Ekonomika

Ekonomika ir ekologija

pagal

Prasidėjus finansų krizei ekonomistai pradėjo skleisti gandus, jog sunkiu finansiniu laikotarpiu ekologiškų produktų bus perkama mažiau. Jų pasisakymus galėjome pamatyti spaudoje. Atrodo logiška - parduotuvėse ekologiški produktai kainuoja brangiau, sunkmečiu žmonės pradeda taupyti ir nebeperka brangių produktų, o renkasi pigesnius. Ekonaujienų redakcija pasiteiravo keleto ekologiškas prekes pardavinėjančių įmonių ar jos jaučia finansinę krizę ar pirkimai sumažėjo? Atsakymas buvo vienbalsis: "ne". Ekologiškų prekių paklausa nesumažėjo. Ekonomistai suklydo. Kodėl? Galbūt ekonomistai neįvertino ekologiškų prekių išskirtinumo? Jeigu tai būtų paprastos prabangos prekės, tai joms galiotų ekonomistų peršami dėsniai, tačiau nesumažėjusi paklausa rodo, jog tai nėra vien tuščia ir nereikalinga prekė. Ekologiškų produktų žmogui gyvybiškai reikia. Kodėl? Pirmas dalykas, kuo ekologiškos prekės skiriasi nuo kitų yra jų švarumas ir sveikumas. Jei žmogus pirko paprastus skalbimo miltelius ir jie jam sukeldavo alergiją, jo vaikus išberdavo, o pradėjus vartoti ekologiškus odos dirginimas ir alergijos dingo, tai net ir sunkmečiu pirkėjas neatsisakys mokėti daugiau ir tikrai negrįš prie nepatogumus sukeliančių produktų. Antras dalykas, kaip įsitikino daugelis vartojusių ekologiškus maisto produktus, jie yra skanesni. Jeigu kalba eitų apie paprastus produktus, pavyzdžiui, pyragaitis su sezamo sėklomis už litą ar tas pats pyragaitis už 2 litus, tai žmogus sunkmečiu rinktųsi pigesnį variantą.

Įveikiant krizę pagal Keynesą

pagal

Praėjus daugiau kaip šešiasdešimt metų nuo vieno iš žymiausių XX amžiaus ekonomistų Dž. M. Keyneso (John Maynard Keynes, 1883-1946) mirties, jo išdėstyti ekonomikos principai susilaukia vis didesnio atgarsio šiandieninėje vyriausybių ekonomikos politikoje. Tiek JAV prezidento Obamos pasiūlytas ekonomikos stimuliacijos paketas, numatantis beprecedentes investicijas į šalies infrastruktūrą, tiek pasigirdę siūlymai kurti naują Bretton Voods sistemą, bei vis garsiau girdimi reikalavimai vyriausybėms imtis aktyvesnio vaidmens ekonomikoje, tai tik dalis priemonių, tiesiogiai susijusių su Keyneso pasiūlymais, siekiant įveikti ekonominius nuosmukius. Keyneso ekonominės teorijos prielaidos susiformavo pasauliui išgyvenant Didžiosios depresijos laikus, tad sąlyčio taškų su šiandienos situacija yra daug daugiau, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Šiandieninė pasaulinė krizė, be akivaizdžių skirtumų, turi neabejotinų panašumų su XX amžiaus Didžiąja depresija - žlungantis pasitikėjimas finansinėmis institucijomis, sparčiai didėjantis nedarbas, socialinės įtampos ir kt. Iki pat Didžiosios depresijos laikų ortodoksine ekonomikos srove buvo laikoma klasikinė ekonomikos teorija, besiremianti laissez-faire principu. Būtent dabar, laissez-faire doktrinotos laikymasis įvardijamas, kaip vienas iš veiksnių, nulėmusių naujausią finansinę krizę.

