Švietimas

Patyčios - mokyklų kasdienybė

pagal
Paauglės su telefonais
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Mokykla be patyčių. Deja, bet daugybė Lietuvos vaikų tokios net negali įsivaizduoti. Prasivardžiavimai, užgauliojimai, apsistumdymai tokie įprasti, kad tikėtis juos sutramdyti daugeliui atrodo naivu. Šiais metais atlikto tyrimo duomenimis, 70 procentų Lietuvos mokinių mokykloje patiria patyčias. Patyčių mokyklose dažnumu ir intensyvumu Lietuva pirmauja Europoje. Tačiau patyčios - ne gripas, todėl niekas neskelbia epidemijos, nors kenčia nuo jos daugelis. Teisinės pagalbos taip pat nėra. Visuomenė smurtu laiko veiklą, kai liejasi kraujas, lūžta kaulai, lieka mėlynės. Jei tėvas sumušė vaiką, bet neliko mėlynių, tai nelaikoma smurtu. Ir negali tam vaikui padėti, nes bus sunku įrodyti, kad tėvas smurtavo. Švedijoje ir tėviškas plekštelėjimas vaikui per užpakalį laikomas smurtu. Lietuvoje tai vadiname auklėjimu. Psichologinis smurtas taip pat nepalieka tuoj pat apčiuopiamų fizinių pėdsakų. Pamanykit - pastūmė, atėmė pieštuką, pargriovė, pravardžiavo. Daugelis mokytojų tokią savo auklėtinių kasdienybę laiko normaliu reiškiniu. Jeigu vaikas dėl tokių dalykų skundžiasi, laikoma smulkmena. Apie tai, kad patyčios kitam vaikui sukelia daug sielos skausmo, nevisada susimąsto ir pedagogai. Atrodytų, iš patyčių žmogus su amžiumi turėtų "išaugti", deja, kaip liudija į redakciją atskubėjusios merginos pasakojimas, patyčios egzistuoja ir tarp vyresnių moksleivių. Šią savaitę konfliktas kilo tarp Tauragės profesinio rengimo centro auklėtinių.

Legaliai įsidarbinti vasaros atostogų metu - misija neįmanoma?

pagal
young-people-row-with-thumbs-up_1098-2557
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Lietuvos mokinių parlamento (toliau LMP) Socialinių reikalų komitetas praėjusią savaitę LR Seimo Socialinių reikalų komitetui įteikė rezoliuciją dėl Lietuvos respublikos Užimtumo rėmimo įstatymo. Mokinių atstovai atkreipia dėmesį, kad viena aktualiausių problemų, kylančių šiandieniniam jaunimui - užimtumo stoka, labiausiai paaštrėjanti vasaros atostogų metu. Vienas iš būdų skatinti vaikus turiningai praleisti atostogas - sudaryti sąlygas legaliai įsidarbinti sezoniniam darbui. Tačiau šiandieninė situacija kiek kitokia: nepilnamečiui, norinčiam įsidarbinti vasaros metu, tai tampa tiesiog neįmanoma misija. LMP teigimu, skatinant jaunimą įsidarbinti vasaros metu, būtų įmanoma dar efektyviau vykdyti profesinį orientavimą ir informavimą bei spręsti opią jaunimo užimtumo stokos problemą. Rezoliucijoje pastebima, kad vasaros atostogų metu kultūrinė veikla nepilnamečiams yra prastai ir negausiai organizuojama, o vasaros stovyklos yra sunkiai prieinamos mažesnes pajamas gaunančioms šeimoms, todėl dažnai paaugliai praleidžia nenaudingai ar netgi žalingai. "Vis daugiau nepilnamečių ieško sezoninio darbo, bet dažnai, susidūrę su darbdavių nenoru įdarbinti pilnametystės nesulaukusių asmenų, pasirenka nelegalų darbą, o tai ne tik kelia grėsmę paties jaunuolio gerovei, bet ir nenaudinga valstybei", - teigia LMP Socialinių reikalų komiteto pirmininkė Kotryna Gasiūnaitė.

