Kaip susidraugauti su savo emocijomis

girl, woman, face
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Emocijos, - kaip natos muzikoje. Harmoningi akordai ir melodijos vingiai teikia mums malonumą, praturtina sielą ir praskaidrina kasdienybę. Tačiau kaip per garsūs akordai ar nesuderintas instrumentas gali sugadinti net genialų muzikos kūrinį, taip netinkamai ar nemokšiškai reiškiami jausmai gali apkartinti mūsų pačių ir aplinkinių gyvenimą. Apie tai, ką jaučiame ir kodėl, atrodytų, natūralūs jausmai kartais ima varginti, kalbamės su Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro psichologe Vita Čioraitienė. Mūsų gyvenimas – pripildytas įvairiausių jausmų ir emocijų. Pagrindinės, bazinės emocijos yra keturios: baimė, džiaugsmas, liūdesys ir pyktis. Jos tarpusavyje neretai susipina, juk vienu metu galime ir liūdėti ir bijoti. Kartais „susimaišo“ ir, atrodytų, prieštaringi jausmai – tarkim, džiaugsmas, kad atsikratėme varginusio bendravimo su partneriu, ir liūdesys dėl kadaise kartu išgyventų nepakartojamų akimirkų. Aišku, jaučiame ir daugiau jausmų, tačiau jie yra išvestiniai, t.y. – kyla iš bazinių arba yra išmokti iš aplinkos, pavyzdžiui, - pagarba, kaltė. Visgi dažniausiai susiduriame su jau minėtais keturiais jausmais, kurie ir patys skirstosi į smulkesnius, pavyzdžiui, - adekvatus pyktis, nes su tavim nesiskaito, ir įniršis be priežasties.

Vestuvių sukaktys

a woman wearing a dress
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Kiekvieną savaitę mūsų šalyje įregistruojamos naujos santuokos.Keletas tūkstančių laimingų porų tąkart pirmą kartą ištaria:mano vyras, mano žmona.Žiūrint į spindinčius jaunųjų veidus, visada norisi palinkėti ką nors nepaprasta ir kartu įsimintina visam laikui.Kaip priesaiką jaunavedžiams vis ištariame: „Linkime karūnuotų vestuvių!" Mūsų valstybėje pažymimi kai kurie sutuoktuvių jubiliejai, sveikinamos ilgai, darniai išgyvenusios, išauginusios ir dorai išauklėjusios vaikus , poros.Paminėsiu juos. Sutuoktuvių dešimtmetis pažymimas ąžuolinėmis vestuvėmis. Dvidešimt penkerių bendro gyvenimo metų sukaktis pažymima sidabrinėmis, o darnaus sutuoktinių gyvenimo penkiasdešimtmetis - auksinėmis vestuvėmis. Retos, tačiau iškilmingai pažymimos 75 bendro gyvenimo metų sukaktys.Tai deimantinės, gintarinės vestuvės.Šių vestuvių metu sutuoktiniui įteikaima puošni, gintaru inkrustuota krivūlė su skaičiumi „75", o žmonai dovanojami gintaro karoliai.Gintaras šiuo atveju simbolizuoja ištikimybę, pastovumą. Tačiau kai kuriose šalyse yra tradicija laimingiems sutuoktiniams savo bendro gyvenimo kelyje atšvenčia net 25 jubiliejines vestuves.Kadangi mūsų vis dažniau klausiama apie santuokos sukaktuvių pavadinimus, manome, kad tikslinga dar kartą juos priminti.

Bučiuok, bučiuok…

closeup-shot-little-girl-kissing-boy-cheek_181624-20468
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Įdomūs faktai apie bučinius:

1. Vidutiniškai moterys pasibučiuoja su 7-9 vyrais, prieš tapdama kurio nors žmona.

2. Iš visų gyvūnų, šimpanzių bučiniai yra labiausiai panašūs į žmogaus bučinius. Taip pat bučiuojasi į lūpas ir šunys bei arkliai.

3. Senovės Egipte apie bučinius nieko nebuvo žinoma. Gali būti, kad garsioji Kleopatra, vyrų širdžių užkariautoja, niekada nėra iš tiesų pasibučiavusi. Nebent, Cezaris ją to išmokė...

