| |

Hiperinfliacija prasidės Kinijoje ir sunaikins dolerį

Jeigu jūs nieko neišmokote per paskutiniuosius pusantrų metų, tai bent turėjote suprasti vieną paprastą dalyką: jeigu kažkas skamba per daug gerai, kad būtų tiesa, tai todėl, kad tai TIKRAI per daug gerai, kad būtų tiesa. Masinės informacijos priemonės (MIP) žiūri į Kinijos dolerio orientyrą kaip į abipusiai naudingą situaciją: amerikiečiai gauna pigų importą ir žemus procentinius tarifus, o tuo metu Kinija gauna stiprų gamybos sektorių. O tuo metu komentatoriai ginčijasi, ar Kinija mums amžinai skolins pinigus, bet niekada nekalba apie REALIĄ dolerio orientyro problemą. JAV prekybos deficitas reikalauja, kad Kinija prispausdintų pinigų! Šitas dolerio orientyro niuansas reiškia visus pinigus, kuriuos Kinija turi išspausdinti, kad palaikytų valiutos kursą. Centrinis Kinijos Bankas patalpina papildomus dolerius, kuriuos jis gauna iš prekybos, į augančias užsienio valiutos atsargas, o paskui spausdina juanius, kad užmokėtų Kinijos eksportuotojams. Tai veda prie pagrindinės Kinijos pinigų masės didėjimo tokiu kiekiu, kiek padidėja jos valiutos atsargos. Kinijos sugebėjimas kaupti amerikiečių atsargas begalinis, o sugebėjimas kontroliuoti savo pinigų masę ne begalinis. Jei įvykiai gali vystytis taip, kad priverstų Kiniją mažinti savo valiutos kursą dolerio atžvilgiu, tai – nekontroliuojamoji infliacija. Nežabota infliacija šalį užpildytų milijonais badaujančių ir sudarytų sąlygas dideliems socialiniams neramumams.

| |

Apie pasaulinės finansų krizės ekonominę esmę

Kas yra krizės esmė? Pasaulyje sukaupta milžiniški kapitalo kiekiai, o kapitalo efektyvaus panaudojimo vietų vis mažėja. Kapitalo panaudojimo vietos- tai vietos, į kurias galima investuoti kapitalą, pagaminti naujas prekes ir paslaugas, parduoti jas vartotojui ir gauti už tai pinigų. Štai tokių kapitalo panaudojimo sričių pasaulyje liko labai mažai, jų kiekis ribotas. Galima dėl to daugiau ar mažiau ginčytis, bet tik aišku viena: jų tikrai mažiau, negu yra sukaupta kapitalo. Kai kapitalas mato, kad tokių vietų atsirado, jis greitai veržiasi ten, be to, tokiais mastais, kurie jokiu būdu neatitinka konkretaus kapitalo augimo duotajame taške. Esant tam tikroms sąlygoms, kai atsiranda galimybės pasireikšti multiplikacijos veiksmui, šiame taške ima pūstis burbulas. Ir vėl, kiek laiko tas burbulas pučiasi, priklauso nuo kapitalo įdėjimo išeities taško charakteristikos. Tokie burbulai pučiasi ir sprogsta pastoviai. Dabar atėjo laikas, kai burbulas tapo globalus, o jo sprogimas vienoje vietoje iššaukia grandininę kitų burbulų sproginėjimo reakciją kitose vietose. Dar kartą kartoju, kas yra krizės esmė. Kapitalas buvo investuotas į burbulus, kurių egzistavimas buvo pateisinamas tik pelno nuo realaus prekių ir paslaugų pardavimo vartotojams gavimu. O iki galutinio vartotojo realiai niekas neatėjo, investicijos padarytos- visi burbulai pradėjo sproginėti. Jeigu efektyvaus kapitalo panaudojimo sfera nebus greitai, radikaliai ir sisteminiu pagrindu išplėsta, tai krizė tęsis ir gilės.