Lietuva pasiryžusi valstybiniu lygiu spręsti patyčių ir smurto problemas mokyklose

pagal
Šaukianti mergina
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Gruodžio 6-7 d. Vilniuje vyksta tarptautinė konferencija "Modernūs požiūriai į patyčių ir smurto prevenciją mokyklose", kurioje pirmą kartą valstybiniu lygiu, dalyvaujant daug tarptautinių ekspertų, gvildenama patyčių ir smurto problema mokyklose. Konferencijoje pristatyta "Olvėjaus patyčių prevencijos programa". Šios programos autorius Bergeno universiteto psichologijos profesorius Dan Olvėjus ir jo kolegos išsamiai išnagrinėjo 2001m. Norvegijoje pradėtą įgyvendinti prevencijos programą, kurioje dalyvauja 500 Norvegijos mokyklų. Šią programą įgyvendinti valstybiniu lygiu pasiryžusi ir Lietuva. Sveikinimo kalboje Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus išreiškė viltį, kad ši programa turėtų tapti prieinama visiems Lietuvos vaikams. Prezidento nuomone, atlikti šį milžinišką darbą įmanoma tik suvienijus valstybės institucijų ir nevyriausybinio sektoriaus pastangas, remiantis abipusio pasitikėjimo ir konstruktyvaus bendradarbiavimo principais.

ES lėšomis rekonstruojamas Lietuvos Etnokosmologijos muziejus taps tarptautinio lygio kultūros objektu

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Lietuvos Etnokosmologijos muziejuje pradėti rekonstrukcijos ir naujos statybos darbai. Taip pat statomas naujas teleskopo bokštas su antru 4 kartus galingesniu teleskopu. 3 000 m² ploto kompleksą ES lėšomis numatoma atnaujinti iki 2008 m. rugpjūčio. Rekonstravus dabartinių poreikių nebeatitinkančius pastatus, unikali architektūrinė forma ir išskirtinis turinys iš esmės pakeis Etnokosmologijos muziejaus statusą - iš žinomo Lietuvoje kultūros centro jis taps originaliu kultūros ir turizmo traukos objektu, aprėpiančiu ES bei kaimynines rytų šalis. "Lietuvos etnokosmologijos muziejus, kurio esmė - žmogaus ir žmonijos ryšiai su Kosminiu pasauliu, yra vienintelis tokio pobūdžio muziejus pasaulyje. Jis neabejotinai taps sektinu pavyzdžiu kitoms šalims steigti savus Etnokosmologijos muziejus", - įsitikinęs muziejaus direktoriaus dr. Gunaras Kakaras. Jo teigimu, įgyvendinus rekonstrukciją pagausės meno ir mokslo renginių, bus išplėsta muziejinė ekspozicija bei atnaujintos lankytojams skirtos programos. "Tiek savo architektūra, tiek unikaliu turiniu muziejus atitiks europinį lygį. Ši rekonstrukcija, skirta Lietuvos tūkstantmečio paminėjimui, yra naujo kultūros fenomeno gimimas Lietuvoje", - įsitikinęs p. Kakaras. Visi darbai vykdomi ES ir Lietuvos respublikos lėšomis pagal trišalę Ūkio ministerijos, Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA) ir Etnokosmologijos muziejaus sutartį.

Galimoms aukštųjų mokyklų aferoms ištirti reikalaujama valstybinio audito

pagal
Galimoms aukštųjų mokyklų aferoms ištirti reikalaujama valstybinio audito
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Šalyje reikalaujama atlikti valstybinį aštuonių universitetinių aukštųjų mokyklų auditą, kuriuo būtų nustatyta, ar studentų stipendijoms skirtos valstybės lėšos šiais metais buvo panaudotos tinkamai. Dėl tokio pobūdžio audito inicijavimo vakar, lapkričio 5 d., Lietuvos studentų sąjunga (LSS) kreipėsi į LR Seimo pirmininką V. Muntianą, LR Seimo pirmininko pavaduotoją G. Steponavičių bei Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininką V. Domarką. Pagal galiojančius teisės aktus pavesti Valstybės kontrolei atlikti valstybinį auditą gali Seimas savo nutarimu. "Turime pagrindo įtarti, kad šiais metais daugiau nei trys milijonai litų studentų stipendijoms skirtų lėšų buvo perskirstyta kitoms su studentų parama nesusijusioms programoms finansuoti pažeidžiant valstybės teisės aktus bei studentų interesus. Tai primena prieš keletą metų susiklosčiusią situaciją, kuomet panašiu būdų iš studentų rėmimo programų aukštosios mokyklos savavališkai išėmė daugiau nei šešiolika milijonų litų. Tokie veiksmai laikytini aferomis, žeminančiomis aukštųjų mokyklų vardą ir pažeidžiančiomis teisėtus studentų lūkesčius", - teigia Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Jonas Okunis. LSS duomenimis, galimai vengiant būtino Studentų savivaldų pritarimo, šiais metais aštuonios universitetinės aukštosios mokyklos iš studentų paramai skirtos programos "Studentų rėmimas" perkėlė lėšas į žymiai platesnėms reikmėms skirtą programą "Aukščiausios kvalifikacijos specialistų rengimas". Vienos dažniausių pastarosios programos finansavimo krypčių - aukštųjų mokyklų administracinių ir ūkinių funkcijų užtikrinimas, infrastruktūros gerinimas.

