Bendravimas

Bučiuokitės, apsikabinkite, dovanokite vienas kitam švelnumą!

pagal
couple-love_1303-5080
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Ilgą laiką polineziečiai, Madagaskaro gyventojai, daugelis Afrikos genčių, eskimai, japonai, kiniečiai ir dar daug kitų tautų nežinojo, kas tai yra mums įprasti bučiniai. Pavyzdžiui, kiniečiai nuo senų senovės vietoj bučinio pasitrindavo nosimis. Birmiečiai dar ir dabar ne bučiuojasi, o tik prisiliečia lūpomis ir nosimis - „įkvepia vienas kito kvapo". Japonai bučiuojasi labai droviai, neatverdami lūpų ir dairydamiesi į šalis, ar niekas nemato, - gėdinasi. Bučinys - tai reikšmingiausias pagarbos ir draugystės ženklas. XVI - XVII amžiuje Rusijoje šios apeigos buvo itin sudėtingos. Jų metu vieni kitiems nusilenkdavo ir į vienas kito sveikatą išgerdavo vyno. Po vaišių šeimininkas liepdavo prabangiai apsirengusiai žmonai prieiti prie svečio ir gurkštelėjus degtinės taurelę paduoti jam. Kartais ypatingai garbingam svečiui būdavo leidžiama pabučiuoti šeimininkę į lūpas. Anot istorikų, rusai, vaišindami svečius, atvesdavo savo žmoną, kad visi dalyviai ją pabučiuotų į lūpas. Šeimininkas į tai reaguodavo ramiai ir niekas nedrįsdavo jos nebučiuoti, nes būtų buvę išmesti iš namų. Kas tai yra bučinys? Šekspyras jį vadina „mūsų meilės ženklu", aštrialiežuvis Koleridžas sako, kad bučinys - tai „kvėpavimo nektaras", o Van de Valdas mano, jog tai tiesiog „dangiškas malonumas". Paprasčiausią, bet medicininiu požiūriu patį tiksliausią apibrėžimą galima rasti seksologijos terminų ir sąvokų žodyne.

Bučiniai naudingi sveikatai

pagal
adorable-young-couple-kissing_23-2148741237
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Bučinius apdainuoja poetai, išaukština rašytojai, vaizduoja dailininkai. Skirtingais laikotarpiais bučiniai buvo traktuojami skirtingai, tačiau bučinys - dviejų susijungimo akimirka - turi begalę reikšmių, tad šį fenomeną jau daugelį metų tyrinėja psichologai ir net medikai. Pastarieji, atlikę tyrimus, pateikė išvadas, jog bučiniai gali būti itin naudingi sveikatai. Bučinai balina dantis geriau nei bet kokia balinamoji dantų pasta ir tai ne pokštas. Bučiuojantis burnoje išsiskiria daugiau seilių, kurios nuplauna nuo dantų bakterijas. Bučinai - puiki mankšta veido raumenims. Jei draugiškai pabučiuojate ką į lūpas, dirba tik du veido raumenys, tačiau jei bučiuojatės prancūzišku bučiniu, dirba visi veido raumenys. Bučiniai gali padėti atsikratyti svorio. Per vieną aistringo bučinio minutę sudeginate 23 kcal. Žinoma, gal dėl to nevertėtų atsisakyti abonemento į sporto klubą, bet bučiuotis taip pat nepakenks. Bučiniai padeda atsipalaiduoti ir pamiršti stresą. Jie nukreipia mintis ir leidžia pamedituoti. Bučiniai skatina imunitetą. Bučiuojantis apsikeičiama mažomis dozėmis bakterijomis, tad organizmas gali įgyti imunitetą tam tikroms ligoms.

Pabučiavimas tavo - pavogta kibirkštis....