Nauja emigracijos banga gali būti didesnė

Viena iš didžiausių Lietuvoje mokesčių gražinimu užsiimanti įmonė „RT Tax” 2010 m. prognozuoja dar vieną emigracijos bangą. Bendrovės specialistai teigia, kad šiuo metu be darbo likę Lietuvos gyventojai plūstels į Vakarų Europą, vos tik ten pagerės ekonominė situacija. „Pastaruoju metu jaučiame didelį susidomėjimą mokesčių grąžinimu. Lyginant su praeitų metų pirmuoju pusmečiu, šiemet 30 proc. išaugo skaičius žmonių besiregistruojančių mokesčių susigražinimui dar prieš išvykstant darbuotis svetur”, – sako mokesčių gražinimo bendrovės „RT Tax” direktorius Žydrūnas Janušauskas. Kitas rodiklis, rodantis, kad išaugo norinčių emigruoti skaičius – padaugėjo klientų, kurie kreipiasi dėl mokesčių permokos užsienio valstybėje sugražinimo vien tik tam, kad vėl galėtų išvykti dirbti į užsienį. Kadangi vidutinė grąžinamų mokesčių suma yra apie 1200 litų, tai šiek tiek pridėjus jau galima vėl bandyti ieškoti darbo užsienyje padedant įdarbinimo agentūroms ar savarankiškai. „Tendencija labai aiški. Lietuvoje dabar yra labai daug žmonių, kurie neteko darbo ir artimiausiu metu neturės galimybių jo susirasti. Kadangi senųjų ES valstybių ekonomika atsigaus greičiau nei naujokių Rytų Europoje, šie žmonės masiškai patrauks dirbti į Vakarus. Tikėtina, kad naujoji emigracijos banga prasidės jau kitais metais ir gali būti didesnė nei kilusi iš karto po įstojimo į ES”, – prognozuoja jau dešimtmetį su užsienyje uždarbiavusiais lietuviais dirbančios įmonės vadovas.

Amerikos imperijos kolapsas
| |

Amerikos imperijos kolapsas

Dėl kasdieną tūkstančiais prarandamų darbo vietų mūsų ekonominė krizė neišvengiamai peraugs į politinę. Prancūziją, Turkiją, Graikiją, Ukrainą, Rusiją, Latviją, Lietuvą, Bulgariją ir Islandiją sukrėtę gatvės protestai, streikai ir maištai neišvengiamai įtakos ir mus. Tai tik laiko klausimas. Ir nereikės ilgai laukti. Prastėjant reikalams, Jungtinės Amerikos Valstijos pasiners į ilgą socialinio nestabilumo laikotarpį. Per visą Amerikos istoriją dar negrėsė toks pavojus mūsų demokratijai, ir niekada dar nebuvo tokia reali totalitarizmo tikimybė. Išsikvėpė mūsų gyvenimo būdas. Mūsų imperija griūva. Tos gerovės, kurioje gyvename mes, mūsų vaikai daugiau niekada nepatirs. Skurdas ir neviltis kaip tvanas užtvindys viską aplinkui. Tai liūdna ateitis. Ir prezidentas Obama nieko negalės pakeisti. Žvilgtelkite į niūrią statistiką. Tarptautinės darbo organizacijos paskaičiavimu, beveik 50 milijonų žmonių praras darbą. Jungtinėse Amerikos Valstijose 3,6 milijono žmonių jau prarado darbą. Tarptautinis Valiutos Fondas prognozuoja:. 2009 metais globali ekonomika paaugs tik 0,5 proc., po Antrojo pasaulinio karo tai pats blogiausias rodiklis. JAV jau bankrutavo 2,3 milijonai namų ūkių. Šiais metais šis skaičius bus dar didesnis. 2008 metais sužlugo beveik 20 tūkstančių bankų. Nuogąstaujama, kad šiais metais JAV bus uždaryta 62 tūkstančiai įmonių. Nedarbas, pridėjus nusivylusius rasti darbą ir užimtus iš dalies, artėja prie 14 proc. ribos.

