Krizė. Lietuva

„Ekonomika“, „ekonominiai procesai“, „ekonominiai dėsniai“, „ekonomika krenta, kyla“ – štai kokius dažniausiai girdime terminus žiniasklaidoje. Daugeliui iš mūsų čia viskas aišku, viskas girdėta ir suprantama. Bet ar taip yra iš tikrųjų? Kas gi ta ekonomika ir kodėl ji mums pateikiama būtent taip? Pabandysime išaiškinti jums apie ekonomiką kiek kitokiu „kampu“. Iš tikro, čia nėra nieko tokio, ko negalima būtų suprasti. Tik terminus reikia naudoti pagal tiesioginę jų paskirtį. Taigi, pradedame.. Įvairūs žodynai pateikia savo prasme vienodus žodžio „ekonomika“ išaiškinimus, pvz., ekonomika – ūkininkavimo menas. Internetinis žodynas Vikipedija pateikia tokį išaiškinimą: ekonomika (graik. οίκος ("Oikos") - namas ir νόμος ("nomos") - dėsniai) - socialinis mokslas, tiriantis individų elgseną esant nuolatiniam gamybos faktorių trūkumui, tiesiogiai darantį įtaką produkcijai, paskirstymui ir vartojimui, ūkinei veiklai, ūkiui. Ekonomika tiria, kaip žmonės, jų grupės (namų ūkiai), organizacijos (įmonės) priima sprendimus siekdami patenkinti savo poreikius. Jei kalbame apie ūkininkavimą, tai savaime suprantama, kad neapsieisime be ūkio. Ūkis - atskiras veiklos vienetas, kuriantis, ieškantis, naudojantis (eksploatuojantis) bei skirstantis išteklius subjekto poreikiams tenkinti (pvz., namų ūkis), tokios veiklos visuma. Dažniausiais žiniasklaidoje kalbama apie tam tikros šalies arba teritorijos ūkinės veiklos visumą (pvz., Lietuvos ūkį).

Kalbas apie globalizaciją, apie jos varžybų nugalėtojus ir nevykėlius gerokai pritildė globalinį kaimą ištikęs nelemtas „sunkmetis“, kuriam ir tinkamą vardą parinkti nelengva. Globalizacijos reiškiniams paaiškinti vartotos metaforos šiandien kursto ironiškų pašaipų pagundą. Štai dar užpernai neregėtais „proveržių“ šuoliais puikavęsis lietuviškas Baltijos tigras, Jungtinėse Amerikos Valstijose staiga užstrigus globalaus kapitalizmo finansiniam varikliui, virto susigūžusiu Betty Yurdin pasakos tigriuku arbatinuke. Šiandien pasaulinėje žiniasklaidoje vis dažniau nuaidi kapitalizmo vėlę anapilin palydintys balsai, todėl nenuostabu, jog ir lietuviškoji tapo savotiška kapitalizmo budynių užstale: vieni senu žemaitišku laidotuvių papročiu suskubo užgerti į velionio pomirtinę gerovę, dėl ištikusios nelaimės kaltindami valstybę, kiti – nekantravo įkalti paskutinę, tegul ir istoriškai surudijusią, vinį į godaus išnaudotojo karstą. Taigi tariamus nelaimės ištiktuosius suvienijo bendras rūpestis – surasti budynių stalui gerai nupenėtą „atpirkimo ožį“, kuriam visų pirma privalu aplaužyti ragus jei ne už paties kapitalizmo politinę-ekonominę mirtį, tai bent už akivaizdų globalaus kapitalizmo sukeltą moralinį-filosofinį skandalą. Pastebėtina, jog Lietuvos žiniasklaidoje, kaip ir kitur pasaulyje, duris į ekonominės krizės priežasčių supratimą dažniausiai bandyta rakinti savotišku visrakčiu, stengiantis pasakyti paskutinį žodį byloje.