4. Viduramžiais Italijoje vyras, pabučiavęs merginą viešumoje, turėjo būtinai ją vesti. Neapolio mieste įstatymai buvo dar griežtesni: pasibučiavus prie žmonių gatvėje, galima buvo supūti kalėjime, arba ir visai netekti galvos, jei bučinį matė aukščiausio rango dvasininkijos atstovai.

5. 1979 m. David Bowie išrado „lipografą“, kuris gali nuimti lūpų atspaudą, kuris identifikuoja žmogaus asmenybę. JAV buvo surengtas garsenybių „lipogramų“ aukcionas. Visos surinktos jame lėšos (16 tūkst. dolerių) paaukotos Pagalbos vaikams fondui. Micko Jaggerio lūpų atspaudas buvo parduotas už 1600 dolerių! Deja, „lipografas“ taip ir nebuvo pritaikytas kriminalistų darbe.

„Mūsų ispaniška vestuvių ceremonija“

A stunning bride with a bouquet poses elegantly indoors, showcasing her captivating wedding attire and tiara.
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Kai verslininkų pora - 31 metų Greta Jansonaitė ir aštuoneriais metais vyresnis Giedrius Klimkevičius - po žiemos darbų maratono pasijuto išsekę, viską trenkė velniop ir nieko nelaukę išskrido į Kubą. Po dviejų savaičių atostogų į Lietuvą jie grįžo susituokę. Ne kartą draugams žadėję vestuvių puotą, Greta ir Giedrius amžiną meilę vienas kitam prisiekė Gibaro miesto bažnyčioje sausio 22-ąją. Įdegusi ir laiminga 31 metų Greta pasimatymą paskyrė darbe. Bendrovės „Klimkynės parkai“ direktorė po atostogų skuba perimti verslo reikalus į savo rankas, todėl iki šiol neturėjo laiko pasikalbėti su draugais ir pranešti džiugią naujieną. Kalbėdama apie vieną įsimintiniausių gyvenimo akimirkų, Greta jaudindamasi taršo plaukus ir rankose gniaužia kavos puodelį: „Suprantu, kad dabar pasakoju vienam žmogui, tačiau po savaitės šiuos mano žodžius skaitys visa Lietuva. Sunku atverti dūšią. Visa tai labai labai jautru“. - Kartu esate pusšeštų metų. Ne kartą planavote tuoktis, tačiau vis atidėliojote. Ir štai: išvažiavote atostogauti, o grįžote vyras ir žmona. Nuo ko slėpėte savo planus?

Grąžink man sparnus

woman wearing wedding gown white holding bouquet
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Mes susitikome atsitiktinai per draugės gimtadienį. Buvai panašus į svečią nei iš šio pasaulio. Gerąja prasme. Toks tylus, pablyškęs, visą vakarą sėdėjai su vyno taure rankoje ir kartkartėmis tarstelėdavai žodį kuriai pernelyg įkyriai kiek padauginusiai damai, kviesdavusiai šokti. Žiūrėjau į tave iš tolo ir bijojau prieiti, kad nedingtum. Jam nesiseka su moterimis, paaiškino viena pažįstama, kažkodėl nesiseka. O galėčiau būti ta vienintele. Kuri tau reikalinga, pamaniau. Bet neisiu ir nelįsiu į akis. Priėjai pats. Prisėdai šalia. Pasiūlei vynuogę ir vyno. Mes kalbėjomės visą vakarą. Turėjome apie ką. Tu, kaip ir aš, mėgai (ir mėgsti) Kingą, Bulgakovą, Tarantino filmus ir naująjį rusų kiną. Nekenti rudens ir ne į žiemą panašios žiemos, šuolių parašiutu, treninguotų skustagalvių su šlepetėmis kavinėse bei gatvėse. Kiek daug turėjome vienas kitam pasakyti. Po to buvo pusė metų pasakos. Kai laukdavau tavęs lyjant po stogeliu, buvo gera žinoti, kad tu žinai, jog laukiu. Visa švytėjau, nes buvau tavo svajonės išsipildžiusi dalis. Bent man taip sakei. Už tai, kad gyvenau, gaudavau gėlių. Kuri to nenorėtų? Nesuprantu, kaip jam galėjai taip apsukti galvą, kalbėjo pažįstamos. Juk jis moteris meta po poros savaičių. Šypsojausi. Nemeta jis moterų, nemeta. Jam tiesiog iki šiol nebuvo pavykę rasti savo vienintelės. Dalies savo gyvenimo. Savo svajonės dalies. Gal tu persikelk pas mane, pasakei vieną vakarą. Nebegaliu be tavęs. Man per sunku laukti kitos dienos, kai vėl tave pamatysiu. O paskui susituoksime.

