G20 sutarė kovai su krize skirti trilijoną JAV dolerių
Didžiausių pasaulio ekonomikų lyderiai sutarė dėl pasaulinės krizės problemų sprendimo priemonių, kurių vertė siekia 1 trilijoną JAV dolerių.
Pranešama, jog papildomi 750 mlrd. bus skirti krizės apimtoms šalims padedančiam Tarptautiniam valiutos fondui (TVF).
Taip pat sutarta imtis sankcijų prieš užslėptus mažus mokesčius ir griežtesnį pasaulinį finansų reguliavimą.
Maždaug 250 mlrd. JAV dolerių sutarta skirti pasaulinės prekybos skatinimui.
Didžiojo dvidešimtuko vardu Didžiosios Britanijos premjeras Gordonas Brownas paskelbė, jog pasaulio lyderiai sutarė griežčiau kontroliuoti bankininkų užmokesčius ir premijas, be to, nuspręsta įkurti nauja Finansų stabilumo valdybą, dirbsiančią drauge su TVF ir padėsiančią užtikrinti tarptautinį bendradarbiavimą ir garantuosiančią, kad apie blogėjančią finansų sistemos padėtį būtų įspėjama iš anksto.
G20 lyderiai taip pat sutarė griežčiau reguliuoti apsaugos fondus ir kreditų reitingavimo agentūras, skurdžiausioms šalims suteikti papildomą 100 mlrd. JAV dolerių pagalbą.
Taip pat sutarta dėl bendrų veiksmų, bankams atsikratant blogų paskolų.
„Tai diena, kai pasaulis susivienijo kovoje su globalia recesija. Ne tik žodžiais, bet ir globalaus atsigavimo ir reformų planu, turinčiu aiškų įgyvendinimo planą”, – teigė G. Brownas.
Anot jo, greitai ekonominės situacijos pataisyti negalima, tačiau šalių lyderiai įsipareigojo daryti viską, kas bus būtina.
G. Browno teigimu, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija ketvirtadienį paskelbs mažesnius nei leistina mokesčius taikančių ir tarptautines taisykles pažeidžiančių šalių sąrašą.
„Sutarėme taikyti griežtus standartus ir sankcijas tiems, kurie taisyklių nesilaikys ateityje”, – teigė jis.
Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy teigė, kad G20 susitikimo rezultatai „geresni, nei buvo galima tikėtis”.
Anksčiau kalbėta apie tarp Prancūzijos ir Vokietijos bei JAV ir Didžiosios Britanijos kilusius nesutarimus.
N. Sarkozy pagrasino išeiti iš susitikimo, jei jis neduos konkrečių rezultatų.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel taip pat džiaugėsi susitikimo rezultatais. Anot jos, naujos priemonės suteiks pasauliui „aiškesnę finansinės rinkos architektūrą”, o susitarimą pavadino „labai geru, beveik istoriniu kompromisu”.
Didžiojo dvidešimtuko susitikimas, surengtas konferencijų centre rytiniame Londone, susilaukė ne tik žurnalistų, bet ir protestuotojų dėmesio: trečiadienį miesto centre kelios demonstracijos virto riaušėmis, vienas žmogus žuvo, apie šimtą žmonių buvo areštuota, minia daužė langus ir nusiaubė Karališkojo Škotijos banko pastatą.
Protestuotojai, nuo anarchistų iki radikalių žaliųjų, islamiškųjų organizacijų ir komunistų, piktinosi, kad valstybių vadovai, jų nuomone, nepadeda paprastiems žmonėms ir toliau puoselėja kapitalizmą.
Anksčiau teigta, kad skirtingų valstybių vadovai nesutaria dėl to, kokios apimties ir pobūdžio veiksmai reikalingi, ir, stebėtojų nuomone, sunku tikėtis, kad susitikimas pateiks konkrečius planus, o ne skambius žodžius ir pažadus stengtis ekonomikos labui.
Jau pastebėta, kad trumpi viršūnių forumai retai pasiekia ženklių rezultatų, nes rimti sprendimai paprastai gali būti rasti tik po ilgų derybų, trunkančių mėnesius ar metus.