Pagalvokime, kas įvyks, jeigu JAV prasidės hiperinfliacija ir kodėl jos JAV bandys išvengti
| |

Pagalvokime, kas įvyks, jeigu JAV prasidės hiperinfliacija ir kodėl jos JAV bandys išvengti

Kodėl JAV galima hiperinfliacija, mes jau rašėme ne kartą. Dabar pabandykime paneigti patys save – pagalvokime, kas įvyks, jeigu JAV prasidės hiperinfliacija ir kodėl jos JAV bandys išvengti. Ekonominė šalių padėtis čia neturi reikšmės. Iš dalies todėl, kad kaip elgsis ar galėtų elgtis valiutos per JAV hiperį, pagrindinį vaidmenį vaidina jų integracija su valstijomis. Aiškinu euro pavyzdžiu. Faktas, kad antroje 2010 – pirmoje 2011 metų pusėje JAV įvyks hiperinfliacija. Techniškai šitas procesas greičiausiai atrodys kaip fizinių ir finansinių aktyvų monetizavimas. T.y. FRS pinigus skirs specialiu tarifu per 4- 5 įgaliotus bankus visuotiniam finansinių aktyvų ir nekilnojamojo turto išpirkimui. Kas gi atsitiks su tokiais finansiniais aktyvais, kaip obligacijos, kreditai ir t.t.? Jų vertė doleriais liks nepakitusi, bet dėl veržlios dolerio devalvacijos jų vertė kitomis valiutomis kris. O dabar pagalvokime, kaip tai atsilieps ES. Žymią euro zonos institutų finansinių aktyvų dalį sudaro Amerikos finansiniai aktyvai. Tikslaus skaičiaus aš, aišku, nežinau, bet jį galima nuspėti. Viso finansinių aktyvų, kuriuos turėjo užsieniečiai, 2007 metų pabaigoje buvo 16,049 mlrd. $ ( 1 ). Iš jų 10,518 mlrd. $, t.y. 2/3, sudarė kreditai, depozitai, obligacijos ir kiti vertybiniai popieriai su fiksuotu nominalu, o taip pat debitiniai įsiskolinimai.

| |

Ekonomika ir ekologija

Prasidėjus finansų krizei ekonomistai pradėjo skleisti gandus, jog sunkiu finansiniu laikotarpiu ekologiškų produktų bus perkama mažiau. Jų pasisakymus galėjome pamatyti spaudoje. Atrodo logiška – parduotuvėse ekologiški produktai kainuoja brangiau, sunkmečiu žmonės pradeda taupyti ir nebeperka brangių produktų, o renkasi pigesnius. Ekonaujienų redakcija pasiteiravo keleto ekologiškas prekes pardavinėjančių įmonių ar jos jaučia finansinę krizę ar pirkimai sumažėjo? Atsakymas buvo vienbalsis: “ne”. Ekologiškų prekių paklausa nesumažėjo. Ekonomistai suklydo. Kodėl? Galbūt ekonomistai neįvertino ekologiškų prekių išskirtinumo? Jeigu tai būtų paprastos prabangos prekės, tai joms galiotų ekonomistų peršami dėsniai, tačiau nesumažėjusi paklausa rodo, jog tai nėra vien tuščia ir nereikalinga prekė. Ekologiškų produktų žmogui gyvybiškai reikia. Kodėl? Pirmas dalykas, kuo ekologiškos prekės skiriasi nuo kitų yra jų švarumas ir sveikumas. Jei žmogus pirko paprastus skalbimo miltelius ir jie jam sukeldavo alergiją, jo vaikus išberdavo, o pradėjus vartoti ekologiškus odos dirginimas ir alergijos dingo, tai net ir sunkmečiu pirkėjas neatsisakys mokėti daugiau ir tikrai negrįš prie nepatogumus sukeliančių produktų. Antras dalykas, kaip įsitikino daugelis vartojusių ekologiškus maisto produktus, jie yra skanesni. Jeigu kalba eitų apie paprastus produktus, pavyzdžiui, pyragaitis su sezamo sėklomis už litą ar tas pats pyragaitis už 2 litus, tai žmogus sunkmečiu rinktųsi pigesnį variantą.

| |

Ar turėtum investuoti per Finansinę Krizę?

