Obamos fenomenas Grybauskaitės pavidalu
Tai kas vyko ir kažkuria prasme vis dar tebevyksta JAV, įgavo Obamamanijos pavadinimą. Visos visuomenės grupės įsitraukė į šį spektaklį, o Obamos garbinimo virusas išplito visame pasaulyje. Dabar jau nebelieka abejonių, kad didžiausią įtaką tam turėjo iki smulkmenų nušlifuota Baracko kalba, kurios turinyje nesunku atrasti geriausių visų laikų politinės scenos oratorių frazių (M.L.Kingo, W.Churchillo), bei tobula viešųjų ryšių sistema, formuota atsižvelgiant į geriausius komercinius analogus. Tačiau net ne tai yra svarbiausia. Pačia aktualiausia rinkiminės kampanijos tema tapo ekonominio collapse‘o grėsmė, o Obama, kalbėdamas PAPRASTAM piliečiui ilgainiui įdiegė mintį yes, we can. Deja, šis mesijas greičiausiai net nepriartės prie žadėto ekonominio stabilumo, ir šią nuojautą tik dar labiau sustiprina pastarųjų dienų pranešimai apie virtines bankrotų, beviltiškai atsakančių Obamai: no, we can’t. Lietuva nėra kitokia, mūsų ekonominė situacija tokia pat dramatiška, ir tokios pačios viltys yra siejamos su naujuoju šalies vadovu. Beveik neabejoju, jog išvysime net ir tam tikras Grybauskamanijos simbolius. Visgi, viltis, kad Dalia išspręs visas šiandien šalį kamuojančias problemas, nuo besitraukiančių investicijų ir finansų rinkos nelikvidumo iki neefektyvios mokesčių sistemos ir korupcijos, yra mažų mažiausia nepagrįsta. Kai kurios problemos tiesiog per daug globalios, kitoms ji neturės konstitucinių galių. Susižavėjimas Obama po truputį slūgsta.