Kadaise partnerio paieškos buvo laikomos tokiu svarbiu dalyku, kad pasirinkimą lemdavo ne hormonų audros paveikti žmonės, o jų tėvai, kuriems kartais padėdavo astrologai ir piršliai. Ir taip antrąją pusę jaunajai ar jaunikiui parinkdavo kiti, o ne jie patys. Viskas pasikeitė tada, kai įvyko vadinamoji Romeo ir Džiuljetos revoliucija. Suaugę davė vaikams ramybę ir pasirinkimo laisvę, rašo „International Herald Tribune“. Vis dėlto šiandien socialinių mokslų daktarai iš naujo atrado kitų žmonių nuomonės naudą renkantis partnerį. Didžiule ir sėkminga pramonės šaka tapo piršlybos internetu, o tai paskatino konkuruojančius mokslininkus kurti vis naujus meilės algoritmus. Lyderis šioje srityje – pažinčių svetainė „eHarmony“ (elektroninė harmonija), kuri jau prieš aštuonerius metus savo klientams pradėjo taikyti „nebandyk to pats“ metodą – neleido jiems patiems naršyti jų duomenų bazėje ir iš pažiūros rinktis partnerių. Pirmiausia ieškantys antrosios pusės privalo atsakyti į 258 asmenybės nustatymo klausimus, pagal kuriuos jiems parenkamas potencialus partneris. Kaip rodo apklausos, ši piršliaujanti kompanija atsakinga už 2 proc. praėjusiais metais JAV įvykusių santuokų. Kita internetinio piršliavimo kompanija Perfectmatch.com naudoja porų atitikimo algoritmą, kurį apskaičiavo Vašingtono universiteto sociologas Pepperis Schwartzas.

Kiekvieną šeštadienį „Lietuvos ryte” galite perskaityti pažinčių skelbimų. Prieš atsiliepdama į kurį nors iš jų ne viena mergina ar moteris kartu su draugėmis, aišku, turi paplepėti ir apie tai, kur dingo jaunikiai, kodėl tenka naudotis pažinčių skelbimais. Kadangi tokį klausimą daug kas mėgsta svarstyti, dera šioms diskusijoms parūpinti faktų bei patarimų, kur ir kaip galima rasti besislapstančius jaunikius. Paprastai tokios diskusijos prasideda prisiminus, kad dešimčiai Lietuvos moterų tenka devyni vyrai, o tiksliau – 8,9 vyro. Šiuos skaičius žino ne viena moteris ir ne vieną moterį jie gąsdina. Kartais mergina netgi patiki, jog nebesutiks savęs verto gyvenimo draugo, ir manydama, kad geriau bet koks vyras nei jokio, visiškai be reikalo skuba atiduoti ranką ir širdį pirmam to paprašiusiam. Ar iš tikro moterims tenka liūdėti dėl jaunikių trūkumo, o vyrai gali džiaugtis dideliu trokštančių įkurti šeimos židinį nuotakų pasirinkimu? Atsakymas į tokį klausimą yra ir taip, ir ne. Jau pasiaiškinome, kad jų pradeda trūkti tik vyresniame amžiuje. Todėl įdomiau pakalbėti apie tai, ar Lietuvoje trūksta gerų jaunikių? Lietuvoje dažniausiai teka gana jaunos merginos. Statistiškai vidutinės nuotakos amžius yra 23,6 metai. Vyresnieji mano, jog šiame amžiuje pažinčių, draugysčių ir siūlymų tekėti neturėtų trūkti. Merginos tai nuomonei dažnai nepritaria.

Gaji nuomonė, jog internete pažinčių ieškantys žmonės, švelniai tariant, nerimti. Tačiau ryšių su visuomene specialistas Liutauras Ulevičius į tai atšauna: “Nerimtų žmonių gali sutikti bet kur. Gatvėje kiekvieną dieną su tokiais susiduriu. Todėl nematau didelio skirtumo, kaip susipažinti: virtualioje erdvėje ar per draugų šventes, pasilinksminimus klubuose.” Šie Liutauro žodžiai – ne iš piršto laužti, mat savo gyvenimo moterį Aušrą jis atrado interneto platybėse. Viskas prasidėjo 2002 m. rudenį, kai apie vienas kito buvimą dar nenutuokę Liutauras ir Aušra nusprendė pasinaudoti tuomečio “Lietuvos telekomo” paslaugomis ir įsijungė į jo internetinių pažinčių projektą “Ieskok.lt”. Jaunuoliai užpildė anketas, prie jų pridėjo ir savo nuotraukų. Tose anketose buvo galima rašyti ką tik nori, bet nei Liutauras, nei Aušra pasakų apie save nekūrė – svajonių princais neprisistatinėjo. Kas paskatino tuo metu 22 metų vyruką ieškoti pažinčių, ir ne bet kur, o internete? Liutauras tikina – vien tik noras bendrauti, pažinti įdomių žmonių. “Buvau dar ne tokio amžiaus, kad “žiauriai” būtų reikėję žmonos, – juokėsi vyras. – Tuo metu neapsibrėžiau, ko konkrečiai ieškau. Juk ir į vakarėlius žmonės paprastai eina ne dėl to, kad susirastų vyrą ar moterį. Na, nebent metai jau itin spaudžia.” Virtualus pasaulis – apgaulingas. Matydamas žmogaus akis, gali jose daug ką perskaityti. O sėdėdamas prie kompiuterio monitoriaus turi pasikliauti vien pašnekovo parašytais žodžiais.

