Politika

„Gender Loops" ir prezidento rinkimai

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Dar neišdilo iš atminties dramatiška dviejų dainininkių kivirčo istorija su nulaužtu nagu ir gerai suplanuotomis politinėmis pasekmėmis. Istorija, plačiai nušviesta TV ekranuose bei naujienų portaluose nustelbė rinkiminę kampaniją į parlamentą. Tradicinės partijos pasigedo rinkėjų balsų, kuriuos prognozavo įvairūs tyrimai ir apklausos. „Netikėtai", nemažą dalį balsų surinko visiškai „šviežia" partija. Nauji rinkimai ir naujos idėjos kaip juos pakreipti reikalinga linkme. Sukuriamas naujas įvykis, nustelbiantis praėjusį. Nepaslaptis, kad prezidentinės rinkiminės kampanijos favoritei galima pakenkti tik dviems atvejais: 1. Pačių rinkėjų abejingumas „Ko eiti balsuoti jei ir taip aišku kas laimės". 2. Informacija apie kandidatę, kurioje atsispindės masių įsisavintas BLOGIS. Pirmąjį atvejį, atsižvelgiant į tautos lūkesčius, su šūkiais „Mums reikia Tavo balso" galima nesunkiai suvaldyti. Sudėtingiau su antruoju. Pradinis šio scenarijaus etapas jau atliekamas labai profesionaliai. Naudojama „auksinė" socialinio konflikto taisyklė „Išorinis priešas sustiprina organizacijos/ visuomenės/ tautos struktūrą". Ši taisyklė veikia įtaigiai, sutelkia kovai, nukreipia energiją reikalinga linkme. Scenarijus klasikinis. Signalas atėjo iš liaudies. „Visuomeninės organizacijos atstovai pasipiktino.... Paprašė išsiaiškinti... Pasiteisinti... Ministrai sureagavo... Pagrasino pasikviesti į talką prokurorus...Nubausti kaltininkus.... Patikino, kad „Gender Loops" metodika nebuvo taikoma darželiuose.

Kam dirba A.Valinskas?

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Mano pažįstami ir bičiuliai neduos sumeluoti – vos išgirdęs apie Lietuvos šoumeno Nr. 1 iniciatyvą steigti naują partiją ir paklaustas, ką tai gali reikšti sakiau: viskas priklausys nuo to, kas šios “partijos” rinkimų sąraše rikiuosis po A.Valinsko, Ž.Žvagulio ir jų sutuoktinių, L.Kunigėlio, K.Krivicko, J.Morkūno ir kitų iki skausmo pažįstamų veidų. Nes būdamas blaivaus proto įsivaizduoju Seime A.Siaurusevičių, E.Jakilaitį, I.Valinskienę, Berneen ir dar keletą “šoumenų” tačiau mano vaizduotė sunkiai priima Seimo narį V.Šapranauską, L.Kunigėlį, K.Krivicką ar Ž.Žvagulį. Nelabai įsivaizduoju Seime ir patį A.Valinską. Ir dėl vienos labai paprastos priežasties: buvimas Seime suteikia ne tik nemažą algą bei galimybę viešai reikštis, tačiau uždeda ir daugiau atsakomybės – pavyzdžiui derinti viešus ir privačius interesus, deklaruoti pajamas, rūpintis savo viešu įvaizdžiu. Todėl bent jau man iš pat pradžių buvo beveik aišku, kad Prisikėlimo “partija” bus tik priedanga. Po A.Valinsko spaudos konferencijos ši spėlionė, atrodo, visiškai pasitvirtino. Pasirodo, “žvaigždės” (na, nekyla ranka šį žodį rašyti be kabučių) bus tik ledlaužiu, o jų vietas užims profesionalai. Kalbant paprasčiau, Prisikėlimo “partija” tėra tik dar vienas politinis verslo projektas. Panašiai kaip “Leo LT”: atominė elektrinė - priedanga, o tikroji esmė - VP grupės verslas iš valstybės biudžeto. A.Valinskas neslepia prieš ką šis projektas nukreiptas – prieš V.Uspaskicho Darbo partiją ir R.Pakso Tvarką ir teisingumą.

Putino Rusija = Valinsko Lietuva?

