| |

Pasaulinė ekonomikos ir finansų krizė: pranešimų santrauka

Europos Komisijos (EK) pirmininkas Žozė Manuelis Barozas (Jose Manuel Barroso) trečiadienį paragino Europos Sąjungos (ES) šalis kiek įmanoma padidinti išlaidas kovai su krize, bet nepamiršti vykdyti ir jau priimtus planus. “Šiuo metu mums svarbūs veiksmai, o ne žodžiai. Turime realizuoti ekonomikos atgaivinimo planą, – sakė Ž.M. Barozas per spaudos konferenciją. – Jeigu ES šalys gali padaryti daugiau, jos turi padaryti daugiau”. Jungtinės Valstijos, leidžiančios 5,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) vidaus paklausai stimuliuoti, jau anksčiau ragino ES padidinti išlaidas kovai su krize, sudarančias šiuo metu 3,3-4,0 proc. BVP, tačiau ES atmetė šiuos raginimus. Daugiausia didinti išlaidas JAV reikalavo iš Vokietijos – stambiausios bloko ekonomikos, tačiau ši tvirtino ir taip skirianti 4 proc. BVP ekonomikos stimuliavimo programoms ir nenorinti didinti biudžeto deficito. Ž. M. Barozas pastebėjo, kad ES išlaidos krizei įveikti vis tiek šiais metais išaugs, nes didės bedarbių pašalpų ir kitų socialinių išmokų skaičius. Europos Sąjungos vadovai penktadienį pritarė Europos Komisijos siūlymui padvigubinti sunkumų slegiamoms Rytų Europos šalims numatytą skubių paskolų sumą iki 50 mlrd. eurų. Gruodį ši suma jau buvo beveik padvigubinta iki 25 mlrd. eurų, tačiau turimas fondas gali netrukus būti išnaudotas – Vengrijai ir Latvijai jau skirta beveik 10 mlrd. eurų, pagalbos paprašė Rumunija.

| |

Apie antro tipo amžinųjų variklių uždraudimo nepagrįstumą

Naudodami energiją mes vieną jos formą paverčiame kita, ko pasėkoje visa išgaunama energija pavirsta išsklaidyta šiluma. Jeigu energijos vartojimas pagal galingumą susilygins su pasiekiančiu Žemės paviršių Saulės spinduliavimu Žmonija žus. Tai įvyks po 285 – 430 metų. Realiai perkaitimas taps katastrofišku, kai energijos vartojimas pasieks vieną tūkstantąją (pirma prognozė) arba vieną šimtąją (antra prognozė) nuo saulės srauto – po 50-80 arba 130 – 200 metų. Jeigu energijos vartojimas pagal galingumą susilygins su pasiekiančiu Žemės paviršių Saulės spinduliavimu Žmonija žus. Tai įvyks po 285 – 430 metų. Realiai perkaitimas taps katastrofišku, kai energijos vartojimas pasieks vieną tūkstantąją (pirma prognozė) arba vieną šimtąją (antra prognozė) nuo saulės srauto – po 50-80 arba 130 – 200 metų. Populiarus scenarijus: energijos vartojimo stabdymas- nukreiptas prieš vystimosi evoliuciją ir todėl yra pražūtingas. Akademikas Fominskis L. P., kuris mano kvietimu atvyks į Lietuvą šią vasarą, savo el. knygoje ”Rotoriniai nemokamos energijos generatoriai. Pasidaryk pats.” Čerkasai. 2003. rašo apie “Romos klubo”, “Pasaulio vyriausybės” ir “ Komiteto 300” pastangas stabdant mokslo, ypač energetikos pažangą, siekiant sumažinti žmonių kiekį Žemėje iki “auksinio milijardo”. Šioje knygoje aprašoma amžinųjų variklių – šilumos generatorių kūrimo ir žlugdymo istorija. S. D. Xaitunas siūlo pereiti prie termociklinės energetikos paremtos šilumos cirkuliavimu ratu- panaudojant “šalčio fabrikus”.