pagal
side-view-man-woman-close-kissing_23-2148857594
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Kas yra bučinys? Kokią paslaptį slepia lūpų susiliejimas? Bučinys reiškia klausimą: ar neužimta jūsų širdis? Ir atsakymą - laisva. Taip, laisva! Iš istorijos žinoma, kad nei Homero, nei Heziodo, pirmųjų senovės graikų poetų, herojai nepažino tokio bučinio, kokį dabar įsivaizduojame esant kaip etaloną. Nei Hektoras, amžiams atsisveikindamas su Andromache, jos nepabučiavo, nei Odisėjas, sutikęs Penelopę... Net ir tūkstantmečiams praslinkus, kai Europa jau svaigo nuo bučinių, daugelis tautų, ypač Azijos, nepatyrė šio malonumo. Susitikę eskimai, kaip ir kitame pasaulio krašte gyvenantys boliviečiai, trinasi nosimis, vietnamiečiai, rodydami meilę, vienas prie kito liečiasi šnervėmis. Vienas keliautojas praėjusiame amžiuje Australijoje pamėgino pabučiuoti aborigenę, o ši baisiausiai persigando, nes pamanė, kad ją užpuolė žmogėdra. Japonijoje bučinys labai ilgai buvo laikomas ne itin maloniu dalyku. XX a. pradžioje Tekančios saulės šalies cenzūra iškirpo iš užsienietiškų filmų per 800 tūkstančių metrų bučinių ir glamonių... Kai kurios scenos japonų kinematografininkų užsakymu buvo pakeistos rankos paspaudimu. Kadaise italas Lambrozo pasiūlė ne itin pagrįstą teoriją, kad bučinys atsirado Ugnies žemėje. Pasak jo, šios žemės gyventojai neturėjo jokių rakandų ar indų vandeniui. Jie arba pasilenkdavo ir burna gerdavo, arba, jei krantas būdavo status, siurbdavo vandenį nendriniu vamzdeliu.

Bučiniai ir apsikabinimai naudingi sveikatai

pagal
adorable-young-couple-love_23-2148741213
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Seksas, apsikabinimai ir bučiniai yra labai naudingi žmogaus sveikatai, teigia mokslininkai. Sekso metu laikinai padidėja kraujo spaudimas, o tokia „mankšta" arterijoms ir venoms padeda išlikti stiprioms ir lanksčioms. „Žinoma, visi esame skirtingi, tačiau seksas gali duoti tokią pat naudą, kaip kelis kartus užlipti ir nulipti laiptais", - sako Keti Ros (Kathy Ross) iš Didžiosios Britanijos širdies fondo. Ir tai daug smagiau - tai reiškia, kad yra didesnė tikimybė priprasti prie „treniruočių" režimo, pažymi britų dienraštis „The Sun". Mylėdamiesi sudeginame vidutiniškai 200 kalorijų. Tačiau nauja poza gali padėti sudeginti dar daugiau riebalų ir suteikti didesnį malonumą. Didžiausią naudą gauna partneris, esantis viršuje. Padeda ir apsikabinimai. Šiaurės Karolinos universiteto mokslininkai nustatė, kad jie gali sumažinti kraujo spaudimą, dėl jų išsiskiria daugiau naudingo hormono oksitocino. Maža to, kiti amerikiečių mokslininkai aptiko ryšį tarp sekso ir imuninės sistemos. Vilkeso universiteto dėstytojas Karlas Charneckis (Carl Charnetski) nustatė, kad studentų, kurie mylisi bent kartą per savaitę, organizme yra daugiau antikūno, vadinamo imunoglobinu A. Jis padeda organizmui kovoti su infekcijomis.

Bučiuokitės į sveikatą!

pagal
couple-having-dinner-restaurant_23-2148018854
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Jei bučiniams skirsite bent 3 minutes, jūs ne tik patirsite malonumą, bet ir padėsite savo organizmui atsikratyti streso bei jo padarinių. Dėka bučinių, vykstant biocheminėms reakcijoms, sunaikinami „streso hormonai" bei gaminasi „laimės hormonai" - endorfinai. Bučiniai pakelia viso organizmo tonusą. Net pats paprasčiausias bučinys (bet ne pakštelėjimas į žandą!) padidina širdies susitraukinėjamų dažnį. Dėl to kraujas greičiau teka kraujagyslėmis ir ląstelės gauna daugiau deguonies. Bučiniai veikia ir kvėpavimo ritmą. Ši „ventiliacija" - geriausia kvėpavimo takų susirgimų profilaktika. Bučiuotis rekomenduoja ir stomatologai. Čikagos stomatologijos instituto specialistai mano, kad bučiniai - puiki profilaktikos priemonė prieš... ėduonį. Bučiniai stimuliuoja seilių išsiskyrimą, o jose esantis kalcis ir fosforas patenka į dantų emalį ir apsaugo dantis. Australų mokslininkai aptiko, kad seilėse yra natūralių antibiotikų, padedančių žaizdoms greičiau gyti. Pernai vokiečių mokslininkai pranešė, kad švelnios glamonės ir bučiniai efektyviai nuima skausmą, nes veikia kaip dėmesį nukreipiantis efektas. Tiesa, nors bučinių nauda ir akivaizdi, bučiuotis su kuo papuola nevertėtų. Nepamirškite, kad per bučinį perduodamas kai kurių rimtų ligų užkratas.

