Kalbėdami apie draugystę tarp vaikino ir merginos pabandykime atsakyti į šiuos klausimus: koks tokios draugystės tikslas? Ko turėtų siekti du jaunuoliai, kad jų santykiai taptų artimesni? Ir kaip įsitikinti draugystės tvirtumu?

Draugystė – neatsiejama meilės dalis, vienas iš jos etapų. Idealiausia, kai nuoširdi, artima draugystė perauga į meilės santykius. Panagrinėkime drauge vieną formulę.

Meilė = (įsimylėjimas + draugystė) / laikas

Aptarkime kiekvieną rodiklį atskirai. Įsimylėjimas, arba susižavėjimas, aistra, aistringa meilė, skiriasi nuo tikros meilės tuo, kad šis etapas dažnai būna trumpalaikis, staigus, ūmus. Jį galima būtų įvardinti tokiais žodžiais: „Pamačiau – pamilau – panorėjau“. Esant sveikiems santykiams įsimylėjimas turėtų peraugti į draugystę. Tačiau neverta per daug jaudintis, jei įsimylėjimas išnyko taip pat staiga, kaip atsirado. Tai normalu. Kiekvienas buvome ką nors įsimylėję, susižavėję. Kai kurie šį jausmą patiria gan dažnai. Beje, vaikinai dažniau nei merginos. Tik labai svarbu žinoti, jog susižavėjimo stadijoje nevertėtų daryti svarbių ir visą gyvenimą paveiksiančių sprendimų (pvz.: nešti pareiškimus santuokai registruoti ar kartu pradėti gyventi ir pan.).

Daugystė – būtinas ir labai svarbus meilės etapas. Pagrindinis draugystės tikslas ir užduotis – pažinti vienas kitą, suprasti vienas kito jausmus, bendravimo stilių, susipažinti su artimiausiais draugais, šeimos nariais. Svarbu įsigilinti į draugo pasaulėžiūrą, jo vertybes ir rasti bendrus sąlyčio taškus. Tai be galo svarbu, nes psichologų nuomone, jei konfliktai kyla dėl pasaulėžiūrų nesuderinamumo ar vertybių skirtingumo, tai tokie konfliktai paprastai yra neišsprendžiami. Jei tu esi tikintis, o tavo draugas yra abejingas ar net priešiškai nusiteikęs Dievo ir bažnyčios atžvilgiu, greičiausiai laikui bėgant tai taps bendravimo konfliktų priežastimi, ir vienam iš jūsų teks nusileisti, atsisakyti savo vertybių arba išsiskirti. Todėl draugaujant svarbu dalintis svajonėmis, planais, idėjomis, troškimais, norais. Manau, kad daugelis sutiksite, jog į sąvoką „pažinti žmogų“ įeina ne tik teigiamų savybių akcentavimas, bet ir neigiamų charakterio bruožų, silpnybių, ydų pažinimas. Visa tai anksčiau ar vėliau išryškėja, tad geriau isiaikinti kai kuriuos dalykus iki tol, kol dar nepadaryti rimti sprendimai.

Ypatingai norėčiau paraginti neapsiriboti tik bendravimu vienas su kitu, neužsidaryti nuo kitų. Jums bus kur kas lengviau pažinti vienas kitą draugų rate, bendroje veikloje, kelionėse, darbuose. Beje, apie draugus: jei nusprendėte pradėti rimtą draugystę, būtinai apie tai pasakykite savo artimiausiems bičiuliams. Jiems bus be galo svarbu. Jie nenori jūsų netekti. Surenkite nedidelį vakarėlį, pasikvieskite bičiulius, susipažinkite, papasakokite, kaip pradėjote bendrauti ir ką jums reiškia draugai. Patikėkite, jūsų draugams tai bus maloniausia staigmena ir džiugiausia naujiena. Taipogi patarčiau apie savo apsisprendimą informuoti tėvus. Esu įsitikinęs, kad įsakymas „Gerbk savo tėvą ir motiną“ aprėpia ir šią gyvenimo sritį. Iš savo patirties žinau, kad tėvams rūpi, kuo gyvena jų vaikai.

Raginčiau nustatyti fizinių kontaktų ribas. Tai, kas vienam tinka ir patinka, normalu, gali būti visiškai nepriimtina kitam. Vadovaukitės Dievo žodžiu. O Jis ragina laikytis tobulo skaistumo. Ir atminkite – lytiniai santykiai skirti tik šeimai! Kartais jaunuoliai galvoja, kad seksas pataisys jų pašlijusius santykius. Netiesa. Šioje srityje seksas kaip vaistas neveikia. Atvirkščiai, gali atnešti dar daugiau žalos ir įskaudinti. Tikra meilė laukia, o aistra nori visko čia ir dabar.