| |

Naujoji, kuro nedeginanti energetika

Mūsų civilizacija suklestėjo degindama akmens anglį, naftą, dujas, kitus organinės kilmės degalus ir labai maža dalimi naudodama vandens, vėjo, geoterminę ir labai pavojingą atominę energiją. Dar 1975 metais akademikas, Nobelio premijos laureatas P. Kapica savo pranešimu “Energija ir fizika” TSRS Mokslų akademijos 250 metų jubiliejinėje sesijoje palaidojo visą alternatyviąją energetiką, tame tarpe ir atominę, išskyrus valdomą termobranduolinę sintezę. Palaidojo socializmo ir komunizmo statybos įdėją, paremtą neišsenkančiais resursais. Jau tada numatė dabartinę mus ištikusią krizę, kuri pasibaigs kai mes susirasime naują alternatyvų energijos gavimo būdą. Mes vis dar deginame tiek daug, kad net sukėlėme globalinį atšilimą. Ar yra išeitis iš šios aklavietės? Žinoma yra. Skaitydami patentus matome Jabločkino, Kladovo, Porsevo, Petrakovo ir Potapovo Rusijoje, Teslos, Ričardo Kleno, Perkinso ir Poulo, Siargo ir Gritso JAV, Viktoro Šaubergerio Austrijoje ir Vokietijoje išrastus variklius ir generatorius, kurie pagamindavo 2- 40 kartų daugiau energijos negu sunaudodavo. Kapitalistams-monopolistams šie įrenginiai buvo nenaudingi, nes atimtų jų milžinišką pelną. Todėl iki šiol nenaudojami. Savo nusikalstamam neveiklumui pridengti “panaudoja” visuotinį energijos tvarumo dėsnį. Mus mulkina. Norėdami išlikti turime panaudoti šiuos užmirštus išradimus. Karinėms mašinoms jau dabar naudojami jokio kuro nedeginantys varikliai.

| |

Energetika: Burbulai ir tikrovė

JAV prezidentas Bušas paskelbė nacionalinę programą, kurioje iki 2015 metų 30 proc. benzino ir dizelino poreikio tenkins biodegalai gaunami iš kultūrinių augalų. Google į “Žaliąją energetiką“ ruošiasi investuoti šimtus milijonų dolerių. Pasiekti, kad pastaroji taptų pigesnė už akmens anglį, dujas ir naftą. 1975 metų spalio 8 d. TSRS mokslų akademijos 250 metų jubiliejui skirtoje sesijoje Nobelio premijos laureatas fizikos srityje akademikas P. Kapica, remdamasis baziniais fizikos principais savo pranešimu „Energija ir fizika“ iš esmės palaidojo visą alternatyviąją energetiką, išskyrus valdomą termobranduolinę sintezę. Vandenį skaidant abiem žinomais būdais energijos sunaudojama daugiau negu gaunama vėliau sudeginant vandenilį.” Elektrolizes vandenilis”- tai ne degalai, o energijos gautos iš kito kuro akumuliatorius. Vandenilio gauto iš gamtinių dujų panaudojimas sumažina oro taršą, tačiau besibaigiančio kuro sąnaudos tik padidėja. Nenaudingi ir elektromobiliai. Juose naudojama el. srovė gaminama deginant tuos pačius degalus. Degalų suvartojimas padidėja dėl nuostolių srovės perdavimo tinkluose. Tas pats ir su bioenergetika. Čia realizuojama senovės įdėja: varikliuose kurui panaudoti augalinius ir gyvulinius riebalus. Dizelis savo variklyje naudojo arachisų aliejų…Nuimant net 3 derlus per metus iš 1 kv. m. gausime 1 kg. aliejaus, o iš jo 1 vatą energijos. Tai daug kartų mažiau negu tiesiog panaudoję Saulės energiją.