Kokios merginos geresnės? Geros ar blogos..?

pagal
beautiful, woman, beauty
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Merginos būna geros ir blogos. Vertinimo kriterijus paprastas: jei mažai pažįstamas vyrukas užsimena apie lovą, gera tučtuojau kategoriškai pareiškia: „Ne!“ (taip pat gali skelti antausį), o bloga domisi: „Kada?“ Abu merginų tipai turi visą savo trūkumų ir privalumų rinkinėlį. Kokį? Pradėkime nuo blogų merginų, konkrečiau - nuo jų neginčijamų privalumų. Pirmasis privalumas - su jomis nebus nuobodu. Jos gali be nuovargio šėlioti visą naktį ir pasiruošusios linksmintis visą kitą dieną. Jos daug juokiasi, noriai flirtuoja, su jomis kiekvienas jaučiasi profesionaliu suvedžiotoju. Blogos merginos pilnos gyvenimo džiaugsmo ir energijos. Jos neužsiima savigrauža ir nepuola depresijon, mat jų gyvenimas - nenutrūkstamas festivalis. Jos trokšta sekso. Šios merginos - visiškai atviros natūros, dievinančios eksperimentus lovoje, ir darys viską, kas tik šaus joms į galvą, ir net daugiau, negu panorėsi. O jų jaudinančios pasitenkinimo aimanos įtvirtins mintį, kad esi lytinis gigantas. Blogos merginos - gražios ir seksualios. Jų gracinga eisena. Jos įprato būti dėmesio centre. Jos nešioja vėrinius ir apyrankes, jų palaidinukės maksimaliai atsagstytos, sijonėliai - trumpi, apatiniai drabužėliai seksualūs... jeigu dėvimi iš viso. Kai tokia mergina sėdi tau ant kelių, aplinkiniai vyriškiai baisiai pavydi, o moterys jaučiasi suintriguotos ir būtų visai neprošal užimti jos vietą. Vis tik, nežiūrint į tokius, veik nenuginčijamus privalumus, kai kuo tokios merginos - išties nevykęs pasirinkimas.

Apie pavydą

pagal
Jealousy
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Suprantu, kad pavydas dėl draugo atsidavimo jus gerokai išvargino. Pavydas visada sekina. Be to pavydas parodo ir mūsų silpnąsias vietas. Tai, dėl ko įtarinėjame kitą, pasąmoningai ir patys trokštame. Ar gali būti, kad ir jūs kartais norėtumėte praleisti laiką su kuo nors kitu? O gal esate prietarų apie neištikimus vyrus, kuriuos būtina saugoti lyg akies vyzdį, auka? Žinoma, gali būti, kad jūsų skaudi praeitis gimdo nepasitikėjimą savo draugu. Gal anksčiau buvote išduota? Gal pati išdavėte ankstesnį draugą? Gal esate iš šeimos, kur tėtis buvo neištikimas jūsų mamai? Matote, kyla daug klausimų, o aš nežinau, kaip į juos jūs atsakytumėte. Tiesa, yra ir tokia galimybė, kad jūsų intuicija siunčia jums signalus, kad ne viskas draugo elgesyje yra gerai. Gal jo žodžiai neatitinka jo poelgių? Gal jis nesilaiko pažadų? Gal dažnai linkęs leisti laisvalaikį be jūsų linksmose kompanijose? Kaip ten bebūtų, suaugę žmonės teturi vieną būdą išspręsti kylančias problemas – tai sėsti ir atvirai išsiaiškinti. Ir jei draugas nuoširdžiai patikins jus esąs ištikimas, tuomet meskite šalin savo abejones ir tikėkite. Priešingu atveju, savo pavyduliavimu galite sugriauti ir patį stipriausią ryšį. Nežinau geresnio vaisto nuo pavydo kaip meilė. Ar tikrai savo draugą mylite? O gal galėtumėte mylėti stipriau? Juk sakoma, kad meilės niekam niekad nebūna per daug.

