Politika

Kodėl reikia paviešinti KGB archyvus?

pagal
Kodėl reikia paviešinti KGB archyvus?
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Galima klausti ir priešingai: o kodėl nereikia? Kam gali būti naudingas KGB archyvų įslaptinimas, jei ne patiems KGB agentams? Argumentas, jog laisvas priėjimas prie šių bylų sudarantis palankias prielaidas šantažui ir manipuliacijoms – neįtikina. Priešingai: selektyvus – tiktai kai kuriems asmenims leidžiamas priėjimas sudaro šitokias prielaidas, nes tie, kurie vienais ar kitais būdais gauna kitus asmenis kompromituojančią informaciją, įgauna galimybę bauginti šiuos asmenis, jog neįvykdžius vienos ar kitos sąlygos, ši informacija būsianti paviešinta ir sudarysianti nemalonumų tiems, kuriuos ji kompromituoja. Šios galimybės nepašalins netgi rūsčiausi priėjimo prie šios informacijos apribojimai, nes išliks pareigūnai, kurie saugos šią slaptą informaciją, ir toliau turės galimybę savanaudiškai ja naudotis. Nenoras sudaryti nemalonumų buvusiems kolaborantams tik atrodo krikščioniškai: apeliuojantiems į krikščionybę derėtų prisiminti Naujojo Testamento žodžius “Nėra nieko uždengto, kas nebūtų atidengta” (Mt 10:26).

Dovana – tai dar ne kyšis?

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Nustatyta, kad labiausiai korumpuoti yra muitinė, kelių policija, gydytojai. Gaila, kad per televiziją dažniausiai kalbama tik apie korupciją politikos srityje, o ne apie Lietuvos aukštąsias mokyklas, kur šiuo metu nusirašinėjimo ir korupcijos problema labai svarbi. Ji neleidžia dėstytojams objektyviai vertinti studentų. Daugelis studentų ir dėstytojų to nesupranta, nes atskirti, kur – dovanos, o kur - kyšiai, yra sunkoka. Pirmieji korupcijos problemą universitetuose paviešino Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS). 2003 metais LSAS prašymu 14 universitetų ir 25 kolegijose buvo atliktas tyrimas, kurio apklausos metodas buvo standartizuotas interviu, pateikiamas studentams. Dažniausiai studentus paskatina duoti kyšį bendramoksliai (43,8 proc.), rečiau jie nusprendžia tai padaryti patys (21,5 proc.); 18,5 proc. studentų apie tai leidžia suprasti žmogus, kuriam duodamas kyšis. Tikra korupcija studentų manymu yra tada, kai dar neįvykus stojamajam egzaminui, jau žinomi įstojusiųjų sąrašai. Tuo tarpu dovanų įteikimas per egzaminus yra laikomas beveik įprastu reiškiniu. Be to, didelis korumpuotumas Lietuvoje yra laikomas komunizmo ir sovietmečio palikimu, tačiau paradoksalu, kad dėstytojui duoti kyšį tenka daugiausiai jaunesnių kursų studentams. Tai reiškia, kad korupcija Lietuvos aukštosiose mokyklose nėra joks palikimas, o naujai besiformuojantis reiškinys. LSAS teigimu, labiausiai Lietuvos universitetuose paplitusi korupcijos forma – „susimetimas“ dovanai prieš egzaminą. Iš to galima daryti išvadą, jog daug studentų nemato tokiame savo poelgyje korupcijos problemos.