Pilnatis dažnai atneša nestabilias, keistai besibaigiančias pažintis. Visuomenė nenoriai toleruoja šį ryšį, o juk ne kiekvienas pasiryžęs kovoti su visu pasauliu. Žvilgtelėkite savo naujai meilei į akis, gal pasirodys, kad esate labai jau skirtingi žmonės. Gal ir neverta dėl jo keisti Žemės sukimosi kryptį? Staiga atsiradusi trauka gali virsti nepasitenkinimu. Šių santykių rezultatas – nuobodulys dviese arba keliai, išsiskiriantys ties artimiausia kryžkele. Jei jūsų žvilgsniai susitiko, kai Mėnuliui iki Saulės liko nukeliauti tik paskutinį ketvirtį kelio, tikėkite, kad tai ilgalaikės, patvarios draugystės pradžia. Abu žinote, ko norite, ką galite. Jausmai tikri ir stiprūs. Nebijokite mokytis vienas iš kito. Ir jausmas, kad kažkada jau buvote sutikę šį žmogų, tik patvirtins, kad viskas jūsų rankose. Jei nenorite pasikliauti vien permainingu Mėnuliu, pažiūrėkite kokiu Zodiako ženklu tada keliavo Saulė. Ji padės suvokti jūsų santykių esmę. Jei Saulė Avine (kovo 21 – balandžio 20), dažniausiai užsimezga aktyvios, ryškios pažintys. Galite daug pasiekti, jei dirbsite viena kryptimi, jei nebijosite imtis iniciatyvos. Bet venkite griežtumo, impulsyvumo, netraukite darbų vežimo kiekvienas į savąją pusę. Kai Saulė Jautyje (balandžio 21 – gegužės 20), užmezgami labai praktiški santykiai, kad ir kokios jausmų audros šėltų. Svarbiausia išmokti pajusti žmogiškąją šilumą, ryšių tvirtumą. Negailėkite komplimentų, jie bus meilės ir ištikimybės garantas.

Susirašinėti trumposiomis žinutėmis – tai vienas banaliausių būdų užmegzti pažintį. Šis būdas ne tik banalus, bet ir rizikingas: gali pakliūti į šeimos lizdą jau susukusių, vienos nakties nuotykių ieškančių ar net maniakiškų polinkių turinčių žmonių tinklus. Nusprendėme patikrinti, ko iš tiesų vertos pažintys telefonu. Eksperimento rezultatai: bandant susipažinti sugaištos dvi savaitės, turėta dvidešimt ilgų, kartais keistų pokalbių su vaikinais ir nuvykta į penkis susitikimus (sprukti iš jų nereikėjo nė karto). Beje, vienas susitikimas buvo lemtingas. „Ieškau panelės vienai nakčiai.” „Simpatiškas vaikinas nori surasti gyvenimo meilę.” „Vedęs vyras norėtų susipažinti su seksualia panele, gali paremti materialiai.” Tokias trumpąsias žinutes skaitė vienos radijo laidos vedėja. SMS žinutės liejosi kaip iš kibiro ir kaskart darėsi vis skambesnės: panelės ir vaikinai žadėjo daug malonumų, vienas kitas – ir pinigų, prisiekinėjo meilę ir amžiną ištikimybę. Su drauge Aiste (vienai merginai, pripažinkime, šiek tiek nejauku) nusprendėme nesnausti ir parašyti keliems pasiskelbusiems vaikinams. Tiesa, vengėme vedusių vyrų ir vienos nakties nuotykių ieškotojų. Į mūsų akiratį pateko žadantys nuversti kalnus, padovanoti žvaigždžių, garantuojantys begalinę meilę ir švelnumą, savimi pasitikintys jaunuoliai. Taktika buvo paprasta: užsirašėme draugystę siūlančiųjų telefonų numerių ir išsiuntinėjome visiems vienodo turinio žinutes, kad nesusipainiotume, ką kam rašėme. Ilgai laukti neteko.