| |

Apie tai nerašo niekas: Tikrosios pasaulinės finansų krizės priežastys

Pagrindinė ir vienintelė pasaulinės ekonomikos krizės griūties priežastis yra pagrindinės pasaulio valiutos- JAV dolerio perprodukcija. Nuo 1971 metų, kai buvo atšauktas dolerio susiejimas su aukso turiniu, turimu JAV, dolerius ėmė spausdinti neribotais kiekiais. Perkamoji dolerio galia buvo susieta ne tik su JAV BVP ( kaip tai vyksta kiekvienoje normalioje šalyje ), bet ir su visų pasaulio šalių BVP. Viskas gal būtų ir neblogai, bet tos valstybės, kurių ekonomikos ėmė užtikrinti dolerio stiprumą, niekada nekontroliavo ir nekontroliuoja dolerio emisijos mastų. Šitos kontrolės realiai neturi ir JAV vyriausybė. Tokią teisę turi tik JAV FRS. JAV BVP sudaro 20 procentų nuo viso pasaulinio BVP. Tiesa, šitas skaičius nėra visiškai teisingas, nes į BVP sampratą JAV įtraukia eilę kitų rodiklių, pavyzdžiui, kai kurių paslaugų rūšių kainą, ko nedaro kitos valstybės. Jeigu perskaičiuotume pagal bendrąsias taisykles, tai nuo 20 procentų šitas rodiklis sumažėtų iki 15. Na bet tiek jau to, tegu bus 20. O suvartoja JAV 40 procentų nuo kasmet pagaminamo pasaulyje. Klausimas mokantiems galvoti: jei kažkas pagamina 20 procentų ( arba 15 ), o suvartoja 40 procentų, tai už tai turi kažkas mokėti? Ir tikrai moka, ir tas kažkas- tai visas likęs pasaulis, kuris atiduoda Amerikai savo prekes mainais už beverčius popierėlius. Tada vyksta milžiniškas pasaulinių turtų perdalinimas JAV naudai. Beje, kuo ilgiau stebi tai, kas vyksta pasaulyje, tuo tvirčiau įsitikini, kad šiame pasaulye nieko nauja nėra.

| |

Ant naujos revoliucijų epochos slenksčio

Atėjo galas mitui apie lietuvį, kuriam krauk nekrovęs ant nugaros sunkumus ir jis vis tiek kentės. Visų tautų istorijoje yra klasių kovos pakilimo ir nuosmukio laikotarpiai. Nuosmukis gali tęstis dešimtis metų, po ko kovai įsibėgėti prireiks dar eilės metų. Tačiau anksčiau ar vėliau jis baigiasi. Dabar jau galima pagrįstai konstatuoti, kad gyvename klasių kovos nuosmukio pabaigoje. Prasidėjusi neramumų banga Rytų Europoje pasiekė ir Lietuvą. Vakar, sausio 16 d., Vilniuje vykusi 7 tūkst. žmonių protesto akcija prieš vyriausybės „antikrizines“ priemones, kaip ir Rygoje sausio 13 d., peraugo į masines riaušes. Buvo išdaužyti seimo langai, bandyta įsiveržti į jo vidų. Seimūnai bijojo prieiti prie langų, „kad kas nenušautų“. Įsiutusi minia skandavo „Vagys“, „Seimą lauk“, „Duonos, darbo, pinigų“. Protestą rengusios profsąjungos, kurios dar prieš akciją pareiškė, jog nenori įvykių Rygoje pasikartojimo, nesugebėjo suvaldyti žmonių įsiūčio. Nuotaikų minioje buvo įvairių. Plevėsavo kelios buržuazinės trispalvės. Buvo Paleckio „Fronto“ vėliavų. Pasitaikė žmonių, kurie ieškojo paralelių su 1990-1991 m. įvykiais, esą „tėvai kovojo prieš rusų okupantą, ir jaunimas dabar kovoja prieš biurokratus“. Kiti apie tų metų įvykius net neužsiminė, tik keikė valdžią ir vadino riaušes „revoliucija“. Treti konstatavo, kad tik revoliucija gali nušluoti oligarchus, o šie įvykiai yra įspėjimas. 151 žmogus per neramumus buvo sulaikytas, 32 iš jų uždaryti į areštines, 34 sužeisti.