Diplominio darbo gynimo ypatumai Lietuvos universitete

pagal
child-student-learning-school_23-2149511033
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Ką tik praūžė Lietuvoje dar viena diplominių darbų gynimo banga į pasaulį paleidusi tūkstančius jaunųjų mokslininkų ir šiaip intelektualiųjų specialistų, nors teoriškai universiteto paskirtis ruošti tik mokslininkus. Vieni jų kels Lietuvos ūkį, brandins visuomenę, treti - kels aukštojo mokslo lygį toliau kopdami aukštojo mokslo pakopomis, tačiau daugelis kels kitų valstybių ūkius ar studijuos užsienyje. Ir ne be priežasties. Šią vasarą Vytauto Didžiojo Universitetas eilinį kartą organizavo tarptautinių santykių ir diplomatijos programos magistrinių darbų gynimus. Viešieji gynimai nesusilaukė didesnio nei visuomenės, nei pačio instituto personalo dėmesio. Didelėje auditorijoje be komisijos ir besiginančiųjų pasirodydavo vos vienas kitas kažkuo su institutu susijęs veidas. Tokia atmosfera asocijuojasi su vykusiais komunistų partijos plenumais, kai jų eiga ir baigtis būdavo užprogramuota ir visiškai aiški bei banaliai nuobodi. Tokioje padėtyje atsidūrusi vertinimo komisija pasijunta visagalė, nes nėra jokios kritinės masės, kuri galėtų kontroliuoti komisijos darbo kokybę. Labai nemaloniai nustebino pats gynimo procesas. Pristačius savo atliktą tyrimą sekė oponento recenzija. Atrodo viskas kaip ir turėtų būti. Tačiau esminė gynimo dalis (pabrėžiu - gynimo) - diskusija pasibaigia neprasidėjus. Bandydamas atsakyti į oponento kritiką, išdėstyti savus argumentus ir taip iškeldamas problemą į aukštesnį auditorijos lygį tarsi atsitrenki į sieną.

Užklupus žaibui nepraraskite budrumo

pagal
thunder, thunderstorm, purple
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Žaibas - natūrali gamtinė elektros iškrova, įvykstanti audros metu. Matomą žybsnį lydi trenksmas ir elektromagnetinis spinduliavimas. Žaibą sukelia debesų elektrinė poliarizacija, kurios metu apatinė debesies dalis įsielektrina neigiamai, o viršutinė - teigiamai. Formuojantis žaibui, iš debesies link žemės trenkia pirminė debesies iškrova, o jai priešpriešais - pirminė žemės iškrova. Dauguma (apie 95 %) žaibų yra vadinamieji neigiami žaibai, trenkiantys iš žemės atžvilgiu neigiamai įkrautos apatinės debesies dalies. Dauguma tokių žaibų trunka apie ketvirtį sekundės, įtampa juose siekia 100 megavoltų, elektros srovė - apie 60 - 170 kiloamperų. Statistika skelbia, jog žaibas tiesiai į žmogų trenkia palyginti retai - dažniausiai jo aukomis tampa stovėjusieji šalia medžio ar vandens telkinio. Dažnai ant žemės be sąmonės randamas žmogus būna smarkiai apdegęs. Žaibas akimirksniu perskrodžia žmogaus kūną, palikdamas įeinamąjį ir išeinamąjį nudegimus. Dažniausiai žaibas į kūną patenka per liemenį ar kitą viršutinę kūno dalį, o išeina per kojas. Žaibo smūgis gali pažeisti vidaus organus, raumenis, gali lūžti kaulai, pažeidžiamas stuburas. Traumos metu raumenyse išsiskyrusios medžiagos gali staiga sutrikdyti inkstų veiklą. Žaibas pažeidžia smegenis, todėl jos nebeįstengia kontroliuoti kvėpavimo, ir žmogus pradeda dusti. Dauguma nukentėjėlių praranda sąmonę arba ji pritemsta (atsigavus neatsimenama, kas įvyko).

