Prieš vestuves paskutinį savo laisvą vakarą švenčia ne tik merginos, bet ir vyrukai. Tai irgi vakaras-staigmena jaunajam, kurį organizuoja jo geriausi draugai. Dar tada, kai mūsų močiutės liedavo ašaras atsisveikindamos su rūtų darželiais ir apmąstydamos sunkią jų laukiančią dalią, būsimasis jaunikis su savo bičiuliais nosių nukabinę nevaikščiojo. Priešingai – bernvakaris būdavo smagus vakarėlis. Troboje ar svirne vaikinų laukdavo paruoštas stalas. Vaišinamasi būdavo ne tik kaimiška duona su sviestu, bet ir virta mėsa su krienais, užgerdavo alumi, sultimis ar arbata. Neretai jaunikio tėvas ir butelaičiui naminukės kakliuką nusukdavo, kad pokalbis sklandžiau rutuliotųsi. Vaikinai uždavinėdavo šmaikščius klausimus, mindavo minkles. Aptardavo dovanas, kuriomis pradžiugins nuotaką ir pamerges. Dažniausiai dovanos būdavo praktiškos: kultuvės, šaukštai, rankšluostinės, klumpės, geldos, samčiai… Kai kurie padirbindavo mergelėms karolius ar netgi kraitines skryneles. Baigiamuosius darbus ir dovanų dailinimus vaikinai palydėdavo linksmomis dainomis ir pokštais. Beje, į bernvakarį jaunuoliai rinkdavosi ne tuščiomis rankomis. Dovanų jie atnešdavo tai paršiuką, tai žąsį ar ožiuką, šuniuką ar gaidį… Jei ne gyvūną naujam ūkiui kurti atnešdavo, tai piniginę duoklę – vis, kad naujos šeimos gyvenimas ne nuo nulio prasidėtų. Įdomu tai, kad rytą pabrolių pulkas anksčiau piršlio pasirodydavo jaunojo kieme ir šį paslėpdavo.

Taigi norint surengti tikrą bernvakarį, reikia pranešti draugams apie greit įvyksiančias vestuves. Bernvakaris tiesiog privalo būti nevaržomas renginys. Kitaip tai nebus bernvakaris – viskas, kas tik norit: konferencija, puotos šėlsmas, geriausių draugų vakarėlis, interesų klubas – bet tik ne bernvakaris. Svarbiausia bernvakaryje, kad paskui būtų ką prisiminti. Konfliktai su kaimyne, sulaužyti baldai pasimiršta, o prisiminimai lieka. Jei Jūs bernvakariui užsakote klubą ar restoraną – visas galvos skausmas tenka patalpos šeimininkams, o Jums lieka tik malonūs pasilinksminimai, tokie, kaip dvigubų sąskaitų apmokėjimas: už panašaus tipo vakarėlių aptarnavimą beveik visuose klubuose ima didesnį mokestį. Dekoracijos. Parenkite sieninius plakatus iš nuogų moterų nuotraukų, žurnalų iškarpų, kviestųjų nuotraukų ir asmeninėmis seksualinėmis fantazijomis. Gėrimai. Tai priklauso nuo to, kokių rezultatų Jūs tikitės pasiekti. Pačių įspūdingiausių galima pasiekti maišant alų, vyną ir stipriuosius alkoholinius gėrimus. Jeigu Jūsų siekiai kuklesni – apsiribokite stipriu rūšiniu vynu, daug laipsnių turinčiais gėrimais ir dideliu kiekiu sulčių, sodos ir toniko. Toks asortimentas leistų kiekvienam susimaišyti skysčių pagal savo skonį. Indai ir maistas. Maloni naujiena – bernvakariuose visiškai neuždraustas vienkartinių indų naudojimas. Dar viena maloni naujiena – galima apsieiti be visokių drebučių ir karamelinių putėsių, o tiesiog užsakyti porą dešimčių dėžučių picų.

