseilioti partnerio lūpų, ausų ir visa kita, nepalikti mėlynių, nesikandžioti, nekalenti dantimis į dantis, bet bučiuotis?Jei ne, jūsų laukia kelios pamokėlės. Vakuuminis bučinys. Įsisiurbiama į partnerės lūpas, lyg bandytum ištraukti ne tik sielą, bet ir visus vidurius. Toks bučinukas neturi trukti ilgai. Neatitrauk savo lūpų staiga, antraip atrodys, kad netoliese iššovė šampano butelis. Drugelis. Prikišk savo blakstienas prie mylimosios skruosto, paskui lėtai užsimerk ir atsimerk, kad blakstienos vos vos paliestų jos odą. Jei viską darysi teisingai, jos širdelė plaks į taktą tavo blakstienų virpčiojimui, jei ne, ją apims jausmas, kad persekioja įkyri musė. Ausies spenelio glamonėjimas. Gana rizikingas eksperimentas. Ausis – ne tik erogeninė zona, ji dar ir puikiai gaudo visokius garsus. Taigi netinkamai elgiantis ji gali išgirsti ne rojaus muziką, kurią, kaip manai, skleidi, bet kažką panašaus į vandens gurgėjimą tualete. Šnekamasis bučinys. Jis buvo itin populiarus valdant Prancūzijos karaliui Liudvikui XV. Įsimylėjėliai prisispausdavo vienas prie kito lūpomis ir kuždėdavo komplimentus, eilėraščius, madrigalus.

Bučiuotis ne tik malonu, bet ir sveika
| |

Bučiuotis ne tik malonu, bet ir sveika

Ar žinojote, kad bučiavimasis stiprina imuninę sistemą? Be to, ne ką blogiau bučiavimasis degina kolorijas. Taigi, sužinokite tai, ko dar nežinojote apie bučinius! Bučnio metu susitraukinėja daugiau nei 29 (kiti šaltiniai teigia, kad net 34) veido raumenys. Taigi, kam leisti krūvą pinigų kremams nuo raukšlių, jei galima kiauras dienas bučiuotis? Bučiuodamiesi partneriai vienas kitam perduoda kompleksą įvairių medžiagų (riebalus, druskas, baltymus). Visos šios medžiagos sustiprina žmogaus imunitetą. Kažin, ar ne Palangos pliaže prie čeburekų kiosko buvo atliktas šis tyrimas? Amerikiečių atlikti tyrimai teigia, kad moteriai, prieš ištekant, tenka laimė pasibučiuoti maždaug su 80 vyrų. Dabar supratau, kodėl aš tokia nelaiminga! Bučinio metu sudeginamos 26 kalorijos per minutę. Antireklama sporto klubams. Lūpų jautrumas 200 kartų viršija rankų jautrumą. Statistika teigia, kad vyras, kuris ryte prieš išeidamas į darbą, pabučiuoja savo partnerę, prailgina savo gyvenimą 5 metais. Kadangi vyrų amžius vidurkis yra trumpesnis nei moterų, nuo šiol reikės rinktis kokiais 10 metų jaunesnius vyrus. Tik viena bėda, nežinia, ar jie mane pasirinks. Aistringas bučinys, kuris statistiškai tęsiasi apie 90 sekundžių, skatina širdies plakimą, padidina pulsą ir hormonų kiekį kraujyje, o tai pasirodo, sutrumpina gyvenimą viena minute. Keista, visada galvojau, kad aistringas bučinys tai tik pliusas?

8 priežastys: kodėl verta bučiuotis daugiau!
| |

8 priežastys: kodėl verta bučiuotis daugiau!

Daugiau nei 90 proc. žmonių bučiuojasi, taip rodydami, kad ši sena meilės jausmo ekspresija, yra naudinga mūsų kūnui ir sielai, rašo telegraph.co.uk. Mums patinka bučiuotis, nes apima malonus jausmas, jaučiamės arčiau savo partnerio, tačiau tai dar ne viskas – bučinys mus paveikia kur kas giliau nei galite paalvoti. Kai kurios moterys sako, kad gali pajausti kaip klostysis santykiai su vyru vos po pirmojo bučinio, tvirtina Michaelis Cane‘s, knygos „Bučiavimosi menas“ autorius. Ir tai tik vienas iš dalykų, kodėl verta daugiau bučiuotis. Bučiniai: Mažina stresą. Naujausias Lafayette koledžo mokslininkų tyrimas parodė, kad bučiavimasis sumažina kortisolio, streso hormono, kiekį. Primena meditaciją. Bučiavimasis leidžia užmiršti rūpesčius ir tą akimirką ramybės neduodančias mintis. Jis suteikia labai panašų psichologinį efektą į meditaciją. Vyrams sukelia prisirišimo jausmą. Bučiavimasis padidina oksitocino kiekį, kuris vyrui sukelia prisirišimo jausmą. Mokslininkai iš Lafayette koledžo nustatė, kad bučiavimasis skatina vyrus įsipareigoti. Leidžia išsaugoti sveikesnius dantis. Papildomas kiekis seilių padeda nuplauti nuo dantų bakterijas.

Kaip ir kur bučiuoti merginas? Bučiniai, bučiavimasis, kaip bučiuotis?
| |

Kaip ir kur bučiuoti merginas? Bučiniai, bučiavimasis, kaip bučiuotis?