Renkamės labradoro retriverio šuniuką

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Jeigu jūs nusprendėte įsigyti šunį ir išsirinkote labradoro retriverį, tai jums reiktų žinoti bent elementariausias šios veislės ypatybes. Tik tada jūs išvengsite bendradarbiavimo su pardavėjais, tikinančiais ir siūlančiais „patį super tikriausią labradorą“. Bendras vaizdas apie būsimą augintinį (kad ir kokios veislės jis bebūtų) susidaro sužinojus, koks yra konkrečios veislės standartas. Žinodami, kokius elementarius reikalavimus atitinka labradoro retriveris, galėsite sėkmingai išvengti eilę nesklandumų. Taigi, jūs norite įsigyti veislės standartus atitinkantį labradoro retriverio šuniuką. Visai nebūtina verstis per galvą tik pamačius pirmąjį pasitaikiusį skelbimą. Būtų žymiai naudingiau pamatyti dvi – tris šunų parodas, kuriose pamatysite nemažai labradoro retriverio šuniukų ir susidarysite bendrą vaizdą, kaip turi atrodyti šios veislės šuo. Ten jūs galite pamatyti potencialų savo būsimo šuniuko tėvą, kadangi patinai, kurie yra aktyviai ir civilizuotai veisiami, nepriklausomai ar jie tituluoti, ar ne, nuolat dalyvauja parodose (ir ne tik savame mieste, regione). Toks šuns „formos palaikymas“ yra vadinamas prestižiniu. Kad patinas visada būtų geros formos, jis privalo būti dėmesio centre ir dalyvauti parodose. Prasminga įsigyti pilnavertį šunį ir susipažinti su klausimais, iškylančiais auginant labradoro retriverį (elgesys, auklėjimas), žinoti tos veislės standartus. Būtina nuspręsti, kokios spalvos šuns norite ir ar tai bus patinas, ar patelė.

Konreksai

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Kornreksas - labai įspūdinga veislė. Šių kačių kailiukas minkštas, garbanotas, jos beveik nesišiaria. Tai labai meilios katės, o jų būdas angeliškas. Kornreksas - maža arba vidutinio didumo, raumeningo kūno ir smulkių kaulų katė. Kojos ilgos, letenelės mažos ir ovalios. Nugara turi būti šiek tiek išsirietusi į viršų. Ilgos plonos uodegos galas posmailis.. Ovalios galvos ilgis didesnis už plotį, bet galva neturi būti per ilga. Iš profilio nosis ir smakras sudaro tiesią liniją. Kornrekso nosis ilga: amerikietiskasis kornreksas turi romeniską, šiek tiek išgaubtą nosį, europietiškojo kornrekso nosis tiesi. Didelės ausys aukštai ant viršugalvio, bet neturi būti per arti viena kitos. Akys elipsės formos. Plaukas trumpas, minkštas ir plonas. Kornrekso kailis minkštesnis už devonrekso, nes kornreksas neturi šiurkstesnių dengiamųjų plaukų. Idealus kailis tankiai, tolygiai garbanotas ir panašus į skalbimo lentą. Šios veislės katės visiškai neturi dengiamųjų plaukų. Ūsai ir antakiai garbanoti. Nuplikusios kailio vietos ar uodega - trūkumai, bet šios veislės kaičių kailis paprastai būna itin menkas. Kornreksai gali būti visokių spalvų, net su žymėmis, būdingomis Siamo katėms- tokie kornreksai vadinami sireksais. Parodose plauko kokybė svarbesnė už spalvą. Dažniausios spalvos- juoda ir melsva su baltais lopais arba be jų, dryža arba ne, tačiau parodose galima pamatyti ir vėžlio kiauto piešinio bei visiškai baltų kornreksų.

Burmos katė (Burma, Burmese)

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Manoma, jog Burmos katė (dar kitaip vadinama Burmese, Burmesin, Burma) yra kilusi iš pietryčių Azijos. Mat Tailando rankraščiuose minima kačių veislė garsėjanti tamsiai rudu kailiu, kuri veikiausiai ir buvo Burmos kačių pirmtakė. 1930 m. Džozefas Tompsonas pirmasis į Ameriką atsivežė katę labai panašią į Siamo, tačiau rudos spalvos kailiu. Nors burmos katės yra azijietiškos kilmės, tačiau šiandien ji laikoma amerikietiškąją veisle, kadangi ši veislė būtent čia pirmiausia buvo pripažinta ir pradėta veisti. XX a. po 50-dešimtųjų metų, ši katė iš Jungtinių valstijų pateko į Didžiąją Britaniją, o iš čia paplito ir po visą pasaulį. Burmos katės laikomos vienos ištikimiausių bei prieraišiausių kačių, kurioms labai svarbus ryšys su žmogumi. Su šiomis katėmis būtina nuolat bendrauti, jas kalbinti, todėl užimtiems žmonėms, kurių dažnai nebūna namuose, šių kačių įsigyti nereikėtų. Tuo tarpu šeimoms, turinčioms vaikų, ši katė – idealus naminis gyvūnėlis. Tai labai draugiškos, gero, meilaus ir netgi romaus būdo katės. Be to, jos kitaip nei daugelis kačių, mielai eina pririštos prie pavadėlio. Tiesa, tai labai savimi pasitikinčios, smalsios, protingos katės, puikiai sutariančios tiek su katėmis, tiek su šunimis. Įdomu tai, jog šios iš pažiūros ramios katės tuo pačiu gali būti ganėtinai judrios bei žaismingos. Lyginant su Siamo katėmis, burmos kačių balsas yra tylesnis. Įsigyjant šią katę vis dėlto patartina gerai apsvarstyti, nepamirškite, jog jos gali išgyventi net iki 20-ties metų!