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Lietuvai iki Rusijos galybės, o Rusijai iki Lietuvos demokratijos – ištisi šviesmečiai. Tačiau yra keli dalykai, kurie daro šias valstybes labai panašias. Ir turima galvoje šiuo atveju ne bendra SSRS istorija, Lenino raštai, gazuotas vanduo už tris kapeikas ar šlapia dešra iš po prekystalio. Abi valstybės jau dabar turi po garbės ir kraugeriškų planų ištroškusį politikos lyderį. Ir nors naujajam Seimo pirmininkui Arūnui Valinskui iki eksprezidento ir dabartinio Rusijos premjero Vladimiro Putino tie patys anksčiau minėti šviesmečiai, abu politikai turi daug daugiau panašumų nei vien tik žiurkiškas žvilgsnis, sarkazmo kupina fizionomija ar retėjanti ševeliūra. Abu vyrai nekenčia žurnalistų. Tiksliau, jie jų bijo, o ko yra bijoma, to arba yra stengiamasi atsikratyti, arba priversti paklusti. Antrasis variantas yra protingesnis, nes dar pirmosios žurnalistų mokyklos skelbė, jog tas, kas valdo informaciją – valdo pasaulį. Taigi nėra nieko geresnio, kaip kažkieno interesams vergaujanti žiniasklaida. Diskusijas, kas laukia Lietuvos žurnalistų, išprovokavo tas pats valdžios ir dėmesio ištroškęs ponas Valinskas. Jo poniškumą patvirtina ir tas faktas, jog gerbiamasis Seimo pirmininkas nemėgsta arba nemoka garbingai pralaimėti žodžių dvikovos ir nesugeba korektiškai pastatyti pašnekovo į vietą.

Aš už Prezidentę, bet…

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Pozityviai nuteikė praėjusi savaitė, kuomet ilgametė populiariausia Lietuvos politikė Dalia Grybauskaitė (toliau - DG) nutarė, kad atėjo laikas sugrįžti į gimtinės politinę areną. Pirmieji žingsniai solidūs ir įdomūs, bet šiek tiek per daug masėms nukreiptos populistinės retorikos apie naujus vėjus, skersvėjus ir oligarchų medžioklę. Aišku, kandidatė yra teisi manydama, jog jos populiarumas žmonių tarpe yra sąlygotas visuomenės neigiamo požiurio į “valdžios vyrus” ir jų partijas. Manau, ji neteisi manydama, kad jos atsiribojimas nuo tų blogųjų “dėdžių” gali tęstis visą kelią iki pat Daukanto aikštės. Jei kandidatė siekia tapti nepriklausomybės įsikūnijimu visos rinkiminės kampanijos metu, tai jos komunikacinis pasirinkimas, tačiau realybė gali padiktuoti kitokias sąlygas. Jeigu būsima Prezidentė norės būti aktyvia politinio proceso dalyve, jai reikės ne tik burti konsensusą viešoje erdvėje, bet dažnai rinkti daugumą Seimo salėje. Gal būt nereikia per daug reikalauti, oficiali kampanija dar neprasidėjo, juolab DG pozicijų kontūrai tik pradeda ryškėti. Politikė pasisako už pragmatišką ir šalies interesų sąlygotą užsienio politiką, už telkiančią politinę kultūrą bei valdžią, atsakančią į visuomenės poreikius. Žinoma, tai tik kandidatės piršimosi dienos, tad tokio pobūdžio pasisakymai TV laidoje FORUMAS paliks klausimą, “tad kokia gi ta Dalia Grybauskaitė?”.

Kodėl Grybauskaitė?

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Jums tokių klausimų nekylą? Man kyla….. Per diena sutinku krūvas žmonių, nuoširdžiai ketinančių už ją balsuot. Dar daugiau tokių reiškiasi mass media priemonėse. Visi ją remia, visi ja džiaugiasi, visi iš jos labai daug tikisi. KODĖL? Nesu joks panelės Grybauskaitės priešas (bėja tokį esu sutikęs tik vieną !), bet tikrai nesuvokiu jos fenomeno. Dažniausiai mano girdimas argumentas yra - “ji protinga“. Neabejotinai reikalinga savybė prezidentui, tačiau ar to užtenka ir svarbiausia, iš kur jie žino, kad ji protinga? Į tai man nieks negali atsakyt. Nors tikrai aktyviai domiuosi politika, niekad nesu girdėjęs jokios neaprėpiama išmintimi ir įžvalga trykštančios panelės Grybauskaitės kalbos. Daug kartų girdėjau gan griežtą pasakymą, kad esame šūduose iki ausų (kiba iki tol to nieks nežinojo). Dabar ji jau kalba, kad mus iš ten išves. Na bent iki juosmens. KAIP? Nieks negali atsakyt. Net ji pati (bent kol kas). Rečiau girdimas, bet vis dar pasitaikantis argumentas - “ji ne iš dabartinio, supuvusio politikos elito“. Tuomet, kaip ji galėjo tris metus išdirbt finansų ministre, kartu su AMB? Ir kodėl man žiūrint į ją visuomet fone, tarsi kokia aura, išryškėja ta stambi fizionomija….. Na gal čia mano problemos. Bet kodėl tada tas elitas taip draugiškai ją remia? Šią savybę mažai kas identifikuoja, bet man regis tai daro didel įtaką žmonių požiūriui. OK, aišku tai sveikintina savybė, bet……