Prancūziškas bučinys

Pirmasis vyro bučinys daug ką pasako apie jį
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Tai pats populiariausias bučinys visame pasaulyje. Ar tai tiesa? Pradėkime iš pradžių. Prancūziško bučinio pagrindas – liežuvio kontaktas. Būna, kad pradeda vaikinas, o prisijungia mergina, bet jei partnerės liežuvis pradės „maltis“ pirmas, nieko čia baisaus. Sutrikai? Kai žiaumoji maistą, tavo liežuvis juda ir atlieka darbą kuo puikiausiai. Juk liežuvis pats vikriausias žmogaus organas. Šiuo „daikčiuku“ galima išdarinėti tokius stebuklus. O... jo...joi!!! Paprasčiausiai išsižiok bučinio metu ir lauk, kas bus toliau. Įsivaizduok, partnerės burna – tavo burna. Daryk ten tą patį, ką ir savojoje. Ištirk teritoriją, liežuviu pereik per merginos dantukus – pasilinksminkite. Gink Dieve neišdarinėk nieko tokio, kas pačiam šlykštu ar nemalonu. Gal tau padės, jei apie šį prancūzišką bučinį galvosi kaip apie gerą maistą. Tik nepraryk savo partnerės! Kodėl šis „laižiakas“ vadinamas prancūzišku? Pačioje Prancūzijoje šitas meilės veiksmas įvardijamas sielų bučiniu. Kaltas šios šalies literatūrinis meilės kultas.

Vestuvės: beribės fantazijos ar meksikietiškų serialų atspindys?

Photo by 🇻🇳🇻🇳Nguyễn Tiến Thịnh 🇻🇳🇻🇳
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Anksčiau apie jaunųjų šventę pranešdavo arklių kanopų kaukšėjimas ir skambalai, dabar vis dažniau - malūnsparnio propelerio, automobilio, motociklo ar jachtos variklio blerbimas. Berods, vestuvės tapo viena kūrybos sričių, kur galima realizuoti savo fantazijas, o turint gerą humoro jausmą - pasinerti į neišsemiamus eksperimentus. Vasaros savaitgaliais į Santuokų rūmus ir bažnyčias tiesiog plūsta puošnios poros. Bet iškilminga akimirka tampa tokia trumpa - juk už durų trypia daugybė savo eilės laukiančių jaunųjų. Sumainius žiedus, net ir išvyka į gamtą neretai tampa komiška: jūsų pamėgtoje vietoje, kur tikėjotės smagiai pabūti prieš vestuvių pokylį, taip pat knibždėte knibžda jaunųjų pulkai, laukdami eilės vienai pirmųjų bendro gyvenimo akimirkų įamžinti. Jei esate jaunesnis nei trisdešimties, ko gero, jums jau neteko matyti vestuvių puotos pradžioje rengiamų išbandymų jauniesiems: pavyzdžiui, skutančios bulvę, vystančios lėlę jaunosios, kapojančio malkas jaunojo. O nuotakos pagrobimas, juokingas piršlio testamentas ir korimas? Regis, ir jaunosios nešimas per tiltą tampa vis didesne atgyvena. Šiandien tradicijas į šalį stumia specialieji efektai, pirotechnikos stebuklai. Atrodo, kokios vestuvės be gausybės gėlių, plazdančių žvakių liepsnelių, kaspinų, byrančių rožių žiedlapių skambant nuostabiai muzikai?