Pastaruoju metu žiniasklaida pilna pranešimų apie krentančias akcijų kainas, atleidžiamus darbuotojus, mažėjantį įmonių pelną, bei jų bankrotus. Atrodo, kad viskas tik blogėja ir pasaulis ritasi į nebūtį. Taigi ar verta tokiu metu investuoti? Taip, manau, kad dabar puikus metas investuoti ir štai kodėl: Klasikinėje knygoje apie investavimą “Stocks for the Long Run” Jeremy Siegel’as parodo, kad akcijų rinkos labai stabiliai grįžta į savo vėžias po įvairių nuosmūkių. Taip įvyko po dviejų pasaulinių karų, didžiosios depresijos, juodojo pirmadienio, teroristinių atakų, bei kitų krizių. Ši pasaulinė finansų krizė neturėtų būti išimtis, akcijų kainos ims vėl kilti. Taigi kodėl jų nenusipirkus dabar, kada jų kainos yra žemos? Garsusis investuotojas, milijardierius Warren’as Buffet’as yra pasakęs: sėkmingas investuotojas turi būti godus, kai kiti bijo ir bijoti kai visi kiti yra godūs (the successful investor should be ‘greedy when others are fearful and fearful when others are greedy ) Tai nereiškia, kad turėtumėte pirkti pirmas pasitaikiusias akcijas vien dėl to, kad šiuo metu jų kaina yra kritusi. Nemažai įmonių tikrai gali bankrutuoti per krizę, tačiau pasaulyje yra daugybė įmonių su puikiais augimo, pelno gavimo rodikliais, laiko patikrinta valdyba, pasižyminčių inovatyvumu, gaminančios/teikiančios puikias prekes/paslaugas. Tokioms įmonėms bankrotas negresia, o jų akcijų kaina šiuo metu yra smarkiai kritusi, dėl bendro pasaulinių rinkų nuosmukio.

| |

Įveikiant krizę pagal Keynesą

Praėjus daugiau kaip šešiasdešimt metų nuo vieno iš žymiausių XX amžiaus ekonomistų Dž. M. Keyneso (John Maynard Keynes, 1883-1946) mirties, jo išdėstyti ekonomikos principai susilaukia vis didesnio atgarsio šiandieninėje vyriausybių ekonomikos politikoje. Tiek JAV prezidento Obamos pasiūlytas ekonomikos stimuliacijos paketas, numatantis beprecedentes investicijas į šalies infrastruktūrą, tiek pasigirdę siūlymai kurti naują Bretton Voods sistemą, bei vis garsiau girdimi reikalavimai vyriausybėms imtis aktyvesnio vaidmens ekonomikoje, tai tik dalis priemonių, tiesiogiai susijusių su Keyneso pasiūlymais, siekiant įveikti ekonominius nuosmukius. Keyneso ekonominės teorijos prielaidos susiformavo pasauliui išgyvenant Didžiosios depresijos laikus, tad sąlyčio taškų su šiandienos situacija yra daug daugiau, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Šiandieninė pasaulinė krizė, be akivaizdžių skirtumų, turi neabejotinų panašumų su XX amžiaus Didžiąja depresija – žlungantis pasitikėjimas finansinėmis institucijomis, sparčiai didėjantis nedarbas, socialinės įtampos ir kt. Iki pat Didžiosios depresijos laikų ortodoksine ekonomikos srove buvo laikoma klasikinė ekonomikos teorija, besiremianti laissez-faire principu. Būtent dabar, laissez-faire doktrinotos laikymasis įvardijamas, kaip vienas iš veiksnių, nulėmusių naujausią finansinę krizę.