D.Grybauskaitė - patyrusi kailių išdirbėja

pagal
D.Grybauskaitė - patyrusi kailių išdirbėja
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Šiandien pranešusios žinią, jog kandidatuos Prezidento rinkimuose, Dalios Grybauskaitės biografija nuo 1996-ųjų ideali. Nuo tada ji nuosekliai laiptelis po laiptelio kilo karjeros laiptais. Nemalk.lt pasidomėjo kandidatės į Prezidentus ankstesne biografija. Ji skelbiama Europos komisijos oficialiame puslapyje. Net 7 metus Dalia Grybauskaitė išdirbinėjo kailiukus Leningrado “Rot-front” fabrike (nuotraukose šio fabriko naujausios kolekcijos modeliai). ”Rot-front” - seniausias Rusijoje kailių fabrikas, vienintelis mokantis apdoroti net jūros gyvūnų kailius. Ar “Rot-front” - tik kailių perdirbimo fabrikėlis, Nemalk.lt atsakyti negali. Tačiau pavadinimas itin daug bylojantis. “Rot - front” - tai tarptautinis proletarų gestas – pakelta dešinė ranka sugniaužtu kumščiu. Lietuvoje tokiu šūkiu į kovą prieš valdžią kviečia Algirdo Paleckio partija „Frontas“. Sutapimas, tačiau Dalia Grybauskaitė patvirtino, jog ji nusprendė kandidatuoti Prezidento rinkimuose būtent per sausio 16-osios protestą, virtusį riaušėmis prie Seimo rūmų. Vienas aktyviausių šio protesto dalyvių buvo A.Paleckis ir jo vadovaujama „Fronto“ partija.

Kas mūsų laukia – grybai ar Grybauskaitė?

pagal
Dalia Grybauskaitė laimėjo rinkimus
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Jei būtų Vyriausioji rinkimų komisija numaniusi, kad tiek dailiosios lyties atstovių sieks prezidento posto, būtų privalėjusi pirmąjį rinkimų turą skelbti kovo aštuntąją. Vis dėlto kadangi prezidento rinkimai yra ne koks soliariuminių misių šou, tai ir, preliminariais duomenimis, apklausose pirmaujančios lyties atstoves korektiškiau būtų vadinti ne dailiąja, o perspektyviąja arba didžiąja lytimi. Nes šįkart, akivaizdu, moterų vaidmuo bus jau nebe dekoracinis, o pagrindinis. Netgi herojinis. Galima sakyti, kad pagaliau išaušo tokia diena, kad rinkimai gali apsieiti visai be vyrų. Nieko čia keisto – statistika ne pirmus metus skelbia, kad moterys mūsų šalyje faktiškai tapo stipriąja lytimi: ilgiau gyvena, vairuoja troleibusus, vadovauja kariuomenei, patruliuoja gatvėse, prižiūri laiptines, kad nelandžiotų pašaliniai ir narkomanai. Moterys niekuo nebenusileidžia vyrams net keliuose. Iki poros promilių ant drąsos “įkalusi” savivaldos politikos uosčiusi moteriškytė gali su trenksmais išversti kokio trąšų oligarcho tvorą ir tujas. Taigi nuo šiol vyriškosios lyties kelių gaidžiai privalo įsikalti į galvas, kad gatvėse atsirado rimtos konkurentės – kelių vištelės. Tačiau šįkart susitelkime ties moteriškaisiais prezidento rinkimais. Dalios Grybauskaitės, sakysite, pristatinėti neverta. Ji jau apie save viską pasakė: ne lesbietė, ne kagėbistė, bet rinkimuose dalyvaus. Žinios, ar komisarė dalyvaus rinkimuose, užgniaužusi kvapą laukė visa Lietuva.