Tarptautinė bučinių diena

Pirmasis vyro bučinys daug ką pasako apie jį
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Nėra žinoma, kada tiksliai atsirado bučinys. Nėra jo išradėjo. Tačiau aišku, kad dabar bučinys yra kultūros reiškinys. Besibučiuojančius žmones matome filmuose, gatvėje. Taip formuojasi stereotipas, kad tam tikru metu turime bučiuotis. Meilę galima išreikšti anaiptol nebūtinai bučiniu, bet kitomis glamonėmis, tačiau mūsų visuomenėje šį jausmą, visų pirma, reiškia bučinys. Pirmasis bučinys ekrane: 1896 m. Mey Irvin ir Džonas S. Raye 30 sekundžių Tomo Edisono filme „Bučinys“. Filmas, kuriame užfiksuota daugiausia bučinių: „Don Žuanas“ (1926 m.). Jame suskaičiuotas 191 bučinys. Ilgiausias bučinys: Redžis Tumi ir Džeinė Vaimer bučiavosi 185 sekundes filme „Dabar tu armijoj“ (You're in the Army Now, 1940 m.). Įžymūs bučiniai: Kazanovos bučiniai, Judo bučinys, Drakulos bučinys, Džeimso Bondo bučiniai, Merlin Monro oro bučiniai. Bučinių rekordas: Amerikietis А. Volframas 1990 m. rugsėjo 15 d. Minesotoje festivalio metu per 8 val. pabučiavo 8001 žmogų. Kiekvieną žmogų jis bučiavo kas 3,6 sekundės.

Prancūziškasis bučinys

Pirmasis vyro bučinys daug ką pasako apie jį
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Prancūziškasis bučinys - tai romantiškas ir seksualus bučinys, kuomet vienas iš partnerių liežuviu liečia kito lūpas, jas laižo ir kiša liežuvį į partnerio burną. Bučinio metu paprastai abudu partneriai tai daro pakaitomis. Toks bučinys yra vertinamas kaip labai intymus, kadangi jis labai dažnai praktikuojamas kaip meilės žaismo dalis, labai stiprinanti aistrą ir geidulį. Taip yra dėl to, kad partneriai prisiliečia ir stimuliuoja didelę lūpų ir burnos dalį, be to, toks bučinys yra „labai šlapias“. Bučinys toks geidulingas, kad beveik visada abu partneriai būna užsimerkę. Greta liežuvių žaismo, tokio aistringo bučinio metu kartais vienas partneris gali čiulpti kito partnerio kurią nors lūpą. Dėl visų šių savybių toks bučinys visada vertinamas kaip seksualumo apraiška, nors kitokie bučiniai ne visuomet reiškia lytinį potraukį (pvz., svetingumą arba atsisveikinimą).

Bučinys

Bučinys
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Bučinys – prisilietimas lūpomis prie ko nors, siekiant parodyti palankumą, pagarbą, pasisveikinimą ar atsisveikinimą, simpatiją, meilę ir pan. Atitinkamai, bučiniai būna įvairūs: draugystės, susitaikymo, džiaugsmo, giminiški, meilūs, erotiški ir kt. Tai yra visuomenėje išmokstamas elgesys. Dažniausiai yra bučiuojami žmonės (rankos, kojos, kakta, pečiai, lytiniai organai ir kt.), tačiau taip pat ir negyvi daiktai – žvaigždė, kryžius, altorius, knyga, ikonos, amuletai, nuotraukos, laiškai, kortos, kulto objektai, fetišai ir kt. Bučiuojama vieta iš dalies yra susijusi su jausmu, kurį bučiuojantis asmuo nori parodyti: bučiuojamos rankos reiškia pagarbą, kojos – paklusnumą, kakta – rūpestį, žandai – geranoriškumą ir svetingumą, lūpos – meilę ir prisirišimą. Bučiuojami daiktai dažniausiai reiškia pagarbą jiems, jų brangumą. Jau nuo senovės bučinys turi seksualinę prasmę – jis yra realus ir simboliškas meilės ar įsimylėjimo ženklas. Dar ir šiandien santuokos ceremonijoje iškilmingai leidžiama jaunavedžiams pasibučiuoti. Tačiau nors ir daugelyje, bet ne visose kultūrose bučinys yra įprastas dalykas, pvz., senovės Japonijoje nebuvo net žodžio bučiniui nusakyti, o pas eskimus ir lapius labiau priimta pasisveikinti pasitrinant vienas kito nosį.