| |

G20 sutarė kovai su krize skirti trilijoną JAV dolerių

Didžiausių pasaulio ekonomikų lyderiai sutarė dėl pasaulinės krizės problemų sprendimo priemonių, kurių vertė siekia 1 trilijoną JAV dolerių. Pranešama, jog papildomi 750 mlrd. bus skirti krizės apimtoms šalims padedančiam Tarptautiniam valiutos fondui (TVF). Taip pat sutarta imtis sankcijų prieš užslėptus mažus mokesčius ir griežtesnį pasaulinį finansų reguliavimą. Maždaug 250 mlrd. JAV dolerių sutarta skirti pasaulinės prekybos skatinimui. Didžiojo dvidešimtuko vardu Didžiosios Britanijos premjeras Gordonas Brownas paskelbė, jog pasaulio lyderiai sutarė griežčiau kontroliuoti bankininkų užmokesčius ir premijas, be to, nuspręsta įkurti nauja Finansų stabilumo valdybą, dirbsiančią drauge su TVF ir padėsiančią užtikrinti tarptautinį bendradarbiavimą ir garantuosiančią, kad apie blogėjančią finansų sistemos padėtį būtų įspėjama iš anksto. G20 lyderiai taip pat sutarė griežčiau reguliuoti apsaugos fondus ir kreditų reitingavimo agentūras, skurdžiausioms šalims suteikti papildomą 100 mlrd. JAV dolerių pagalbą. Taip pat sutarta dėl bendrų veiksmų, bankams atsikratant blogų paskolų. „Tai diena, kai pasaulis susivienijo kovoje su globalia recesija. Ne tik žodžiais, bet ir globalaus atsigavimo ir reformų planu, turinčiu aiškų įgyvendinimo planą”, – teigė G. Brownas. Anot jo, greitai ekonominės situacijos pataisyti negalima, tačiau šalių lyderiai įsipareigojo daryti viską, kas bus būtina.

Krizę įveiksime visuotiniu bezdalų mokesčiu
| |

Krizę įveiksime visuotiniu bezdalų mokesčiu

Gyvename kaip pasakoje. Nes tik pasakose blogieji jų veikėjai, paprastai karaliai arba princai, įveda lietaus, oro, barzdos, mirties ir dar kokius nors pačius absurdiškiausius mokesčius. O kuo mes geresni, kad turėtume jų nemokėti? Todėl ir esami gąsdinami naujais lietaus, oro taršos ir barzdos mokesčiais, kuriuos įvedus visi gyventume kaip pasakoje. Pirmasis mokestis visiems aiškus ir suprantamas. Jei lyja – privalai susimokėti, nes vandenį reikia surinkti ir kažkur išpumpuoti. Jei sausra – mokestis mažesnis, bet vis tiek jį reikės mokėti, nes siurbliai toliau dirbs, o juos prižiūrintieji taip pat valgyti nori. Su oro taršos mokesčiai truputį painiau. Tačiau jei išsiaiškintume, kas yra didžiausi oro teršėjai, tai ir tokių klausimų nebekiltų. Mano manymu, labiausiai aplinką teršiame mes patys. Ne plastiku, ne buteliais ir ne senomis padangomis, o bezdalais. Prisiminkime, kiek metano į atmosferą paleidome po sočios Kūčių vakarienės? Mišrainės su pupelėmis, rauginti kopūstai, marinuoti grybai – tai vis neišsenkančios metano kasyklos. O juk šias dujas sėkmingai galėjome panaudoti elektrinėms kūrenti ir visiems mums šilumą gaminti. Perspjautume, atsiprašau, perperstume patį „Gazpromą”. Bėda tik, kad metaną į atmosferą išleidžiame be jokios naudos šalies ekonomikai. Todėl ir būsime priversti arba šį virškinimo metu atsirandantį produktą surinkti ir nešti į artimiausią dujų supirkimo punktą, arba mokėti mokesčius už oro taršą. Barzdos mokestis taip pat labai reikalingas.