Dalia Grybauskaitė - užuolankų verpete

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Nežinia baigėsi. Europos komisarė Dalia Grybauskaitė vakar pagaliau pranešė dalyvausianti Lietuvos Prezidento rinkimuose. “Supratau, kad esame visi pasiilgę tiesos ir atsakomybės už savo šalį. Norime visi gyventi be baimės, pasitikėdami savimi, vienas kitu ir rytojumi. Galiu ir noriu skirti savo patirtį, žinias bei gebėjimus tam, kad išguitume šešėlius iš moralės, politikos, ekonomikos ir sukurtume kitokią – piliečių Lietuvą, piliečių valstybę”, – savo motyvus paskelbė eurokomisarė. D.Grybauskaitės apsisprendimas bent jau kol kas leidžia manyti, kad per Prezidento rinkimus bus vienas ryškus lyderis, kuriam į kulną mėgins įkąsti daugybė keliomis galvomis menkesnių konkurentų, beveik neturinčių šansų laimėti. Bent jau tokį įspūdį galima susidaryti iš vakar skambėjusių komentarų, kuriuose buvo galima įžvelgti kitų kandidatų rezignaciją. D.Grybauskaitė vakar leido suprasti norinti būti nepriklausoma kandidatė, kurios rinkėjai nesietų su jokia partija, net su ją paremti besisiūlančiais liberalais ar konservatoriais, kurių patriarchas Vytautas Landsbergis, kiek pasvajojęs apie Prezidento regalijas, taip pat jau linksta paremti eurokomisarę. Ji viliasi, kad parašus surinks ir kitus organizacinius reikalus atliks savanoriai, o už finansinę paramą nereikės atsidėkoti jokiai verslo grupei. Kitaip tariant, D.Grybauskaitė Prezidento posto siekti nusprendė eidama dabartinio šalies vadovo Valdo Adamkaus pramintu keliu.

Realybės šou „Prezidentas“

pagal
Realybės šou „Prezidentas“
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Nors iki Lietuvos prezidento rinkimų liko vos keli mėnesiai, nė viena politinė partija dar nepaskelbė savo kandidatų į valstybės vadovus. Iš to galima daryti bent dvi išvadas. Pirma – pas mus politinėmis partijomis nepasitikima ne be reikalo, nes jos neatlieka vienos svarbiausių savo pareigų – būti visuomeninio gyvenimo sanitaru. Į bet kokias renkamas pareigas pretenduojantis asmuo pirmiausia turėtų atsiskleisti partijoje. Ir tada su aiškiai suformuluota programa, su savo patarėjų komanda, jau žinomais privalumais ir trūkumais pasirodytų rinkėjams. Kuo ilgiau bendraujama su tauta, tuo kandidatas geriau pažįstamas. Lietuvos politikai tikriausiai galvoja, kad paskutinę akimirką pasirodžiusiam kandidatui netikėtumo momentas suteikia papildomo žavesio. Politinės rinkodaros požiūriu tai gal teisinga - sumaniai reklamuojama nauja politinė prekė pas mus neblogai perkama, ką liudija darbiečių ar prisikėlėlių patirtis. Tačiau tai tik politinio nebrandumo ženklai, rodantys elementaraus padorumo stygių. Antra vis atidėliojamo kandidatų kėlimo išvada būtų tokia – galbūt Lietuvos prezidento postas iš tikrųjų nėra toks svarbus, kaip kad norima vaizduoti. Akivaizdu, kad prezidento rinkimo būdas – visuotinis balsavimas – neatitinka labai jau ribotų valstybės vadovo galių. Vienas Lietuvos politinio gyvenimo patriarchų yra gražiai pasakęs: „Svajonė būti prezidentu dažnam susuka galvą. Ir man taip buvo…“.

Obamos fenomenas Grybauskaitės pavidalu

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Tai kas vyko ir kažkuria prasme vis dar tebevyksta JAV, įgavo Obamamanijos pavadinimą. Visos visuomenės grupės įsitraukė į šį spektaklį, o Obamos garbinimo virusas išplito visame pasaulyje. Dabar jau nebelieka abejonių, kad didžiausią įtaką tam turėjo iki smulkmenų nušlifuota Baracko kalba, kurios turinyje nesunku atrasti geriausių visų laikų politinės scenos oratorių frazių (M.L.Kingo, W.Churchillo), bei tobula viešųjų ryšių sistema, formuota atsižvelgiant į geriausius komercinius analogus. Tačiau net ne tai yra svarbiausia. Pačia aktualiausia rinkiminės kampanijos tema tapo ekonominio collapse‘o grėsmė, o Obama, kalbėdamas PAPRASTAM piliečiui ilgainiui įdiegė mintį yes, we can. Deja, šis mesijas greičiausiai net nepriartės prie žadėto ekonominio stabilumo, ir šią nuojautą tik dar labiau sustiprina pastarųjų dienų pranešimai apie virtines bankrotų, beviltiškai atsakančių Obamai: no, we can't. Lietuva nėra kitokia, mūsų ekonominė situacija tokia pat dramatiška, ir tokios pačios viltys yra siejamos su naujuoju šalies vadovu. Beveik neabejoju, jog išvysime net ir tam tikras Grybauskamanijos simbolius. Visgi, viltis, kad Dalia išspręs visas šiandien šalį kamuojančias problemas, nuo besitraukiančių investicijų ir finansų rinkos nelikvidumo iki neefektyvios mokesčių sistemos ir korupcijos, yra mažų mažiausia nepagrįsta. Kai kurios problemos tiesiog per daug globalios, kitoms ji neturės konstitucinių galių. Susižavėjimas Obama po truputį slūgsta.