Manau, neapsiriksiu sakydamas, kad vis tik didesnė tautos dalis nesutinka su pono premjero A.Kubiliaus pasamprotavimais, kad krizė – pasaulinė, ir Lietuvos valdžia nieko dėta. Tiesa, bet tik dalinė. Taip, pasaulinė krizė palietė ir mus, bet kodėl kitose šalyse ji realiai traukiasi, o pas mus - tik įsibėgėja? A.Kubiliaus argumentas dėl G.Kirkilo blogo darbo - teisus, bet vėl gi tik dalinai. Sutinku, G.Kirkilas buvo prastas premjeras, bet jis niekaip nebūtų juo tapęs net per suokalbį V. Uspaskicho bendražygio J. Pinskaus pirtyje, jei ne A.Kubiliaus vadovaujamų konservatorių balsai. Vėlgi atskomybė bendra. Bet mane labiau jaudina ir papiktina dar vienas argumentas - kad „į krizę reaguota gerai ir jos našta pasidalinta solidariai tarp visų šalies gyventojų sluoksnių“. Reaguota blogai. Jei Vakaruose pripažino, kad krizę sukėlę finansiniai ir bankiniai sluoksniai kalti ir reikia griežtint jų kontrolę, tai mūsų vadovai apie tai nė žodžio nepasakė ir nieko iki šiol nedaro.Vakarai atsargiai, bet pripažįsta, kad su išgirtąją rinka, kuri viską sureguliuos, nelabai kas gaunasi. Kažkodėl ji vis reguliuoja tik turtingojo naudai. Jie bent iš dalies sutinka su didesniu valstybės dalyvavimu ekonomikoje. Tuo tarpu pas mus ir toliau girdime apie visišką valstybės turto išpardavimą ir pseudorinkos plėtimą, tik ne visai aišku, į kur. O kalbant apie solidarumo naštą, tai ji suvedama į gan primityvų ginčą tarp vaiko pinigų, pensininkų ir seimūnų mašinų. Sutinku, tos mašinos tikrai ne vietoj.

Liberalų ir centro sąjungos frakcijos Seime seniūnas A. Zuokas susitikime su Ministru pirmininku ir koalicijos partneriais ragino baigti kalbas apie mokesčių didinimą. Seniūno nuomone, seniai laikas atsigręžti į paprastą žmogų, į šalies verslą. „Mes privalome skatinti dirbančius ir kuriančius žmones, o ne užkrauti ant jų pečių vis naujus mokesčius. Privalome skatinti žmones dirbti ir užsidirbti, o ne versti gatvėse stovėti su ištiesta ranka“, - sakė A. Zuokas. LiCS frakcijos seniūnas taip pat ragina Finansų ministeriją skolintis ne iš komercinių bankų, o iš Lietuvos žmonių ir siūlo nedelsiant išplatinti valstybės iždo vekselius. „Esu įsitikinęs, kad Lietuvoje yra pasiturinčių žmonių, kurie mielai sutiktų skolinti valstybei. Tokiu atveju, komerciniai bankai turimas lėšas galėtų skolinti ne valstybei, o šalies verslui. Nes šiuo metu valdžia pati sudaro sąlygas, kai bankai nusigręžę nuo verslininkų laukią galimybės pasipelnyti valstybės sąskaita“, - teigė A. Zuokas. A. Zuoko nuomone po Konstitucinio Teismo išaiškinimo, Seimo nariai privalo patys susimažinti atlyginimus ir svarstyti apie atlyginimų sumažinimą visiems valstybės tarnautojams, kurių darbo užmokestis yra didesnis negu vidutinis. „Valstybės tarnautojai privalo solidarizuotis su privačiuoju sektoriumi, nes būtent tokio sprendimo tikisi žmonės. Tai atspindėtų realią šalies padėtį“, - sakė A. Zuokas.

