Atėjus rudeniui daugelį žmonių be priežasties apima liūdesys, ilgesys, nusiminimas. Tai suprantama, juk baigėsi vasara. Atostogos praėjo, prieš akis – ilga šalta žiema. Kur čia neliūdėsi!

Šiuolaikinis mokslas tai vadina rudenine depresija. Ši liga labai paplitusi. Įsivaizduokite, kad šiuo metu Žemėje rudeninė depresija kamuoja maždaug 110 milijonų žmonių.

Kamavo menininkus

Depresija kaip liga žinoma jau labai seniai, apie ją rašoma Biblijoje. Garsusis Dovydas depresija sergantį karalių Saulių gydė grodamas arfa. Šią ligą žinojo didieji senovės gydytojai Hipokratas, Avicena, Halenas. Nė viena liga nebuvo taip vaizduojama mene – muzikoje, tapyboje, prozoje – kaip depresija. Pasiklausykite venecijiečio Tojazo Verleno garsiojo „adažio in sol monori“ („Širdis sudirgusi, ir lyja nuo ryto. Iš kur tu tokia, melancholija?“). Didysis P. Čaikovskis kentėjo dėl dažnų depresijos priepuolių. Savo baletą „Gulbių ežeras“ jis sukūrė apimtas depresijos, kai suprato, kad jo santuoka žlugo.

Kyla be priežasties

Per pastaruosius 30 metų depresijų ypač padaugėjo. Ne mažiau nei 40 proc. visų jos apraiškų gali būti galvos skausmas, miego, virškinimo sutrikimai, širdies skausmai ir kt.

Depresija gali būti kaip atsakas į stresą, psichinę traumą. Tačiau dažniausiai ji kyla be priežasties, spontaniškai.

Depresija taip pat paklūsta biologiniams ritmams. Pavasaris ir ruduo – metų laikai, kai depresija būna akivaizdžiausia. Be to, ją gali sukelti patologinis paveldimumas, jaunuoliškas arba senas amžius, moteriška lytis, nėštumas, pogimdyminis periodas, klimaksas.

Tačiau šiandien mums aktualiausia rudeninė depresija.

Ruduo tinka kūrybai

Rudenį žmones dažnai apima liūdesys, susimąstymas, ramybė. Tokia būsena labai palanki produktyviai kūrybinei veiklai. Humanitarams ruduo yra puikus stimulas kurti, o į techniką linkusių žmonių aktyvumas sumažėja, apima melancholija, nuovargis ir nuobodulys. Tačiau tikrai kūrybiškų žmonių yra ne daugiau nei 10 proc.

Vadinasi, 90 proc. žmonių niūrusis metas prilygsta rudeninei depresijai.

Vis dėlto protingam, valingam žmogui nėra neįmanomų dalykų – net ir iš didžiulio liūdesio galima išpešti naudos. Štai keletas patarimų, kurie padės tai padaryti. O kartu pasiruošti ilgai šaltai žiemai.

Būtina išsitiesti

Drėgnas ir šaltas oras sukelia drebulį. Taip yra todėl, kad žmogus stengiasi pasipriešinti šalčiui, nevalingai įtempia raumenis, susigūžia, tarsi susisukdamas į kokoną. Tai sukelia ilgesingą nuotaiką. Atsipalaiduokite, išsitieskite, pajudėkite – netrukus pajusite, jog sušilote, pagerėjo nuotaika.

Padeda bendravimas

Atviri ir komunikabilūs žmonės lengviau pakelia išorinius nemalonumus.

Rudenį reikia aktyviau bendrauti su draugais, neslėpti jausmų, būti atviriems ir fiziškai, ir psichologiškai.

Garderobe – šiltos spalvos

Savo aplinką ir drabužius reikia praturtinti sodriais šiltais tonais – geltonais ir šviesiai rudais atspalviais (tik ne raudonos – ji gali dirginti). Ypatingą dėmesį atkreipkite į savo skėčio spalvą.

Žalia ir mėlyna labai gerai pavasarį, bet visiškai netinka rudenį.

Jeigu teisingai parinkta rudens skėčio spalva, jis gali netgi tapti antidepresantu. Rausvai rudos, rusvos ir vyšninės spalvų skėčiai sukuria patikimos priedangos pojūtį, suteikia pasitikėjimą, o liūdesį pakeičia šviesi nuotaika.

Pataria valgyti sriubos

Rudenį ir maistas turi būti kitoks – karštas ir aštrokas. Valgykite sriubos, ypač vakarais po darbo.

Barščiai, šiupininė, žirnių ir charčio laikomos šildančiomis sriubomis, agurkų ir grybų – tokio poveikio neturi.

Detektyvai netinka

Rudeninės būna ir knygos. Tyrimai parodė, kad trileriai ir detektyvai vėlyvą rudenį gali labiau slėgti psichiką nei pavasarį. Geriau paskaitykite nuotykių knygą ar meilės romaną.

Yra daugybė rudeninės psichoterapijos savigydos būdų. Bet net ir šie keli metodai gali smarkiai pakelti dvasią bei darbingumą. Nors ir turi trūkumų, ruduo – puikus metų laikas. Tiesiog reikia mokėti juo mėgautis.

Views All Time
Views All Time
4030
Views Today
Views Today
1
0 0