| |

Krizė Lenkijoje: vaistai – priešlaikiniai rinkimai

Vėlyvą penktadienio vakarą Lenkijos parlamentarai balsavo už Seimo paleidimą ir atvėrė kelią pirmalaikiams rinkimams, kuriuos numatoma surengti spalio 21 dieną. Bet apžvalgininkai klausia: ar rinkėjai padės valdantiesiems pašalinti tas gilias skandalo priežastis, kurios ir pakirto pasitikėjimą brolių dvynių Kaczynskių valdžia? Daugiau kaip dviem trečdaliams parlamento narių (377 parlamentarai iš 451 dalyvavusio Seimo posėdyje) nubalsavus už parlamento paleidimą, prezidentas Lechas Kaczynskis naujų rinkimų datą paskyrė spalio 21-ąją, t. y. dvejais metais anksčiau laiko. L. Kaczynskis iš pareigų atšaukė visus dabartinės vyriausybės ministrus, bet pavedė jiems laikinai vykdyti savo pareigas, kol, atsižvelgiant į balsavimo rezultatus, bus suformuotas naujas kabinetas. Praėjusį mėnesį žlugus ministro pirmininko Jaroslawo Kaczynskio vadovaujamai vyriausybei, valdančioji koalicija, susidedanti iš brolių Kaczynskių partijos „Įstatymas ir teisingumas“, populistinės partijos „Savigyna“ ir kraštutinės dešiniosios Lenkijos šeimų lygos, tapo nebepajėgi valdyti šalį. Bet paleisti Seimą prezidentas dar rugpjūtį susitarė su pagrindinės opozicinės partijos „Pilietinė platforma“ lyderiu Donaldu Tusku. Opozicija suinteresuota taip išspręsti krizę, nes jos vadovas aiškiai tikisi premjero posto. Ir štai praėjusią savaitę paskelbtų visuomenės nuomonės apklausų duomenimis, būsimuosius rinkimus gali laimėti opozicinė liberalioji „Pilietinė platforma“, nes ją palaiko 26-36 proc. respondentų.

| |

Finansų krizė smogs per indėlius – kas pjaus nupenėtą aviną?

Šiandiena, Valstybės vadovai, Lietuvos ekonomikos ekspertai, bankininkai ir kiti veikėjai ramina Lietuvos piliečius teigdami, kad Lietuvos ekonomika yra sveika, gąsdinimų dėl galimos finansų krizės nereikėtų bijoti, o ekonomika ir nekilnojamojo turto rinka pati turi susireguliuoti. Anot jų, šalies ekonomika yra sveika. Lietuvos piliečiai, kaip Rytų Europos ir buvusios Sovietų Sąjungos gyventojai – nuo Estijos iki Vengrijos, nuo Ukrainos iki Kazakstano – jaučia ,kad kažkas su ekonomika jų šalyse darosi negerai. Jie jaučia, kad kažkas artėja, kas geriau praeitų pro šalį. Ir tas jausmas yra ne tautų piliečių ekonominio nesubrendimo jausmas. Visas juokas tame, kad iš tiesų pasaulis ritasi į superkrizę, kuri visų pirma smogs, taip vadinamom, buvusios sovietų sąjungos šalims. Šios šalys (tame tarpe ir Lietuva) bus pirmosiose krizės linijose todėl, kad jų ekonomikos sistemos mažiausiai tam pasiruošiusios, nepasirengusios, bejėgės, jų finasinės sistemos kontrolė iš esmės perduota užsienio bankams, valstybės ekonomika buvo grindžiama ne verslumu, o pigiais ir spekuliaciniais pinigais. Išvados čia yra paprastos: ekonominė krizė yra neišvengiama ir piliečiai gali pasirinkti kaip elgtis: ar gelbėti savo ,,kailį“ ir valiutinius indėlius ar rūpintis užsienio valstybių kreditais. Tai kiekvieno teisė, kaip teisė tikėti tuo, kas čia parašyta ir pasakyta. Laiko liko ne tiek ir daug: vasara (vėliausiai rudenį) bus duotas atsakymas – ar tai kas čia prognozuojama įvyks?