G20 sutarė kovai su krize skirti trilijoną JAV dolerių

pagal

Didžiausių pasaulio ekonomikų lyderiai sutarė dėl pasaulinės krizės problemų sprendimo priemonių, kurių vertė siekia 1 trilijoną JAV dolerių. Pranešama, jog papildomi 750 mlrd. bus skirti krizės apimtoms šalims padedančiam Tarptautiniam valiutos fondui (TVF). Taip pat sutarta imtis sankcijų prieš užslėptus mažus mokesčius ir griežtesnį pasaulinį finansų reguliavimą. Maždaug 250 mlrd. JAV dolerių sutarta skirti pasaulinės prekybos skatinimui. Didžiojo dvidešimtuko vardu Didžiosios Britanijos premjeras Gordonas Brownas paskelbė, jog pasaulio lyderiai sutarė griežčiau kontroliuoti bankininkų užmokesčius ir premijas, be to, nuspręsta įkurti nauja Finansų stabilumo valdybą, dirbsiančią drauge su TVF ir padėsiančią užtikrinti tarptautinį bendradarbiavimą ir garantuosiančią, kad apie blogėjančią finansų sistemos padėtį būtų įspėjama iš anksto. G20 lyderiai taip pat sutarė griežčiau reguliuoti apsaugos fondus ir kreditų reitingavimo agentūras, skurdžiausioms šalims suteikti papildomą 100 mlrd. JAV dolerių pagalbą. Taip pat sutarta dėl bendrų veiksmų, bankams atsikratant blogų paskolų. „Tai diena, kai pasaulis susivienijo kovoje su globalia recesija. Ne tik žodžiais, bet ir globalaus atsigavimo ir reformų planu, turinčiu aiškų įgyvendinimo planą", - teigė G. Brownas. Anot jo, greitai ekonominės situacijos pataisyti negalima, tačiau šalių lyderiai įsipareigojo daryti viską, kas bus būtina.

Ar turėtum investuoti per Finansinę Krizę?

pagal

Pastaruoju metu žiniasklaida pilna pranešimų apie krentančias akcijų kainas, atleidžiamus darbuotojus, mažėjantį įmonių pelną, bei jų bankrotus. Atrodo, kad viskas tik blogėja ir pasaulis ritasi į nebūtį. Taigi ar verta tokiu metu investuoti? Taip, manau, kad dabar puikus metas investuoti ir štai kodėl: Klasikinėje knygoje apie investavimą "Stocks for the Long Run" Jeremy Siegel'as parodo, kad akcijų rinkos labai stabiliai grįžta į savo vėžias po įvairių nuosmūkių. Taip įvyko po dviejų pasaulinių karų, didžiosios depresijos, juodojo pirmadienio, teroristinių atakų, bei kitų krizių. Ši pasaulinė finansų krizė neturėtų būti išimtis, akcijų kainos ims vėl kilti. Taigi kodėl jų nenusipirkus dabar, kada jų kainos yra žemos? Garsusis investuotojas, milijardierius Warren'as Buffet'as yra pasakęs: sėkmingas investuotojas turi būti godus, kai kiti bijo ir bijoti kai visi kiti yra godūs (the successful investor should be ‘greedy when others are fearful and fearful when others are greedy ) Tai nereiškia, kad turėtumėte pirkti pirmas pasitaikiusias akcijas vien dėl to, kad šiuo metu jų kaina yra kritusi. Nemažai įmonių tikrai gali bankrutuoti per krizę, tačiau pasaulyje yra daugybė įmonių su puikiais augimo, pelno gavimo rodikliais, laiko patikrinta valdyba, pasižyminčių inovatyvumu, gaminančios/teikiančios puikias prekes/paslaugas. Tokioms įmonėms bankrotas negresia, o jų akcijų kaina šiuo metu yra smarkiai kritusi, dėl bendro pasaulinių rinkų nuosmukio.