Liberalų sąjūdis sėkmingai telkia rėmėjus

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Per mėnesį nuo Lietuvos liberalų sąjūdžio manifesto paskelbimo besikuriančiai naujai politinei jėgai pavyko įveikti pirmąjį reikšmingą barjerą – LLS steigimąsi jau parėmė virš tūkstančio steigėjų. Nuo Lietuvos liberalų sąjūdžio manifesto paskelbimo praėjusių metų gruodžio 21 d., t.y. per vieną mėnesį besikuriančiai naujai politinei jėgai pavyko įveikti pirmąjį reikšmingą barjerą – naujausiais duomenimis, LLS steigimąsi jau parėmė tūkstantis piliečių. Tai Seime surengtoje spaudos konferencijoje pranešė vienas iš Liberalų sąjūdžio iniciatorių, parlamentaras Petras Auštrevičius. „Mūsų sutelktas darbas, piliečių parama deklaruojamiems tikslams bei vertybėms visuomenės duoda pastebimą rezultatą - su džiaugsmu konstatuoju, kad jau yra tūkstantis užsiregistravusių steigėjų ir įveiktas pirmasis mums labai svarbių darbų etapas. Tai demonstruoja, jog mūsų iniciatyva yra pagrįsta bei plačiai remiama”, - sako P.Auštrevičius. Tuo pačiu pažymėta, kad tūkstantis steigėjų parašų dar nereiškia, jog darbai šioje srityje baigti. „Net neabejoju, kad iki steigiamojo suvažiavimo, vyksiančio vasario 25 d., mūsų steigėjų ir rėmėjų sąrašas gerokai išsiplės, atspindėdamas liberalių vertybių poreikį valstybėje”, - tvirtina Seimo narys. Spaudos konferencijoje pranešta, jog šiuo metu LLS rėmėjų grupės veikia bei plečiasi jau didesnėje dalyje – 45-ose Lietuvos savivaldybėse, be to, dar šešios grupės įsikūrusios įvairiose užsienio šalyse.

Ar reikia važiuoti į Maskvą?

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Klausimas, kuris šiandien bene labiausiai suskaldė Lietuvos viešąją nuomonę, iš pažiūros labai paprastas: ar prezidentas Valdas Adamkus (o gal kas kitas iš atsakingų krašto vadovų) turi važiuoti į Maskvą gegužės devintąją, kai ten bus minimos Antrojo Pasaulinio karo pabaigos metinės? Maskvoje ta proga apsilankys Europos ir Amerikos vadovai, pabrėždami, kad Rusija žymiai prisidėjo prie nacizmo sutriuškinimo. Tai - neginčijamas faktas, bet faktas ir tai, kad Rusiją, tiksliau, Sovietų Sąjungą tada valdė nusikaltėliška komunistų partija ir jos vadas Stalinas, buvęs ne kuo geresniu už savo priešininką Hitlerį. Laimėjęs kare, jis keturiasdešimt penkiems metams pratęsė Baltijos valstybių okupaciją (ir, beje, pavergė visą Centrinę arba Rytų Europą). Ar dalyvavimas iškilmėse neįteisins Stalino veiksmų?

Julius Veselka (biografija)

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Julius Veselka gimė 1943 m. vasario 8 d. Ukmergės rajono Siesikų miestelyje. Abu tėvai buvo amatininkai - siuvėjai. Tėvas buvo nuteistas 25 metams kalėjimo ir dar 5 metams buvo atimtos pilietinės teisės. Jis su 4 kaliniais 1948 m. pabėgo iš Ukmergės kalėjimo ir dingo be žinios. Mama Vanda Veselkienė buvo išvaryta iš Siesikų ir glaudėsi įvairiose vietovėse su dviem mažamečiais vaikais. Baigė Belazariškių pradinę mokyklą. Siesikų vidurinę mokyklą baigė 1962 m. Tais pačiais metais buvo pašauktas atlikti karinę tarnybą tarybinėje (ne sovietinėje) armijoje. Iš kariuomenės grįžo 1965 m. Tais pačiais metais pradėjo dirbti Daugailių tarybiniame ūkyje gyvulininkystės brigadininku. Vėliau dirbo miško darbininku. Į Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultetą įstojo mokytis 1967 m. Universitetą baigė 1972 m. Mokėsi gerai, todėl buvo paliktas universitete dėstytojauti. Į universiteto aspirantūrą (stacionarą) įstojo 1974 m. Už nepriklausomas pažiūras iš aspirantūros buvo atleistas (savo noru) 1976 metais. Tais pačiais metais įsidarbino susivienijime „Metalas" tiekimo skyriaus viršininku. Nuo 1978 m. dirbo Maisto pramonės ministerijos Projektavimo konstravimo biure vyresniuoju ekonomistu, skyriaus viršininko pavaduotoju.