P.S.: Dar tikintiems meile

love story, valentine's day, book
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Nežinau, ar mūsų, tų, kurie tikrai nuoširdžiai tiki meile, iš tikrųjų liko taip mažai, ar mylėti (na, bent jau tikėti, kad meilė yra) pasidarė taip absurdiškai gėdinga, kad mes paprasčiausiai nebedrįstame prisipažinti mylį. Meilės romanus perdėtu inteligentiškumu besipuikuojantys žmonės laiko dėmesio nevertomis knygomis, muilo operas bežiūri siauras namų šeimininkių ratelis, santuoka iš meilės tapo atgyvena, o šv. Valentino diena, ne taip jau seniai pasiekusi ir mus, vis dažniau pavadinama Vakarų prasimanymu. Taigi kovo 8-oji - komunistams, vasario 14-oji - kapitalistams. Oi, kaip meluojame patys sau. Visi širdies gilumoje norime mylėti ir būti mylimi, norime švęsti visas su meile susijusias šventes, nors akies krašteliu pažiūrėti begaliniu saldumu dvelkiančią melodramą, o šv. Valentino dieną iš ryškiai raudono popieriaus karpyti širdeles ir koketiškai paslaptingai išsiųsti jas tam, kurį nors truputį mylime. Šv. Valentinas yra laikomas įsimylėjusiųjų globėju. Buvo tikima, kad tą dieną paukščiai renkasi sau porą. Laikai ir papročiai pasikeitė, tačiau visuotinis romantikos troškimas šv. Valentino dieną pasireiškia su visa jo pirmaprade jėga. Nuo seno tikima, kad pirmasis viengungis, kurį šv. Valentino dieną sutiks netekėjusi moteris, taps jos "Valentinu". Todėl merginos įsigudrindavo šį rytą sutikti būtent savo pasirinktąjį. XIX a. mergina sutiktajam deklamuodavo specialų eiliuotų posmą. Paviliotasis turėdavo Velykų rytą padovanoti jai pirštines, kurios laikytos nekaltybės simboliu. XVIII amžiuje pirštines išrinktajai dovanodavo tas, kuris norėdavo pasipiršti.

Iš Europos jaunimo papročių

Beautiful Kissing Of Young Couple
Teksto dydis: +1, +2, normalus

"Jaunystė – paikystė", "jaunimui ne dorovė rūpi", "neklauso tėvų", "nesilaiko papročių", "nemoka senųjų dainų". Atrodytų, kad tai šiomis dienomis vartojami žodžiai. Tačiau juos galima surasti ne tik Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos, Motiejaus Valančiaus ir kituose XVIII a. pabaigos – XIX a. rašiniuose, tautosakoje, – Europoje apie tai plačiai kalbėta nuo antikos laikų. Dešimtys kartų liudijo blogėjantį jaunimo būdą ir su siaubu laukė pasaulio pabaigos. Ne taip lengva peržengti kartų konflikto barjerą ir į pasaulį pažvelgti jaunesnės kartos akimis, kartu ir kritiškai įvertinti savo jaunąsias dieneles. Vyresniam žmogui tai šventas laikas, dvasinė gyvenimo atskaitos riba. Jaunystės šėlsmo sūkury, atrodo, negalioja jokie įprasti gyvenimo dėsniai. Tačiau apie jaunimo papročius klausinėjami senoliai tik po savotiškos gyvenimo išpažinties valandos neretai suklūsta – "gal ir dabartinis jaunimas ne toks blogas". Juk šešiolikmečiui penkiasdešimtmečio proto Dievulis niekad neduos. Prieš šimtą metų didžiausias mergaitės dvasinis kraitis buvo dora, nekaltybė. Atsitikus nelaimei, mergužėlės suvedžiotoją, net ir griebiantis drastiškų priemonių, ne visada pavykdavo nuvesti prie altoriaus. Po tokios gėdos sunku buvo ištekėti ir seserims (kartais ir broliams šeimą sukurti), o kaime atsiradus kelioms laisvo elgesio merginoms piršliai aplenkdavo ir pačių doriausių kaimynių kiemus. Sakydavo – negarbingas kaimas. Tai formavo kolektyvinę atsakomybę už gerą kaimo jaunimo vardą. Jaunimas dorovę palaikė savo jėgomis.