Krizę įveiksime visuotiniu bezdalų mokesčiu

pagal
Krizę įveiksime visuotiniu bezdalų mokesčiu

Gyvename kaip pasakoje. Nes tik pasakose blogieji jų veikėjai, paprastai karaliai arba princai, įveda lietaus, oro, barzdos, mirties ir dar kokius nors pačius absurdiškiausius mokesčius. O kuo mes geresni, kad turėtume jų nemokėti? Todėl ir esami gąsdinami naujais lietaus, oro taršos ir barzdos mokesčiais, kuriuos įvedus visi gyventume kaip pasakoje. Pirmasis mokestis visiems aiškus ir suprantamas. Jei lyja - privalai susimokėti, nes vandenį reikia surinkti ir kažkur išpumpuoti. Jei sausra - mokestis mažesnis, bet vis tiek jį reikės mokėti, nes siurbliai toliau dirbs, o juos prižiūrintieji taip pat valgyti nori. Su oro taršos mokesčiai truputį painiau. Tačiau jei išsiaiškintume, kas yra didžiausi oro teršėjai, tai ir tokių klausimų nebekiltų. Mano manymu, labiausiai aplinką teršiame mes patys. Ne plastiku, ne buteliais ir ne senomis padangomis, o bezdalais. Prisiminkime, kiek metano į atmosferą paleidome po sočios Kūčių vakarienės? Mišrainės su pupelėmis, rauginti kopūstai, marinuoti grybai - tai vis neišsenkančios metano kasyklos. O juk šias dujas sėkmingai galėjome panaudoti elektrinėms kūrenti ir visiems mums šilumą gaminti. Perspjautume, atsiprašau, perperstume patį „Gazpromą". Bėda tik, kad metaną į atmosferą išleidžiame be jokios naudos šalies ekonomikai. Todėl ir būsime priversti arba šį virškinimo metu atsirandantį produktą surinkti ir nešti į artimiausią dujų supirkimo punktą, arba mokėti mokesčius už oro taršą. Barzdos mokestis taip pat labai reikalingas.

Pasaulinė ekonomikos ir finansų krizė: pranešimų santrauka

pagal

Europos Komisijos (EK) pirmininkas Žozė Manuelis Barozas (Jose Manuel Barroso) trečiadienį paragino Europos Sąjungos (ES) šalis kiek įmanoma padidinti išlaidas kovai su krize, bet nepamiršti vykdyti ir jau priimtus planus. "Šiuo metu mums svarbūs veiksmai, o ne žodžiai. Turime realizuoti ekonomikos atgaivinimo planą, - sakė Ž.M. Barozas per spaudos konferenciją. - Jeigu ES šalys gali padaryti daugiau, jos turi padaryti daugiau". Jungtinės Valstijos, leidžiančios 5,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) vidaus paklausai stimuliuoti, jau anksčiau ragino ES padidinti išlaidas kovai su krize, sudarančias šiuo metu 3,3-4,0 proc. BVP, tačiau ES atmetė šiuos raginimus. Daugiausia didinti išlaidas JAV reikalavo iš Vokietijos - stambiausios bloko ekonomikos, tačiau ši tvirtino ir taip skirianti 4 proc. BVP ekonomikos stimuliavimo programoms ir nenorinti didinti biudžeto deficito. Ž. M. Barozas pastebėjo, kad ES išlaidos krizei įveikti vis tiek šiais metais išaugs, nes didės bedarbių pašalpų ir kitų socialinių išmokų skaičius. Europos Sąjungos vadovai penktadienį pritarė Europos Komisijos siūlymui padvigubinti sunkumų slegiamoms Rytų Europos šalims numatytą skubių paskolų sumą iki 50 mlrd. eurų. Gruodį ši suma jau buvo beveik padvigubinta iki 25 mlrd. eurų, tačiau turimas fondas gali netrukus būti išnaudotas - Vengrijai ir Latvijai jau skirta beveik 10 mlrd. eurų, pagalbos paprašė Rumunija.