Nerimo ir vilties metai: pamąstymai apie 2004-uosius

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Metų pabaigoje visada kyla klausimas, ką mes patyrėme per juos ir kuo jie buvo ypatingi mums ir mūsų šaliai. Tad kokie gi buvo 2004-ieji - keturioliktieji mūsų laisvės ir nepriklausomybės metai? Ką jie mums atnešė? Ką jie mums žada ateičiai? Visų pirma 2004-ieji į Lietuvos istoriją pateks kaip politinio ir gal net civilizacinio lūžio metai. Lietuva tapo Europos Sąjungos nare. Daug amžių trukęs Lietuvos kelias į Europą įveiktas - mes tapome neatsiejama Europos dalimi ir nuo šiol dalinsimės visomis jos problemomis su kitomis ES narėmis, o sykiu būsime atsakingi už Europos likimą. Tai didingi metai jau vien todėl, kad pagaliau baigėsi Europos padalijimas, taip pat ir jos skirstymas į civilizuotąją Vakarų Europą ir moderniosios barbarybės nualintą bei ekonomiškai atsilikusią Rytų Vidurio Europą.

Piketuotojai "laidojo korupcijos pakirstą" A.Zuoką

pagal
Piketuotojai "laidojo korupcijos pakirstą" A.Zuoką
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Karstu nešini gedulingos procesijos dalyviai pirmadienį Vilniuje surengė, jų teigimu, "korupcijos pakirsto" sostinės mero Artūro Zuoko "laidotuves". "Korupcijos laidojimo biuru" pasivadinusi piliečių iniciatyvinė grupė, nešina karstu, sostinės mero nuotrauka "Artūras Zuokas. 1968-2004. Pakirstas korupcijos" ir plakatais piketavo prie Vilniaus miesto savivaldybės, Seimo, Vyriausybės, Generalinės prokuratūros bei Prezidentūros. Kaip sakė vienas piketo organizatorių Marius Kundrotas, šia akcija laidojama korupcija, o meras A.Zuokas - vienas iš pavyzdžių. "Jeigu pradeda senamiestyje dygti vaizdą darkantys pastatai, reakreacinėse zonose, kaip Pilaitė, atsiranda golfo aikštynų projektai, kuriais tik siaura grupelė žmonių naudosis, jei dabar vyksta teismas - tai tikriausiai ne už gražias akis", - sakė jis.

JAV: sveiki, bedvasiai, plieniniai kareivėliai !!!

pagal
JAV: sveiki
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Kitais metais JAV armija kulkosvaidžiais apginkluos ir robotus, nors juos ir kontroliuos žmonės. Kitų metų kovą prasidėsiančiu Talon robotų diegimu užsiima juos gaminanti Foster-Miller kompanija. Pasak jos atstovų, šie robotai bus aprūpinami M240 arba M249 kulkosvaidžiais, tačiau gali būti išleistos ir raketsvaidžiais ginkluotos modifikacijos.

A.Zuokui pasiūlyta pasitraukti iš LiCS pirmininko posto

pagal
A.Zuokui pasiūlyta pasitraukti iš LiCS pirmininko posto
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Liberalų ir centro sąjungos pirmininkui Artūrui Zuokui keli jo pavaduotojai pasiūlė atsistatydinti iš partijos vadovo posto. Eltos žiniomis, šeštadienį su A.Zuoku buvo susitikę jo pavaduotojas partijoje Kęstutis Glaveckas ir valdybos narys Gintaras Steponavičius, taip pat ir liberalcentristų partijai kol kas nepriklausąs, tačiau šios partijos rinkimų sąrašo lyderiu buvęs Petras Auštrevičius. Neoficialiomis žiniomis, jie ir pasiūlė A.Zuokui pačiam atsistatydinti iš partijos pirmininko posto bei kartu perspėjo apie tai, jog priešingu atveju gali suklibėti ir A.Zuoko kaip Vilniaus mero kėdė. Tai, jog toks pokalbis vyko, pripažino ir A.Zuokas, tačiau plačiau jį atsisakė komentuoti. "Negaliu šitų dalykų komentuoti, nes tai yra partijos vidaus reikalai. Be to, nenoriu komentuoti siūlymų, kuriuos kažkodėl teikia ir partijai nepriklausą asmenys", - turėdamas omenyje P.Auštrevičių Eltai sekmadienį sakė A.Zuokas.

