Virtualios pažintys sugriauna barjerus

Virtualios pažintys sugriauna barjerus

Gaji nuomonė, jog internete pažinčių ieškantys žmonės, švelniai tariant, nerimti. Tačiau ryšių su visuomene specialistas Liutauras Ulevičius į tai atšauna: „Nerimtų žmonių gali sutikti bet kur. Gatvėje kiekvieną dieną su tokiais susiduriu. Todėl nematau didelio skirtumo, kaip susipažinti: virtualioje erdvėje ar per draugų šventes, pasilinksminimus klubuose.” Šie Liutauro žodžiai – ne iš piršto laužti, mat savo gyvenimo moterį Aušrą jis atrado interneto platybėse.

Žmonos neieškojo

Viskas prasidėjo 2002 m. rudenį, kai apie vienas kito buvimą dar nenutuokę Liutauras ir Aušra nusprendė pasinaudoti tuomečio „Lietuvos telekomo” paslaugomis ir įsijungė į jo internetinių pažinčių projektą „Ieskok.lt”. Jaunuoliai užpildė anketas, prie jų pridėjo ir savo nuotraukų. Tose anketose buvo galima rašyti ką tik nori, bet nei Liutauras, nei Aušra pasakų apie save nekūrė – svajonių princais neprisistatinėjo.

Straipsniai 1 reklama

Kas paskatino tuo metu 22 metų vyruką ieškoti pažinčių, ir ne bet kur, o internete? Liutauras tikina – vien tik noras bendrauti, pažinti įdomių žmonių. „Buvau dar ne tokio amžiaus, kad „žiauriai” būtų reikėję žmonos, – juokėsi vyras. – Tuo metu neapsibrėžiau, ko konkrečiai ieškau. Juk ir į vakarėlius žmonės paprastai eina ne dėl to, kad susirastų vyrą ar moterį. Na, nebent metai jau itin spaudžia.”

Virtualus pasaulis – apgaulingas. Matydamas žmogaus akis, gali jose daug ką perskaityti. O sėdėdamas prie kompiuterio monitoriaus turi pasikliauti vien pašnekovo parašytais žodžiais. Bet Liutauras su Aušra į dideles „filosofijas” nesileido – bendrauti pradėjo nuo paprastų klausimų: kas tu esi, ką mėgsti, ką veiki. „Jei stygos pradeda panašiai virpėti, bendrauti norisi kuo daugiau. Parašyti ne vieną laišką, o kelis per dieną. Sėdėti ir laukti atsakymo. Tai įprasta psichologinė žmogaus būsena, kai jis kuo nors susidomi”, – pasakojo L.Ulevičius.

Pirmasis pasimatymas

Su būsima žmona Liutauras virtualiai bendravo pora mėnesių ir tik paskui susitiko akis į akį. Kojos nedrebėjo? „Pirmą kartą susitikti su žmogumi visada sunku, – prisipažino vyras. – Vis vien yra tam tikra trintis. Atrodytų, bendrauji kasdien ir manai, jog žmogų pažįsti, esi matęs vieną kitą jo nuotrauką. Bet taip ir lieka neaišku, ar tavo mintyse susikurtas paveikslas atitinka realybę. Kalbu ne tik apie išvaizdą, bet ir apie sunkiau apčiuopiamus dalykus, pavyzdžiui, žmogaus elgesį, manieras: kaip jis sėdi, stovi, žiūri, šypsosi. Tų smulkių elementų yra tūkstančiai. Jiems pažinti neužtenka pirmo žvilgsnio ar pasimatymo. Kartais tam nepakanka ir metų.”

Susipažinti su, Liutauro žodžiais, smulkiais elementais jam ir Aušrai prireikė beveik penkerių metų – vestuves „internetinė” pora atšoko 2007 m. rugpjūtį.

Didžiausia žala – keiksmažodis

L.Ulevičiaus nuomone, šiuolaikinės technologijos – išsigelbėjimas tiems žmonėms, kuriems nuolat trūksta laiko bendrauti. Juk bet kurią akimirką galima paskambinti telefonu, „kabėti” internete. „Šiais laikais turime labai mažai laiko, tad jį reikia maksimaliai efektyviai išnaudoti. Žinoma, norint bendrauti internetu, reikia mokėti juo naudotis, sugebėti save pateikti, galų gale, sau pristatyti parinkti akį traukiančią nuotrauką”, – aiškino vyras.

Barjerai, kuriuos esame susikūrę kasdieniame gyvenime, interneto platybėse dažnai išnyksta. „Numanau, kad vyresnio amžiaus žmogui eiti ieškoti poros į kokį klubą psichologiškai sunku. O pasiskelbus internetinėje pažinčių svetainėje didžiausia žala, kokią galima patirti, tai sulaukti nemandagios žinutės ar keiksmažodžių, – įsitikinęs Liutauras. – Bet nereikia į tai kreipti dėmesio. Yra žmonių, kuriems norisi išsiplūsti. Na, ir tegul. Geriau tegul plūstasi internete, nei mušasi gatvėse.”

Views All Time
Views All Time
2924
Views Today
Views Today
2

Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

3 + 2 =