| |

Kredito rinkos krizė

Pastaruoju metu nemaži rinkų svyravimai daugelį investuotojų privertė susidurti su įvykiais JAV finansų rinkose, kuriuose žiniasklaida apibūdina taip: “rizikingų būsto paskolų rinkos krizė”, “likvidumo krizė”, “kredito krizė”. Tai, kas priverčia mažėti akcijų kainas beveik visame pasaulyje, natūraliai kelia susidomėjimą, todėl šio mėnesio temoje aptarsime sukrėtimų JAV bei kitų šalių rinkose priežastis bei įtaką mūsų investavimo regionui – Vidurio ir Rytų Europai. Prieš ketverius metus bazinės palūkanos JAV siekė vos 1 proc. – taip buvo siekiama išvengti ekonominės recesijos bei defliacijos. Rekordiškai mažos palūkanos lėmė kreditavimo bumą bei paskatino nekilnojamojo turto rinkos augimą. Kylančioje rinkoje paskolos pradėtos teikti ne itin rūpestingai – už didesnes palūkanas jas neretai gaudavo ir tie, kurie vargiai gali mokėti net ir palūkanas (verslo planas pagrįstas tuo, jog turto brangimas leis uždirbti jį parduodant, arba paskola bus refinansuota dar geresnėmis sąlygomis). Tiesa, rizikingų būsto paskolų (“subprime mortgages”) teikėjai sau paprastai pasilieka tik dalį rizikos – tokios paskolos “supakuojamos” ir obligacijų pavidalu parduodamos investuotojams – bankams, apribotos rizikos (“hedge”) fondams, kai kuriais atvejais – net ir konservatyviems, tačiau didesnio pelningumo siekiantiems pensijų fondams. Tokių obligacijų, dar vadinamų CDO, 2006-aisiais išplatinta už daugiau nei 500 mlrd. JAV dolerių, iš jų maždaug pusė turi rizikingų būsto paskolų.

| |

Krizė kitaip: o gal tai proga aplenkti konkurentus?

Į kiekvieną reiškinį galima pažvelgti dvejopai – optimistiškai ir pesimistiškai. Kol kas apie krizę kalba tik pesimistai. Bent jau girdisi tik pesimistų kalbos. Tačiau krizė įmonei gali būti ir palankus metas. Štai penkios priežastys, kodėl ji naudinga: 1. Padės įmonės vadovui galų gale suprasti, kad jis ir tik jis yra atsakingas už įmonės marketingą. 2. Paskatins optimizuoti įmonės valdymą, atsisakyti neefektyvių dalykų – gerai gyvenant tiesiog „nėra laiko“ apie juos galvoti. Kai krizė praeis, įmonė bus dar pelningesnė. 3. Privers kitaip pažvelgti į partnerius, ypač į tuos, nuo kurių priklauso pardavimai – marketingo konsultantus, pardavėjų mokytojus, viešųjų ryšių, reklamos agentūras. Tiesiog paklauskite savęs: „kiek dėl jų veiklos pakilo mano pardavimai?“. Nebijokite pasidomėti kitomis galimybėmis. 4. Jeigu turite stiprų brand’ą, jūs laimėsite, nes didelė tikimybė, kad silpnesni žaidėjai pasitrauks iš rinkos. Nebijokite dar labiau dramatizuoti savo pranašumą prieš konkurentus – pirkėjai dabar renkasi atidžiau. Jei jūsų konkurentai neturi rimto išskirtinumo, jie bus priversti konkuruoti kaina, o tai – tiesus kelias jų bankroto link. 5. Padės susirasti naujų klientų. Krizė veikia ne tik jus. Jeigu jūs sukuriate gerą vertę, jūsų apyvarta krizės laikotarpiu gali net padidėti. Potencialūs klientai irgi ieško, kaip efektyviau dirbti, tad šiandien jie atviresni geriems pasiūlymams.