Česlovas Juršėnas (Biografija)

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Česlovas Juršėnas gimė 1938 m. gegužės 18 d. Švenčionių apskrities (dabar - Ignalinos rajonas) Panižiškės kaime valstiečių šeimoje. 1955 m. aukso medaliu baigė Ignalinos vidurinę mokyklą ir įstojo į Vilniaus universitetą. 1960 m. įgijęs žurnalisto diplomą, 15 metų dirbo žiniasklaidos baruose: iš pradžių savaitraščio „Statyba", dienraščio „Tiesa" redakcijose, o nuo 1964 m. - Televizijos ir radijo komitete tarptautiniu apžvalgininku, Televizijos informacijos redakcijos vyriausiuoju redaktoriumi. 1973 m. baigė Sankt Peterburgo (tada - Leningradas, Rusija) aukštosios partinės mokyklos žurnalistikos specialybę, kelerius metus dirbo Lietuvos komunistų partijos (LKP) CK ir Ministrų Tarybos aparatuose. 1978-1983 m. vadovavo „Vakarinių naujienų" dienraščiui. Prasidėjus Atgimimui grįžo į Lietuvos televiziją, 1988-1989 m. organizavo ir vedė pirmąsias „Atgimimo bangos" ir kitas populiarumą turėjusias laidas. 1989 m. įvedus Vyriausybės informacijos atstovo pareigybę, tapo pirmuoju atgimstančios Lietuvos valdžios atstovu spaudai, vėliau - atsakingu už ryšius su Aukščiausiąja Taryba.

Artūras Paulauskas (Biografija)

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Artūras Paulauskas gimė 1953 m. rugpjūčio 23 d. Vilniuje. 1971 m. baigė Šiaulių 2-ąją vidurinę mokyklą ir įstojo į Vilniaus universiteto Teisės fakultetą. 1976 m. jį baigė ir įgijo teisininko specialybę. 1976–1979 m. dirbo Kaišiadorių rajono prokuratūroje tardytoju, 1979–1982 m. – Kaišiadorių rajono prokuratūroje prokuroro pavaduotoju, 1982–1987 m. – Varėnos rajono prokuroru. 1987 m. buvo paskirtas Lietuvos generalinio prokuroro pavaduotoju. 1990–1995 m. dirbo Lietuvos Respublikos generaliniu prokuroru, 1995–1997 m. – Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotoju. 1997–2000 m. vertėsi advokato praktika. 1997 m. dalyvavo rinkimuose į Lietuvos Respublikos Prezidentus. 2000 m. spalio 19 d. pirmajame 2000–2004 m. kadencijos Lietuvos Respublikos Seimo posėdyje buvo išrinktas Seimo Pirmininku.

Rinkimai baigėsi – prasideda politika!

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Ar tikėjomės sulaukti laikų, kai, regis, natūralus klausimas „kas laimėjo rinkimus“ taps senamadiškas ar net politiškai nekorektiškas. Kadaise vienas humoro jausmą išsaugojęs Centrinės Amerikos diktatorius prasitarė: „Rinkimuose jie gal ir nugalėjo, tačiau balsus skaičiuojant laimėjau aš“. Mūsų pažengusiai demokratijai tarsi netiktų tokios tiesmukos rinkiminės technologijos – čia Europa, čia dera veikti subtiliau: „Jūs gal ir pelnėte didžiausią rinkėjų pasitikėjimą, tačiau koalicijai vadovauti labiau nusipelnę mes“. Koalicijai, sudarytai iš spalvų, kurios paėmus atskirai, du triskart blausesnės už ryškiausiąją, tačiau visos kartu viliasi sudaryti akiai patrauklų derinį. Ar ilgam? Žavu, kai prognozės pasitvirtina. Ir liūdna. Kaip ir buvo teisingai prognozuojama prieš rinkimus, balsavimas tėra pirmasis valdžios pasidalijimo etapas. Pagaliau išsirinkome politikus, kurie demokratiškai ir baigs tai, ką pradėjo 2 mln. 646 tūkst. 873 balso teisę turintys piliečiai. Arba tiksliau – kiek daugiau kaip 40 proc. registruotų rinkėjų, kurie dėl įvairių priežasčių nusprendė dalyvauti antrajame Seimo rinkimų ture.