Pasak Dž.A.Pirso, bendravimas – tai ne tik vienintelis žmogaus gyvenimo tikslas, bet ir paties gyvenimo prasmė. Šiandien jaunimo gyvenime vis labiau ima dominuoti internetinis bendravimas. Deja, žiūrėdami į ekraną ir maigydami klaviatūrą nematome žmogaus, su kuriuo bendraujame, akių spindesio, nejaučiame jo reiškiamų emocijų. Žmogus nėra daiktas. Praradęs gebėjimą bendrauti žvelgiant pašnekovui į akis, dalytis jausmais, pajusti šalia esančios asmenybės pulsavimą žmogus tampa nieku. Daugumai jaunų žmonių jau įprasta, tik grįžus namo, viską mesti į šalį, įsijungti kompiuterį, pokalbių programas ar pažinčių portalus. Internetiniuose laiškuose gausybė “judančių” paveikslėlių, grimasas keičiančių veidų, kurie linksmina, patraukia. Prasideda susirašinėjimas. Dar prisideda papildomi skambučiai per “Skype” programą, užsimezga pokalbiai ir taip bėga minutės, valandos ir ištisos dienos prie interneto. Šiuolaikinio gyvenimo būdas diktuoja prie kompiuterio atsinešti maisto, atlikti namų darbus, neva taip taupant laiką, nejaučiant, kad jį žudo internetas, pokalbiai, virtualios pažintys. Po kelių mėnesių ant kompiuterinio stalo jau stovi papildomi atributai: vaizdo kamera, ausinės, mikrofonas, kurie “pagreitina” bendravimą ir “pagerina” jo kokybę. Ilgainiui mums nebereikia realaus pasaulio, nes taip susirasti draugų lengviau ir paprasčiau, virtualioje erdvėje galime būti kuo tik norime, o vėliau ir patikime, kad esame savo pačių herojai.

Internete ieškome filmų, koncertų, knygų. Mainų programose ar už nedidelį mokestį. Atsirado nauji terminai: “podcast” – skaitmeninis įrašas iš interneto, “phishing” (užuomina į žuvavimą ) – internetinio piratavimo rūšis. Na, o pažinčių tarnybos, klubai yra pakankamai konservatyvūs, jų tikslas nesikeičia – padėti vienišiams atrasti savo partnerius. Tai populiarus, pelningas verslas visame pasaulyje. Lietuviai šioje srityje – taip pat aktyvūs. 2001 metais šalį sudrebino skandalas, kai “Ieškok.lt” pavogė iš “Draugas.lt” dalį duomenų bazės. Šiuo metu svetainės priklauso jau kitiems savininkams, konkurencinė kova vyksta gerbiant įstatymus. Naujam pažinčių klubui pasirinktas jaunimo pamėgtas žargoninis pavadinimas “Chebra”, rodantis, jog viskas sukurta taip, kad svetainės lankytojas pasijustų artimoje aplinkoje. www.chebra.takas.lt. nesunku pasirinkti partnerę ar partnerį iš savo miesto, savo amžiaus grupės. Nusiuntus pageidavimus, pagal kriterijus tinklalapis naujam nariui kas savaitę atsiunčia apie dvi dešimtis savo poros ieškančiųjų fotografijų su vardais ir telefono numeriais. Jaunatviškumas – ne vien amžiaus požymis. Būdamas septyniasdešimties rašytojas Žanas Polis Sartras lankėsi Paryžiaus diskotekose. “Chebros” 24 000 vienišių kataloge radau linksmų keturiasdešimtmečių fotonuotraukų, nors šiaip čia vyrauja karštos ir karšti trisdešimtmečiai. Įdomu, kad panelės dažnai įdeda liūdnų veidų nuotraukas, matyt, taip pabrėždamos savo vienišumą.

Atostogos. Jos visus nuteikia melancholiškai ir labai jau romantiškai – susikibusių porelių pilna Laisvės alėja, paplūdimiai, paežerės… Viskas atgyja ne tik išorėje (pastebiu vis daugiau sijonuotų merginų, o ir vaikinai ne ką prasčiau “madas demonstruoja”), bet ir viduje… Aš tai jaučiu… Ypatingai ryškus tas pavydo bei ilgesio jausmas – juk aš neturiu poros, neturiu to artimo ir mylimo žmogaus – nėra kam į parankę įsikibti, nėra su kuo ir į pasimatymą skubėti, nėra prieš ką ir gražintis. Šiuo metu man vis dažniau liūdna ir graudu darosi žiūrint į laimingas ir taip meiliai besiglaustančias poreles… Jau gana ilgą laiką ilgiuosi meilės savo širdyje. Jau, rodos, ir nesėdžiu sukryžiavusi rankas, ir nelaukiu, kol šaunus vaikinukas pasibels į mano buto duris. Vaikštau ir į kavines, ir į barus, lankausi vakarėliuose ir teatruose, kur stengiuosi užmegzti naujų pažinčių, bet… viskas veltui… Kaip ir keletą praėjusių metų, taip ir šių metų atostogas leidžiu vienui viena. Žinoma, nesakau, jog per visus tuos metus nebuvo nė vieno vaikino, kuriam patikčiau. Tačiau dažniausiai tos pažintys būdavo tokios: susipažįstam, pasikalbam (labiausiai juk kreipiu dėmesį į žmogaus vidų, bendravimą su juo) ir tada pamatau, kad jis ne mano žmogus, ne tas, kurio vis ieškau. Būna ir kitaip: susipažįstam, pakalbam – man lyg ir patinka, susitinkam dar keletą kartų, rodos, lyg viskas ir puiku, bet vėliau jis, teisindamasis viena ar kita kvailoka priežastimi, vis bando išvengti tolesnio bendravimo.