Apie antro tipo amžinųjų variklių uždraudimo nepagrįstumą

pagal

Naudodami energiją mes vieną jos formą paverčiame kita, ko pasėkoje visa išgaunama energija pavirsta išsklaidyta šiluma. Jeigu energijos vartojimas pagal galingumą susilygins su pasiekiančiu Žemės paviršių Saulės spinduliavimu Žmonija žus. Tai įvyks po 285 – 430 metų. Realiai perkaitimas taps katastrofišku, kai energijos vartojimas pasieks vieną tūkstantąją (pirma prognozė) arba vieną šimtąją (antra prognozė) nuo saulės srauto – po 50-80 arba 130 – 200 metų. Jeigu energijos vartojimas pagal galingumą susilygins su pasiekiančiu Žemės paviršių Saulės spinduliavimu Žmonija žus. Tai įvyks po 285 – 430 metų. Realiai perkaitimas taps katastrofišku, kai energijos vartojimas pasieks vieną tūkstantąją (pirma prognozė) arba vieną šimtąją (antra prognozė) nuo saulės srauto – po 50-80 arba 130 – 200 metų. Populiarus scenarijus: energijos vartojimo stabdymas- nukreiptas prieš vystimosi evoliuciją ir todėl yra pražūtingas. Akademikas Fominskis L. P., kuris mano kvietimu atvyks į Lietuvą šią vasarą, savo el. knygoje ”Rotoriniai nemokamos energijos generatoriai. Pasidaryk pats.” Čerkasai. 2003. rašo apie “Romos klubo”, “Pasaulio vyriausybės” ir “ Komiteto 300” pastangas stabdant mokslo, ypač energetikos pažangą, siekiant sumažinti žmonių kiekį Žemėje iki “auksinio milijardo”. Šioje knygoje aprašoma amžinųjų variklių – šilumos generatorių kūrimo ir žlugdymo istorija. S. D. Xaitunas siūlo pereiti prie termociklinės energetikos paremtos šilumos cirkuliavimu ratu- panaudojant “šalčio fabrikus”.

Naujoji, kuro nedeginanti energetika

pagal

Mūsų civilizacija suklestėjo degindama akmens anglį, naftą, dujas, kitus organinės kilmės degalus ir labai maža dalimi naudodama vandens, vėjo, geoterminę ir labai pavojingą atominę energiją. Dar 1975 metais akademikas, Nobelio premijos laureatas P. Kapica savo pranešimu "Energija ir fizika" TSRS Mokslų akademijos 250 metų jubiliejinėje sesijoje palaidojo visą alternatyviąją energetiką, tame tarpe ir atominę, išskyrus valdomą termobranduolinę sintezę. Palaidojo socializmo ir komunizmo statybos įdėją, paremtą neišsenkančiais resursais. Jau tada numatė dabartinę mus ištikusią krizę, kuri pasibaigs kai mes susirasime naują alternatyvų energijos gavimo būdą. Mes vis dar deginame tiek daug, kad net sukėlėme globalinį atšilimą. Ar yra išeitis iš šios aklavietės? Žinoma yra. Skaitydami patentus matome Jabločkino, Kladovo, Porsevo, Petrakovo ir Potapovo Rusijoje, Teslos, Ričardo Kleno, Perkinso ir Poulo, Siargo ir Gritso JAV, Viktoro Šaubergerio Austrijoje ir Vokietijoje išrastus variklius ir generatorius, kurie pagamindavo 2- 40 kartų daugiau energijos negu sunaudodavo. Kapitalistams-monopolistams šie įrenginiai buvo nenaudingi, nes atimtų jų milžinišką pelną. Todėl iki šiol nenaudojami. Savo nusikalstamam neveiklumui pridengti "panaudoja" visuotinį energijos tvarumo dėsnį. Mus mulkina. Norėdami išlikti turime panaudoti šiuos užmirštus išradimus. Karinėms mašinoms jau dabar naudojami jokio kuro nedeginantys varikliai.