Per pasaulį besiritanti finansinė krizė smogs ir Lietuvai. Kol kas mūsų šaliai sekasi geriau nei kaimynams latviams ir estams, tačiau 2010 metais, kai už elektrą, ko gero, teks mokėti dvigubai daugiau nei dabar, verslui bus itin sunku. Tai pajus ir eiliniai piliečiai, daugumai kurių algos jau nebekils tiek, kiek infliacija. Analitikai prognozuoja, kad jau artimiausiu metu daugelis gyventojų bus priversti peržiūrėti savo išlaidas ir atsisakyti nebūtiniausių prekių bei paslaugų. Prognozuojama, kad maisto produktai užims dar svaresnę dalį vartotojo krepšelyje, o tai nėra gerai, nes šios prekės Lietuvoje brangsta žymiai daugiau nei visoje Europos Sąjungoje. Smūgį žmonėms suduos ir tam tikruose verslo sektoriuose pradėsiantis didėti nedarbo lygis. "Dėl infliacijos negaliu pasakyti nieko paguodžiančio - optimistiškiausio scenarijaus atveju vidutinė infliacija šiemet sieks 8,5 procento", - sako SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. Pasak banko "DnB NORD" prezidento patarėjo Vadimo Titarenkos, infliacija šalyje artimiausiu metu dar labiau padidins socialinę atskirtį, nes, pavyzdžiui, pensininkui, perkančiam tik labiausiai brangstančias būtiniausias prekes ir paslaugas (maistą, viešojo transporto ir komunalines paslaugas), infliacija siekia jau ne 12, o 20-40 proc. "Pasaulinė praktika rodo, kad pradėjus smarkiai augti infliacijai žmonės puola išlaidauti, nes tikisi, kad spės nusipirkti įvairių prekių pigiau.

Šiandien žiūrėdamas pro virtuvės langą, važiuodamas automobiliu, vaikščiodamas gatve, stovėdamas parduotuvėje prie kasos, sėdėdamas prie kompo ieškojau krizės apie kurią visi kalba. Kur ta krizė? - galvojau ir klausiau savęs - ar tai, kad degalinėse litras 95-to atpigo visu litu panašu į krizę? Ar tai, kad pinga butai ir namai ir galbūt neužilgo atsiras galimybė už realią kainą įsigyti ir įsirengti svajonių namus panašu į krizę? Ar tai, kad turtingi pažįstami žmonės pradėjo sveikintis ir bendrauti panašu į krizę? Ar tai kad padaugėjo akcijų, nuolaidų, išpardavimų ir atsirado galimybė pigiau įsigyti reikalingų daiktų panašu į krizę? Galų gale ar tai, kad prie viso to dar ir atlyginimai pakilo panašu į krizę? Netgi MŪSŲ Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus pasirašydamas Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymą, kurio priedėlyje nustatomi didesni Seimo narių atlyginimų koeficientai savo parašu patvirtino: KRIZĖS LIETUVOJE NĖRA! P.S. Čia priėjo Kindziulis ir tarė: "tik išrinktiems tarp išrinktųjų.."... A-a-a,.. viskas aišku, o aš jau pagalvojau, kad čia tipo jau visi gerai gyvensim ir nereikės vien tik buza maitintis...

Užkniso. Nelabai yra ir ka nors daugiau pasakyti apie tai, užtat galiu pateikti keletą įdomybiu apie musų visų išrinktą, ir numylėta valdžią. Toks truputi aukštyn kojom. Krizė įveiksim pradėdami nuo šaknų. Atimsim po lituką iš šito gyventojo, po lituką iš ano. Štai įmonei už mašiniuką reikės mokėt daugiau, hmm, o kodėl gyventojai nemoka? Tegul moka ir jie, o kad mokėtų dar daugiau, tai ir benzo kainas pakelsim. Šaunu. Valstybei trūksta pinigėlių, vadinas atimkim iš gyventojų, ir tikėkimės gauti daugiau pajamų. PVM. Pelno mokestis etc. Labai geras sprendimas surinkti dar daugiau mokesčių, ir beje, labai efektyvus. Esu praktiškai tikras, kad surinks pinigėlių daugiau, bet klausimas, kiek ilgam? Nieko nerinkau, nebalsavau. Neišsirinkau. Juk tiek taug tų partijų, ant pirštų tikriausiai visų nesuskaičiuosi. O juk visi žadą tokį gerą gyvenimą jeigu juos išrinksim. Kaip ant mielių klotą. Absurdas, raskit antrą tokią valstybę, kurioje toks gigantiškas pasirinkimas. Gal ir rasit.. Latvijoje, Estijoje, ar kitame morališkai ir demokratiškai atsilikusiame pasaulio kampelyje. Mastau, ir vis neišmastau kiek ilgai užsitęs šitas įveikimo planas. Kiek teigia, tai bus tik keleri metukai, o poto gryš viskas į savo vėžės, ir gyvensim laimingai kaip iki šiol. Hmm, gyvensim lygiai taip pat laimingai kaip ir prieš rinkimus? Ar laimingiau? Kad pinigėlio kišenėje neturesim, tai faktas, bet visgi būsim laimingi?