Internete įvairiai pramogauja ne tik moksleiviai ar studentai. Pokalbių, žaidimų svetainėse užsibūna ar valandų valandas naršo po internetą ir vyresnis. Dažnai tam naudojamas darbo laikas, todėl kai kurie darbdaviai yra užblokavę priėjimą, ne tik prie pornografinių, bet ir prie pokalbių svetainių. Bendrovių “Websence” ir “Harris Interactive” atlikti tyrimai JAV parodė, jog populiariausi darbuotojų lankomi tinklapiai yra interneto parduotuvės, naujienų puslapiai, pornografija, interneto kazino ir aukcionai. Nustatyta, kad vidutiniškai vienas statistinis darbuotojas internete praleidžia veltui 1 darbo dieną per savaitę. Lietuvoje interneto prieigą turi nemažai firmų, tačiau šalyje tokie tyrimai atlikti nebuvo. Spėjama, kad vienas populiariausių užsiėmimų internete – pažintys pokalbių svetainėse ar žaidimai. Atsivertus atitinkamą svetainę reikia užsiregistruoti. dažniausiai įvedant savo elektroninio pašto adresą ir slapyvardį. Galima šnekėtis bendroje erdvėje arba, pasirinkus norimą pašnekovą, akis į akį. Šios pramogos – nemokamos. “Mano darbo kompiuteryje yra ir pokalbių programa ICQ. Taip pigiau aptarti darbo reikalus nei telefonu”, – sakė prekyba užsiimantis verslininkas Tadas Andrėnas. Jis prisipažino, kad kartais “nenaudingiems” pokalbiams su draugais jis sugaišta daug laiko, tačiau pinigus gauna už atlikto darbo kiekį, o ne už valandas. Kaip rodo minėto tyrimo rezultatai, tik 8 proc. bendrovių kovoja su neribotu interneto naršymu.

Yra šimtai būdų susipažinti su priešingos lyties atstovu. Bet ne visi turi noro vaikščioti į vakarėlius, naktinius klubus, ne visi drįsta užkalbinti nepažįstamą žmogų gatvėje ar teatre. Tuomet lieka skelbimas į pažinčių skyrelį laikraštyje arba internete. Vis dar gajus stereotipas, kad pagal skelbimus susipažįsta tik nevisaverčiai arba seksualiniai maniakai. Tiesos čia yra, bet tik apie 10 procentų. Pagal statistiką, dauguma norinčiųjų susipažinti per internetą ar laikraštį – dalykiški žmonės, dėl skirtingų, tačiau suprantamų priežasčių neturintys antrosios pusės. Ne mažiau paplitęs stereotipas, kad į skelbimus atsiliepia arba senmergės, arba nusenę provincialai. Arba aferistai. Nieko panašaus: tokio pobūdžio skelbimus skaito įvairiausių socialinių sluoksnių piliečiai. Taigi jeigu nusprendėte pabandyti, pirmiausiai pagalvokite apie skelbimo turinį. Sėkmė priklausys nuo jūsų susikurtos “savireklamos”. Iš 10-15 žodžių turite parašyti poemą. Tik nepulkite į banalybes ir štampus: “Vienišas vyriškis, 45 metų, Avinas, be žalingų įpročių, susietų savo likimą su 20-25 metų mergina, Liūtu arba Šauliu.” Tokių skelbimų – du trečdaliai, ir jeigu gausite atsakymą, jis veikiausiai ateis iš patologiškos horoskopų mėgėjos. O juk jums skirtoji turėtų reaguoti į jūsų individualybę! Žinia, kurią jūs siunčiate apie save, – tai jūsų asmenybės prezentacija, kuri pagal žanro dėsnius turi būti lakoniška. Užduotis labai sudėtinga: kaip visą savo turtingą natūrą perteikti vos keletu žodžių?