Tūkstantmečio prezidentas

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Lietuvos prezidento rinkimai 2009 metais yra svarbiausi Lietuvai rinkimai iš visų, kurie yra vykę Lietuvoje. Jiems rengiamasi, tačiau tikriausiai neužtenkamai, kadangi niekas nėra pažymėjęs, kad rinkimai bus neprilyginami jokiems kitiems. O jie bus svarbūs ir pasauliniu lygiu. Lietuva yra Europos kontinento centras, Europa yra kaip ir viso pasaulio centras. Taigi, Lietuva patenka kaip ir į pasaulio centrą. Šiais metais susidaro ne tik geografinės, bet ir istorinės aplinkybės padaryti Lietuvą pripažinta valstybe. Tinkami rinkimai šią aplinkybę sustiprintų. Šis tas jau nuveikta. Lietuvos darymo vos ne kosminio svarbumo valstybe procesai prasidėjo tuoj po to, kai Vilniaus miesto danguje sušvietė fejerverkai tokie ryškūs, kad turėjo būti matomi iš kosmoso. Tačiau būsimais prezidento rinkimais nesididžiuojama. Pastebėta, kad pretendentai į prezidentus iki šiol kaip ir slapstosi. Gal jie aptiko, kad aplinkybės pernelyg svarbios ir nutarė neiti į pirmas gretas. Tikisi, gal bus išvestas į pirmą planą žmogus, turintis didesnių atitikimų. Tinkamai apibrėžtos pretendentinės aplinkybės yra tas kontekstas, kuriame galima būtų pastebėti labiausiai priimtiną būsimą kandidatą. Jis tikriausiai turėtų būti mokslingas, kompetentingas, kultūringas, pripažįstantis teisėtumą santykiuose. Žinių visuomenė apibrėžiama kaip visuomenė, kurioje žmonės turi didelę žinių apimtį, o ne yra pasirengę sužinoti visus svarbiausius dalykus, įpareigodami kitus, kad šie jiems pasakytų.

Prezidentas pagal konstituciją

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Lietuvos Respublikos konstitucija apibrėžia Respublikos prezidento teisines aplinkybes. Jas interpretuoja prezidentas, sutinkamai su asmeninėmis savybėmis, vyriausybė ir seimas, sutinkamai su valdžių atskyrimo principu, tauta, sutinkamai su tautiškumo išsaugojimo tikslais, konstitucinis teismas, sutinkamai su peržengimų draudimais. Prezidento teisinių aplinkybių interpretavimas, sutinkamai su asmeninėmis prezidento savybėmis, yra esmingiausias valstybės santykiuose. Kiekvienas prezidentas pasirenka iš konstitucijos tas aplinkybes, kurios jo nuomone svarbiausios, o kitos atitenka būsimam prezidentui, kuris tam tikrais atvejais ir išrenkamas tam, kad sutvarkytų neišnaudotų esamojo prezidento galimybių dalykus. Tenka apibrėžti atstovavimo temą. Prezidento institutas atstovauja valstybę, tačiau nėra apibrėžta, ar pirma atstovauja pačiai valstybei, ar užsienio valstybėms. Atsakymas yra tikriausiai apibrėžtinas, kad prezidentas atstovauja visų pirma valstybei, kai valstybė stipri, ir turi atstovauti visų pirma užsienio valstybėms, kai valstybė silpna. Stiprinti valstybę turėtų būti vienas svarbiausių prezidento veiklos savybių. Sutinkamai su šia aplinkybe prezidentas skiria valstybinius apdovanojimus žmonėms, kurie savo veikla darė Lietuvos valstybę stipria mokslinėmis, kūrybinėmis, ūkinėmis, teisinėmis galimybėmis. Valstybės apdovanojimais pripažinti asmenys sudaro valstybės branduolį.