Atrodo, kad ekonominė krizė palietė daugelį linksmintis mėgstančių lietuvių. Net Naujųjų metų šventei ne visi atranda laisvų pinigų ir švęsti lieka namuose. Tokios tendencijos sužlugdė Gedimino Jauniaus organizuojamą Naujųjų vakarėlį. Gruodžio 31-ąją Vilniuje turėjęs vykti Naujųjų metų renginys „Bollywood Party 2009” atšaukiamas. „Nors aš asmeniškai manau, kad vakaro mintis buvo gera ir vakaras būtų buvęs puikus – geri atlikėjai, įdomi tema ir aplinka, bet paprasčiausiai buvo parduota nepakankamai išankstinių bilietų, todėl ilgai svarstę nusprendėme atšaukti renginį“, – žlugusio Naujųjų vakarėlio priežastis vardija G. Jaunius. Gediminas sako, kad su visa komanda netgi per Kalėdas svarstė, kaip geriausiai išspręsti šią situaciją, kol galų gale nusprendė, kad mažiausia blogybė būtų renginio nebedaryti: „Juk norisi kokybės ir nenuvilti žmonių, kurie jau buvo įsigiję bilietus ir tikrai jaustųsi nejaukiai, kai žmonių būtų susirinkę nepakankamai. O taip pat mes negalėjome leisti sau tokios prabangos viską organizuoti iš savo kišenės“. Nors renginys atšaukiamas, o pinigai ir šiokios tokios kompensacijos už išankstinius bilietus bus grąžinami, G. Jaunius prisipažįsta, kad vis dėlto neišvengė finansinių nuostolių, tačiau jie nebuvo tokie dideli, kokie galėjo būti renginį suorganizavus. Be visų finansinių nesėkmių Gediminą ir jo draugus kamuoja dar viena problema – kur gi patiems teks sutikti naujuosius: „Tikrai nežinau, kur švęsiu.

Kad Boratas nėra tik šiaip atsitiktinė Lietuvai asmenybė, neseniai perskaičiau viename interneto forume. Pasirodo, jog šaunių kazacho nuotykių Amerikoje autorius, filmo „Borat: Cultural Learnings of America for Make Benefit Glorious Nation of Kazakhstan“ herojus gali būti daugiau susijęs su Lietuva, nei su parodijuojama Kazachija. Mat Borato personažo Sacha Baron Cohen prosenelis yra gimęs Kaune. Kiek čia tiesos, kol kas sunku pasakyti. Mat žydų Cohen pavardė yra plačiai paplitusi po pasaulį, gali būti, kad tai yra tik sutapimas, panašiai kaip ir su S. Palin, bandžiusia kartu su McCain prasibrauti į Amerikos politikos olimpą. Netgi garsaus dainininko Bob Dylan šaknys taip pat lietuviškos – vieni proseneliai kilę kažkur nuo Kauno, o kurį laiką gyveno Ukmergėje. Galbūt prisiminęs savo šaknis tolimojoje Lietuvoje Boratas sukurptų dar vieną filmą, šį kartą apie Borato nuotykius mūsų tėvynėje. Siužetų tikrai atsirastų ne ką mažiau nei Amerikoje, būtų iš ko pasijuokti – ir iš valdžios sprendimų, iš visokiausių fobijų, keistų tradicijų, politikų veiksmų ar visuomenėje įsigalėjusių stereotipų, o gal dėl lietuviškų šaknų galėtų įsijausti į naujuosius prezidentus? Gal visuomenė šį litvaką komiką galėtų pasamdyti eiti prezidento pareigas? Panašiai kaip ir samdomi juodaodžiai krepšininkai (Lietuvos krepšinio federacijos pirmininko V. Garasto dėl prasto jų žaidimo netyčia pramintų „juodašikniais“), kurie „kelia“ Lietuvos krepšinio lygį mūsiškiams išvykstant į užsienį.