Energetika: Burbulai ir tikrovė

pagal

JAV prezidentas Bušas paskelbė nacionalinę programą, kurioje iki 2015 metų 30 proc. benzino ir dizelino poreikio tenkins biodegalai gaunami iš kultūrinių augalų. Google į “Žaliąją energetiką“ ruošiasi investuoti šimtus milijonų dolerių. Pasiekti, kad pastaroji taptų pigesnė už akmens anglį, dujas ir naftą. 1975 metų spalio 8 d. TSRS mokslų akademijos 250 metų jubiliejui skirtoje sesijoje Nobelio premijos laureatas fizikos srityje akademikas P. Kapica, remdamasis baziniais fizikos principais savo pranešimu „Energija ir fizika“ iš esmės palaidojo visą alternatyviąją energetiką, išskyrus valdomą termobranduolinę sintezę. Vandenį skaidant abiem žinomais būdais energijos sunaudojama daugiau negu gaunama vėliau sudeginant vandenilį.” Elektrolizes vandenilis”- tai ne degalai, o energijos gautos iš kito kuro akumuliatorius. Vandenilio gauto iš gamtinių dujų panaudojimas sumažina oro taršą, tačiau besibaigiančio kuro sąnaudos tik padidėja. Nenaudingi ir elektromobiliai. Juose naudojama el. srovė gaminama deginant tuos pačius degalus. Degalų suvartojimas padidėja dėl nuostolių srovės perdavimo tinkluose. Tas pats ir su bioenergetika. Čia realizuojama senovės įdėja: varikliuose kurui panaudoti augalinius ir gyvulinius riebalus. Dizelis savo variklyje naudojo arachisų aliejų...Nuimant net 3 derlus per metus iš 1 kv. m. gausime 1 kg. aliejaus, o iš jo 1 vatą energijos. Tai daug kartų mažiau negu tiesiog panaudoję Saulės energiją.

Apie tai nerašo niekas: Tikrosios pasaulinės finansų krizės priežastys

pagal

Pagrindinė ir vienintelė pasaulinės ekonomikos krizės griūties priežastis yra pagrindinės pasaulio valiutos- JAV dolerio perprodukcija. Nuo 1971 metų, kai buvo atšauktas dolerio susiejimas su aukso turiniu, turimu JAV, dolerius ėmė spausdinti neribotais kiekiais. Perkamoji dolerio galia buvo susieta ne tik su JAV BVP ( kaip tai vyksta kiekvienoje normalioje šalyje ), bet ir su visų pasaulio šalių BVP. Viskas gal būtų ir neblogai, bet tos valstybės, kurių ekonomikos ėmė užtikrinti dolerio stiprumą, niekada nekontroliavo ir nekontroliuoja dolerio emisijos mastų. Šitos kontrolės realiai neturi ir JAV vyriausybė. Tokią teisę turi tik JAV FRS. JAV BVP sudaro 20 procentų nuo viso pasaulinio BVP. Tiesa, šitas skaičius nėra visiškai teisingas, nes į BVP sampratą JAV įtraukia eilę kitų rodiklių, pavyzdžiui, kai kurių paslaugų rūšių kainą, ko nedaro kitos valstybės. Jeigu perskaičiuotume pagal bendrąsias taisykles, tai nuo 20 procentų šitas rodiklis sumažėtų iki 15. Na bet tiek jau to, tegu bus 20. O suvartoja JAV 40 procentų nuo kasmet pagaminamo pasaulyje. Klausimas mokantiems galvoti: jei kažkas pagamina 20 procentų ( arba 15 ), o suvartoja 40 procentų, tai už tai turi kažkas mokėti? Ir tikrai moka, ir tas kažkas- tai visas likęs pasaulis, kuris atiduoda Amerikai savo prekes mainais už beverčius popierėlius. Tada vyksta milžiniškas pasaulinių turtų perdalinimas JAV naudai. Beje, kuo ilgiau stebi tai, kas vyksta pasaulyje, tuo tvirčiau įsitikini, kad šiame pasaulye nieko nauja nėra.