KAS PASAKĖ, kad „bučinys yra tik bučinys”, manau, gerokai suklydo. Bučiniai gali reikšti daug daugiau – jei tik jūs to norite, juk bučiavimasis puikiai gydo nuo susilpnėjusio libido, pakelia seksualinį tonusą, tais kartais, kai jus nuvilia erekcija, puikiai atstato susvyravusį ego, o neretai ir „prikelia iš numirusiųjų”. Paslaptis čia tik viena – bučiuokitės, nesustokite! Juk neretai žmonės po kokio „trečio karto” nebeteikia reikšmės bučiniams arba iš viso nustoja bučiavęsi. Taigi – karštai apsikabinkite, įsisiurbkite lūpomis, darykite tai nuoširdžiai, galvokite, kaip seksualiai jums tai pavyksta ir iš tikrųjų mėgaukitės. Jokiu būdu netramdykite garsų – dejuokite, jei tik norisi. Įsikibkite pirštais į partnerio (-ės) nugarą, slyskite delnais aukštyn žemyn, lieskite pečius, kaklą, sėdmenis. Nesustokite 30 minučių – po tiek laiko jūsų smegenys bus prisotintos laimės hormonų – endorfinų, o galbūt užsinorėsite ir ko nors daugiau… JEI NORITE įgyti nepaprastai seksualaus meilužio titulą, atkreipkite dėmesį ne tik į tai, kaip, bet ir kur bučiuojate. Nebūtina prekiauti nekilnojamuoju turtu, kad atmintumėte: vieta – ypač svarbi.

Įstabioji ir gražioji bučinio istorija
| |

Įstabioji ir gražioji bučinio istorija

Jeigu žmogus galėtų suskaičiuoti, kiek kartų per gyvenimą bučiavosi, rezultatas pritrenktų. Juk bučiniai – labai svarbi ne tik intymių santykių, bet ir bendravimo dalis. Ar kas nors uždavė sau klausimą: „Kas yra bučinys? Kokia jo kilmė? Ir išvis – kodėl bučiuotis taip malonu?” Kadaise italas Lambrozo pasiūlė teoriją, kad bučinys atsirado Ugnies žemėje. Neva tenykščiai gyventojai neturėjo jokių rakandų ar indų vandeniui. Jie arba pasilenkdavo ir burna gerdavo, arba siurbdavo vandenį per nendrinį vamzdelį. Vaikams taip gerti buvo pernelyg sudėtinga, tad motinos prisisemdavo burnas vandens ir girdydavo mažylius tiesiai į burną. Taip atsirado bučinys. Romėnai bučinio kilmę aiškino originaliau: vyrai prisiliesdami lūpomis galėdavo patikrinti, ar žmona negėrė, kai jų nebuvo namie. Ne mums spręsti, kuri iš šių teorijų teisinga, bet bučiniai sparčiai plito. Tiesa, galiojo galybė taisyklių. Viduramžiais daugelyje Europos šalių merginos pabučiavimas reiškė pasiūlymą tuoktis. Tai atsispindėjo net įstatymuose. Romoje nuotaka, kurią pabučiavęs jaunikis netikėtai mirdavo vestuvių išvakarėse, įgydavo teisę į pusę jo turto. O jaunuoliai, pabučiavę merginą ir vėliau atsisakę ją vesti, turėdavo sumokėti milžinišką baudą. Ispanijoje, kuri buvo pati griežčiausia moralės sergėtoja Europoje, XVII amžiuje moters pabučiavimas prieš jos valią buvo prilyginamas išprievartavimui.

Kodėl žmonės bučiuojasi?
| |

Kodėl žmonės bučiuojasi?

Kas yra bučinys? Kokią paslaptį slepia lūpų susiliejimas? Bučinys reiškia klausimą: ar neužimta jūsų širdis? Ir atsakymą – laisva. Taip, laisva! Iš istorijos žinoma, kad nei Homero, nei Heziodo, pirmųjų senovės graikų poetų, herojai nepažino tokio bučinio, kokį dabar įsivaizduojame esant kaip etaloną. Nei Hektoras, amžiams atsisveikindamas su Andromache, jos nepabučiavo, nei Odisėjas, sutikęs Penelopę… Net ir tūkstantmečiams praslinkus, kai Europa jau svaigo nuo bučinių, daugelis tautų, ypač Azijos, nepatyrė šio malonumo. Susitikę eskimai, kaip ir kitame pasaulio krašte gyvenantys boliviečiai, trinasi nosimis, vietnamiečiai, rodydami meilę, vienas prie kito liečiasi šnervėmis. Vienas keliautojas praėjusiame amžiuje Australijoje pamėgino pabučiuoti aborigenę, o ši baisiausiai persigando, nes pamanė, kad ją užpuolė žmogėdra. Japonijoje bučinys labai ilgai buvo laikomas ne itin maloniu dalyku. XX a. pradžioje Tekančios saulės šalies cenzūra iškirpo iš užsienietiškų filmų per 800 tūkstančių metrų bučinių ir glamonių… Kai kurios scenos japonų kinematografininkų užsakymu buvo pakeistos rankos paspaudimu. Kadaise italas Lambrozo pasiūlė ne itin pagrįstą teoriją, kad bučinys atsirado Ugnies žemėje. Pasak jo, šios žemės gyventojai neturėjo jokių rakandų ar indų vandeniui. Jie arba pasilenkdavo ir burna gerdavo, arba, jei krantas būdavo status, siurbdavo vandenį nendriniu vamzdeliu.