Manau, kad per vieną dieną, savaitę ar metus nespėsite pakankamai pažinti vienas kito. Įsivaizduokime, kad tau 20 metų ir tu prieš savaitę susipažinai su labai šaunia aštuoniolikmete Rūta. Pagalvok, juk jos užnugaryje aštuoniolikos metų gyvenimas, kuriame tavęs nebuvo! Lygiai tas pats ir kalbant apie tave – turi dvidešimties metų gyvenimo patirtį, kurioje nebuvo Rūtos. Kiek daug yra apie ką pasišnekėti, išsiaiškinti! Todėl aptarkime kitą meilės komponentą – laiką.

Laikas – tai pats geriausias jūsų pagalbininkas ir draugas. Kartais tai būna vienintelis lakmuso popierėlis, parodantis, ar jūsų draugystė bręsta ir perauga į meilę. Laikas padės jums išvengti skubotų, neapgalvotų sprendimų pasekmių. Laikas padės atskirti, įvertinti, pasverti, apgalvoti. Daugelis klausia, kiek laiko turi pareiti, kad įsitikintum draugystės stiprumu ir jausmų tikrumu. Pažiūrėkime į mūsų nagrinėjamą Meilės formulę. Jei esi geras matematikas, pastebėsi, jog kuo didesnis vardiklis (laikas), tuo mažesnis rezultatas (meilė). Tad vertėtų pasiremti psichologų pastebėjimais, jog dveji metai yra optimaliausias laikas draugystei ir pažinti vienam kitą. Teigiama, jog jei per 2-3 metus santykiai neauga, netampa artimesni, neperauga į glaudesnį ryšį, jei neatsiranda noras kurti šeimą ir apsispręsti gyventi kartu amžinai, tada tokius santykius vertėtų nutraukti. Manau, kad tokiu atveju du žmones sieja tik prisirišimas ir simbiotinis (tau gerai – man gerai) ryšys.

Kalbant apie laiką vertėtų prisiminti ir senmergystės reiškinį. Tai ne socialinis vaidmuo ar statusas visuomenėje. Tai – charakterio bruožas, būdingas tiek merginoms, tiek vaikinams. Tokie žmonės paprastai su kiekviena diena nyksta ir vysta akyse ir tampa nepakenčiamai nuobodūs niurzgliai, manantys, kad jų traukinys jau nuvažiavo ir todėl toliau nebeaišku, ką gyvenime veikti. Net tarp 18 – 20-mečių galime sutikti senmergių. Tuo tarpu man teko susitikti su 30-mečiais, kurie kupini gyvenimo vilties, ryžto bei tikėjimo, o kai kurie sąmoningai nori sukurti šeimą vėliau. Jei tu tiki, nori ir ruošiesi ateityje sukurti šeimą, net jei dar nesutikai savo vienintelio (-ės), kiekvieną rytą drąsiai gali sušukti, jog vestuves artėja su kiekviena diena, ir dabar jos dar arčiau.

Netikiu meile iš pirmo žvilgsnio. Kaip gali mylėti tą, kurio nepažįsti, nesupranti? Iš pirmo žvilgsnio gali atsirasti tik aistra, kada svarbiau „parodyti, ką turi, ką moki“. Meilei reikia laiko ir pastangų puoselėti santykius. Meilę reikia brandinti visą gyvenimą. Draugystė – tai etapas, reikalingas auginti meilę.

Ko apie meilę nepapasakos ramunės

Kas iš mūsų vaikystėje nuskynę ramunę paslapčia neburdavo „myli – nemyli?“. Vargas tai ramunei, ant kurios paskutinio žiedlapio būdavo nebyliai užrašyta NEMYLI! Tokia ramunė iš karto būdavo pasmerkta sutrypti. Dabar, kai tapome brandesni, suaugome, vaikiškų žaidimų nežaidžiame, ramunėlių nebeskiname. Tik, nelaimei, tas klausimas niekur nedingo, jis liko tas pats ir kartas nuo karto kaip dyglys bado šoną – „ar jis (ji) myli mane?“

Kaip šaunu būtų turėti stebuklingą gėlelę, kurios žiedlapių skaičius nurodytų tikros meilės kryptį. Myli, nemyli, myli, nemyli… Nuplėšai žiedlapius, ir viskas aiku. Deja…

Dėkui Dievui, yra daug patikimesnių meilės ženklų, kurie ne tik pasakys „taip“ ar „ne“, bet ir kur kas daugiau – kaip mylėti. Taigi pabandykime „panagrinėti“ meilę, o tiksliau, pažiūrėkime, kuo meilė pasireiškia, kaip atpažinti ją ne tik kituose, bet ir savyje. Supraskime, kaip mylėti ne tik draugus, bet ir priešus.

Iš pradžių prisiminkime didžiausią Viešpaties įsakymą: Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa savo širdimi, visa savo siela, visu savo protu ir visomis savo jėgomis (Mk12, 30). Atidžiau įsižiūrėję į šiuos žodžius pastebėsime, jog taip nusakomi meilės komponentai bei jos pasireiškimo sritys. Meilė pasireiškia trimis lygmenimis – emociniu, protiniu bei valios. Pabandykime pažvelgti, kaip šiuos lygmenis galėtume pritaikyti kasdieniame mūsų gyvenime.

Views All Time
Views All Time
8321
Views Today
Views Today
1
0 0