Kas yra Krizė?

pagal

Pirmą kartą apie krizę išgirdau daugiau kaip prieš metus, kai finansų analitikai taip pagrindė prasidėjusį įmonių akcijų vertės kritimą. Tiesa, tuomet buvo kalbama apie krizę Jungtinėse Amerikos Valstijose. Vėliau tokių kalbų vis daugėjo, akcijų kainos ir toliau krito, bet visgi... Tai juk taip toli, o ir akcijų tuo metu aš dar neturėjau. Po to buvo Islandija ir dėl krizės pirmasis nacionalizuotas bankas Europoje. Tada supratau, kad krizė persikėlė jau į Europą. Islandija – arčiau, bet vis tiek toli, o aš tuo metu atostogavau. Islandijoje. Netgi džiaugiausi, kad Islandijos kronos vertė euro atžvilgiu kritusi - viskas daug pigiau. Ir kokia dar krizė, kai man atostogos? Krizė nerūpėjo. Vėliau apie tai išgirdau, kai Vokietijos kanclerė A.Merkel informavo Vokietijos parlamentą apie krizę, kuri apima Vokietiją, tačiau ji irgi teigė, kad krizė atėjo iš JAV. Tai jau arčiau, bet... vis dar toli. Lietuvoje tuo metu vyko rinkimų kampanija į Lietuvos Respublikos Seimą. Jokios krizės apraiškų nebuvo. Rinkimų programose partijos pristatė savo pozicijas, tačiau nei viena iš jų nekalbėjo apie krizę ir jos įveikimo planą. Maža to, viešojoje erdvėje netgi buvo kalbama apie pagalbą Islandijai, taip grąžinant moralinę skolą. Griežtai - Lietuvoje nėra jokios krizės. Viskas prasidėjo po antrojo rinkimų į Seimą turo, kai preliminariai buvo susitarta dėl valdančiosios koalicijos. A.Kubilius susitiko su Finansų ministerijos specialistais ir sužinojo, kad ir Lietuvoje visgi yra krizė.

Tradicinės reklamos krizė

pagal
old-typewriter-black-glass-background-mock-up-ready-design_158595-7980

Noriu pramušti naują paslaugą. Reikia pasirinkti marketinginį kanalą, kuris atneštų didžiausią efektą. Įvairios marketingo kompanijos nuolatos atlieka begalę tyrimų, siekiančių išsiaiškinti įvairių reklamos formų poveikį vartotojų elgsenai. Vis didesnė marketingo industrijos dalis keliasi į internetą, pasirinkimų čia tikrai netrūksta: galima pasiekti tiek masinę auditoriją, tiek tikslines klientų grupes bei pritaikyti pačias inovatyviausias idėjas. Reklamos kūrėjai ir dizaineriai iki šiol mano, kad pagrindiniai reklaminės žinutės sėkmės faktoriai yra gera idėja bei stiprus emocinis ryšys. Tačiau atsirado manančių, kad online reklamos efektyvumą lemia kiti veiksniai. “Adisn” bendrovės specialistai surinko tūkstančius įvairiausių internetinių reklamų iš skirtingų tinklapių, kurias kada nors yra pirkę jų klientai. Jų tikslas buvo surinkti kuo didesnę reklamoje naudojamų frazių duomenų bazę, kuri leistų įvertinti bet kokio tinklapio turinį pagal jame dominuojančius žodžius. Kai užsakovas perka reklaminį plotą konkrečioje svetainėje, tokia sistema leidžia parinkti tinkamiausią reklaminę žinutę ten besilankantiems lankytojams. Jei vartotojas skaito muzikos naujienas, galbūt jis norės įsigyti muzikinį albumą. Išanalizavusi tinklapyje esantį turinį, “Adisn” sistema iš skirtingų komponentų - vaizdų, teksto, spalvų ir fono - sugeneruoja reklaminę žinutę. Belekokios reklamos laikai baigėsi. Aklas šaudymas tikintis sulaukti dėmesio - naivus ir lengvabūdiškas sprendimas.