Britų trumpaplaukė (Britich shorthair)

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Mokslininkai ligi šiol tebesiginčija, kas į Britaniją atgabeno pirmąsias namines kates - senovės Romos legionieriai ar Finikijos pirkliai. Kaip ten bebūtų, netoli Selčesterio ir Berkšyro miestų, apdegusio namo griuvėsiuose, rasti naminės katės palaikai. Gaisras nusiaubė visą turtingų namų kvartalą ir palaidojo ne tik šeimininkų mantą, bet ir mylimus gyvūnėlius. Tais laikais (maždaug IV mūsų eros amžiuje) katė buvo retas, egzotiškas ir brangus gyvūnas, kurį įsigyti galėjo tik pasiturintys miestiečiai. Tai meilios, švelnios, supratingos, judresnės nei persų veislės katės. Jos labai paplitusios ir mėgstamos ne tik Europoje, bet ir kituose žemynuose. Žmonėms jos patinka, nes yra taikios, kantrios, linksmos, stabilios psichikos, be nereikalingų emocijų katės. Dažniausiai bet kurioje situacijoje išlieka ramios, todėl šeimininkams nesukelia daug papildomų rūpesčių. Gerai jaučiasi gyvendamos kaime ir mieste, kaime mėgsta pamedžioti. Mielai bendrauja su kitomis katėmis ir šunimis. Šios veislės katės plačia krūtine, raumeninga nugara ir pečiais, trumpomis masyviomis galūnėmis, storomis ir apvaliomis letenėlėmis, stora, palyginti trumpa, lengvai išlenkta uodega. Galva apvali, masyvi, snukis platus, smakras tvirtas ir storas, nosis trumpa, tiesi, be įlinkimo kaip „persų“. Trumpos, kiek suapvalintos, viena nuo kitos nutolusios ausys. Didelės apskritos, plačiai atmerktos akys. Jų spalva priklauso nuo kailio spalvos. Kaklas trumpas ir storas. Kailis švelnus, su pavilne.

Devonreksai

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Šios nepaprastos katės primena ateivius iš kosmoso ir pasakiškas būtybes. Jų kaklas iš pažiūros gležnas, galva plati, trikampė, ausys didžiulės, akys be galo išraiškingos. Devonrekso kailis žaviai garbanotas, be to, šios katės - asmenybės. Dauguma žmonių, kada nors laikiusių devonreksą, nebenori jokios kitos veislės. Devonreksas - protinga švelnaus, meilaus būdo katė. Šios katės dievina žmogaus draugiją ir liūdi paliktos vienos. Jos jaučiasi nepaprastai laimingos, jei aplink kiaurą dieną zuja žmonės, o vienišas devonreksas voljere labai sielvartauja. Šios katės nuo vienatvės net suserga. Devonreksai dideli smalsuoliai ir nenori likti nuošalyje, kai kas nors vyksta. Jūsų pirkiniai bus kruopščiai patikrinti, o svečiai kaipmat virs geriausiais draugais. Šios protingos ir nepaprastai prieraišios katės gali išmokti visokių triukų, pavyzdžiui, atnešti mažus žaisliukus, nesipiktina jos, ir vedamos už pavadėlio. Net senstelėję devonreksai vikrūs ir žaismingi. Jie mėgsta šokinėti, karstytis, ir jei neįtaisysite katei tvirto stulpo nagams galąsti ir kelių aukštų lipynės, ji ims niokoti jūsų baldus. Paprastai devonreksai gražiai sutaria su kitomis katėmis, dauguma nesipyksta ir su šunimis. Šios katės - tikros vaikų draugės. Draskytis joms tiesiog nepatinka. Beveik nesišeria, todėl, daugelio žonių nuomone, tiesiog idealus kambarinis gyvulėlis. Devonrekso kailiukas šiek tiek šiurkštesnis už kornrekso, nes devonreksai turi dengiamuosius plaukus.

Secured By miniOrange