Pavydas - kas tai?

pagal
ai generated, envy, jealousy
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Draugaujate jau keletą mėnesių. Viskas puiku. Tu myli jį, jis myli tave ir atvirkščiai. Norėtum, kad tai tęstųsi amžinai, bet... Dažnai puikiems santykiams sutrukdo tas bjaurus PAVYDAS. Jį galima suskirstyti į dvi rūšis: Kai vienas ar abu partneriai neįvykdė ištikimybės įsipareigojimų, todėl dabar juos abu kamuoja pavydas. Kai vienas pavydi kito, nors tam nėra jokios priežasties. Aptarsime būtent antrą pavydo rūšį. Jei teko patirti nepelnytą pavydą, tavo nusiskundimas greičiausiai skamba maždaug taip: "Jis toks pavydus. Ypač mano draugams / bendramoksliams / bendradarbiams... Nors nėra visiškai jokios priežasties jam šitaip jaustis". Kai žmogus pajunta pavydą be jokios priežasties, pirmoji priežastis yra BAIMĖ. Pavyduolis gali to nesuprasti arba nenorėti pripažinti, bet tai yra faktas. Jis tiesiog bijo prarasti mylimą žmogų, o kartu su juo ir meilę, draugystę bei švelnumą. Pavydas – ne tik iš baimės. Antra priežastis yra paprasčiausias nepasitikėjimas, kurio preižastis - ankstesni mylimo žmogaus veiksmai arba dėl jo nesugebėjimo protingai elgtis, esant su kitu žmogumi.

Pavydas - varomoji ar griaunamoji jėga

pagal
infidelity, love, affair
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Mitų, patarlių ir anekdotų apie lietuvių pavydumą - galybė. Jei mūsų Marijos žemėje šventuolių tėra vienetai, tai pavyduolių - apstu. Tarsi pavydas būtų mūsų nacionalinė vertybė, leidžianti piktintis gyvenimo neteisybe ir guostis nenusisekusia dalia. Pavyduoliai - toli gražu ne išrinktieji. Pasak psichologės psichoterapeutės Indrės Treigienės, kaip ir visi kiti jausmai, pavydas yra absoliučiai universalus jausmas, būdingas kiekvienam iš mūsų. Skiriasi tik pavydo dozė ir jo išraiškos formos. Tokia jau mūsų žmogiškoji prigimtis, kad vienus mylime mažiau, kitus daugiau, vieniems daugiau pavydime, kitiems mažiau. Ir nieko čia nepadarysi. Vieniems neišvengiamai pavydime jaunystės, grožio, gero humoro jausmo, garbės ar didelio namo, kitiems - partnerio, jų tarpusavio santykių. Pavydime net ir tiek pat uždirbantiems savo kolegoms - kad juos labiau myli, bendradarbiai dažniau užkalbina, pakviečia išgerti kavos, pagiria šukuoseną ar rašo daugiau elektroninių laiškų. Ir net patys nepajuntame, kaip smarkiai savigrauža apkartina mūsų profesinius kontaktus. Matome kolegą tik kaip tam tikrų savybių, kurių patys neturime, savininką. Pavydime kitokiam, ir nebūtinai geresniam. Šnairuojame į kaimyną net ir tuomet, kai jis nusiperka panašios vertės kaip mūsų automobilį. Neseniai didžiavomės turintys didelį namą, o štai jis, niekšas, pasistatė dar erdvesnį!

Juodas pavydas

pagal
Ashley + Ryan | Jealousy
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Mokslininkai vis dar bando įspėti ilgaamžiškumo paslaptį. Grynas kalnų oras? Bet garbaus amžiaus senolių yra ir dūmuose paskendusiuose didmiesčiuose. Fizinis darbas ar visiškas atsipalaidavimas? Ilgaamžių rasime ir tarp darbštuolių, ir tarp mąstytojų. Vegetarai? O kiek šimtamečių visą gyvenimą valgė keptos mėsos dar ir vyno užsigerdami. Nerūkantys?Žinome pavyzdžių, kad visą ilgą savo gyvenimą cigaretės ar pypkės iš rankų nepaleisdavo. Gyvenimas be stresų? Taip nebūna. Ilgą amžių nugyvenusieji dažnai būdavo patyrę daug skausmo, netekčių ir neteisybės. Tada kas gi vienija ilgaamžius? Jiems svetimas pavydo jausmas. Ne veltui sakoma – sunyko, pajuodo iš pavydo… Pavydas – tai priešiškumas žmogui, kurį sukelia realūs ar išgalvoti jo privalumai. Bet kurią emociją, netgi neapykantą, galima panaudoti geram tikslui. Tai didelis energijos užtaisas. Tik reikia mokėti save kontroliuoti ir valdyti šią energiją. Pavydas – turbūt vienintelė emocija, iš kurios negims nieko pozityvaus. Pavydas atima galią, „suėda" jus. Nėra nei laiko, nei jėgų ką nors daryti. Nes visos mintys – tik gardžiavimasis savo nenusisekusia dalia, pasipiktinimas gyvenimo neteisybe, keršto planų kūrimas „laimingiesiems". Be to, juk apie tokią neteisybę turi žinoti ir kiti, reikia sąjungininkų, kuriems paverksi, padūsausi. Štai kiek rūpesčių. Ne taip paprasta pačiam neskraidyti ir kitiems neleisti. Kas tie kito privalumai, priverčiantys pavyduolį taip jaudintis?

