Paskolų krizė

Šią savaitę grįžusieji iš atostogų ir po savaitės ar kelių pirmą kartą perskaitę naujienas galėjo rimtai išsigąsti, kad vos per kelias dienas didžiausios pasaulio finansų rinkos atsidūrė ties žlugimo riba. Visame pasaulyje akcijų biržos pasruvo krauju (pingančios akcijos dažniausiai žymimos raudonai), daugelis didžiųjų pasaulio bankų pranešė apie galimus milijoninius ar net milijardinius nuostolius, o keletui jų netgi išpranašautas bankrotas. Tik geriau įsiskaičius paaiškėja, kad ši krizė nėra jau tokia netikėta. Šiame straipsnyje pamėginsiu aptarti, kas slepiasi po pavadinimais „Amerikos“, „kapitalo rinkų“ ar „likvidumo“ krizė, koks jos ryšys su nekilnojamojo turto burbulo sprogimu JAV, ką iš tikrųjų padarė Didžiausių pasaulio ekonomikų centriniai bankai bei kokios prognozuojamos šios krizės pasekmės pasaulio bei Lietuvoje itin aktualioms Vidurio ir Rytų Europos rinkoms. Antrarūšių būsto paskolų (subprime mortgages) krizės priežastimi tapo 2005 m. JAV sprogęs nekilnojamojo turto burbulas. Po 2000–2001 m. sprogusio „dot-com“ burbulo, kai per trumpą laiką žlugo daug interneto projektų, investuotojai JAV vėl grįžo prie saugioms priskiriamų investicijų į nekilnojamąjį turtą. Nuo 2001 m. JAV bei daugelyje kitų pasaulio rinkų prasidėjo stabilus nekilnojamojo turto kainų kilimas. Visiškai natūralu, kad kylant kainoms norinčiųjų investuoti į nekilnojamąjį turtą daugėjo, o tai dar spartino kainų kilimą.