Kai vestuvių data šmėžuoja šūsnyje kvietimų, gausybėje telefoninių skambučių, kai nerimą kelia abejonės, ar tikrai verta tuoktis, kaip vaistas nuo visų ligų išgydo bernvakaris. Paskutinio neformalaus vaikinų pasilinksminimo būryje atlaikyti teks gausybę pagundų, įveikti aibę užduočių, kurios vedybiniame gyvenime tikrai pravers. Bernvakaris tampa vedybinio pasiruošimo dalimi ir dar viena gera proga būsimam jaunikiui pašėlti su gerais bičiuliais. Šių eilučių autoriui nusišypsojo proga bernvakario subtilybes pamatyti savo akimis. Bernvakaris – simboliškas nerūpestingo gyvenimo palydėjimas ir pasiruošimas šeimyninei laimei. Lietuvoje bernvakaris švęstas nuo senų laikų, tačiau bėgant metams tradicijos gerokai pasikeitė, lietuvaičiai perėmė daug idėjų iš Vakarų. Anksčiau per bernvakarį jaunojo tėvai bernus vaišindavo troboje arba svirne, visi juokaudavo, spręsdavo, ką jaunikis dovanos nuotakai. Per šią šventę pabroliai jaunikiui įteikdavo dovanų. Tačiau dažnai tokie vakarėliai keldavo liūdesį, būdavo išliejama daug ašarų, kadangi dažniausiai vestuvės būdavo planuojamos prieš jaunųjų valią superšant juos tėvams. Dabar visai kas kita, alaus ir linksmybių prisisunkusio vakaro tikslas – perkalbėti jaunikį prie altoriaus žengti vėliau. Įvairiais bandymais siekiama parodyti, koks šaunus nevedusio vyro gyvenimas ir kokios kančios užklumpa vedybinėje kasdienybėje. Paprastai šventę organizuoja vyriausiasis pabrolys, o jam talkina visi likę vakaro draugai dalyviai.

Su pokalbį pradėjusiu Philu iš viso į Vilnių skrido 15 jaunuolių, planavusių čia linksmintis keturias paras. Pasiteiravus, kodėl pasirinko Vilnių, paaiškino, kad Didžiosios Britanijos turizmo agentūra jiems pasiūlė labai gerą sandėrį (skrydis į Lietuvą ir atgal + 3 naktys “Radison SAS Astorija” viešbutyje atsiėjo po 300 svarų (1500 Lt) kiekvienam). Britams tai nebrangu, nes vidutiniškai per mėnesį jie uždirba 7-10 tūkst. Lt. Be to, Philas patvirtino girdėjęs daug gerų atsiliepimų apie Vilnių iš jame jau buvusių draugų. Tokie ir panašūs pokalbiai lėktuvuose, skrendančiuose iš Londono į Vilnių, toli gražu ne retenybė, o kasdienis reiškinys. Mat per šiuos metus, tai yra Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, labai suaktyvėjo atvykstamasis turizmas, ypač iš jau minėtos D.Britanijos, taip pat Airijos, Skandinavijos šalių, Italijos, Prancūzijos, Austrijos, tačiau daugiausiai turistų, kaip ir anksčiau, vis dėlto atvyksta iš Vokietijos. Per pastaruosius metus Lietuvos viešbučiuose svečių iš užsienio sulaukta trečdaliu daugiau nei ankstesniais metais, o svečių iš ES padaugėjo net 70 proc. Beje, anksčiau mes traukdavome per dantį estus, šaipydamiesi, jog suomiai pas juos važiuoja nusigerti, lėbauti, gastroliuoti po striptizo klubus ar išbandyti ekstremalių pramogų, o dabar ir Lietuva sulaukia vis daugiau tokių turistų, kurie renkasi vadinamuosius savaitgalio turus (daugiausiai tokių turistų sudaro britai, suomiai, norvegai, airiai – paprastai jaunesnio nei vidutinio amžiaus).