Bendravimas

pagal
heart, love, emotions
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Niekam neturėtų kilti abejonių, kad bendravimas šiuo metu yra labai svarbus dalykas. Eliminavus jį iš mūsų gyvenimo, gyvenimas taptų visiškai kitoks nei dabar. Gal žmogus todėl taip ir išsivystė, nes turėjo tą galingą tobulinimosi įrankį. Jis persismelkia į pačias įvairiausias gyvenimo sritis. Juo paremta labai daug mokslo, meno, tikėjimo ir kitų sričių. Bendravimas turi savo tikslą, priežastis bei priemones. Tačiau, pirmiausia patyrinėkime, kas yra tas bendravimas. Daugelis pamanys, kad bendravimas - tai tik kalbėjimasis. Tačiau tai bus labai siauras, gal net ribotas, bendravimo suvokimas. Lietuvių kalba mums suteikia žymiai daugiau to veiksmo, santykio prasmių. Taigi, bendravimas – kažko darymas bendru. Bendraujant įprasta dalintis informacija, emocijomis, mintimis. Jo metu vyksta pašnekovo stebėjimas, bandymas į jį įsijausti, suprasti jo padėtį, palyginti su savąja. Kita, su bendravimu susijusi savybė – viešumas. Kas yra uždengta - tampa vieša. Bendraujant su žurnalistais, galima paviešinti daug gerų ar blogų dalykų. Žurnalistai gali taip įtakoti informaciją, kad ši gali tapti įdomesnė, svarbesnė, įtakingesnė (arba atvirkščiai - nereikšmingesnė). Be tokio poveikio informacijai galima nepastebėti daugelio dalykų, reiškinių gyvenime.

Rudeninis liūdesys aplanko be priežasties

pagal
girl, sad, portrait
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Atėjus rudeniui daugelį žmonių be priežasties apima liūdesys, ilgesys, nusiminimas. Tai suprantama, juk baigėsi vasara. Atostogos praėjo, prieš akis – ilga šalta žiema. Kur čia neliūdėsi! Šiuolaikinis mokslas tai vadina rudenine depresija. Ši liga labai paplitusi. Įsivaizduokite, kad šiuo metu Žemėje rudeninė depresija kamuoja maždaug 110 milijonų žmonių. Depresija kaip liga žinoma jau labai seniai, apie ją rašoma Biblijoje. Garsusis Dovydas depresija sergantį karalių Saulių gydė grodamas arfa. Šią ligą žinojo didieji senovės gydytojai Hipokratas, Avicena, Halenas. Nė viena liga nebuvo taip vaizduojama mene – muzikoje, tapyboje, prozoje – kaip depresija. Pasiklausykite venecijiečio Tojazo Verleno garsiojo „adažio in sol monori“ („Širdis sudirgusi, ir lyja nuo ryto. Iš kur tu tokia, melancholija?“). Didysis P. Čaikovskis kentėjo dėl dažnų depresijos priepuolių. Savo baletą „Gulbių ežeras“ jis sukūrė apimtas depresijos, kai suprato, kad jo santuoka žlugo. Per pastaruosius 30 metų depresijų ypač padaugėjo. Ne mažiau nei 40 proc. visų jos apraiškų gali būti galvos skausmas, miego, virškinimo sutrikimai, širdies skausmai ir kt. Depresija gali būti kaip atsakas į stresą, psichinę traumą. Tačiau dažniausiai ji kyla be priežasties, spontaniškai. Rudenį žmones dažnai apima liūdesys, susimąstymas, ramybė. Tokia būsena labai palanki produktyviai kūrybinei veiklai.