Scientologija

Tiesa, skaičiau, jog kažkur JAV po etikete „Church of Love“ kurį laiką slėpėsi kekšynas. Jeigu šitoje „bažnyčioje“ dar būdavo ir šantažuojama, tai panašumas su scientologine – stulbinantis, net jei „dianetikos“ praktikuotojai nesiūlo sekso paslaugų, o šantažuoja tik dėl paslapčių, išgirstų per vadinamąjį „auditavimą“. Tai jiems pridėtinės pajamos prie pagrindinio pelno šaltinio – nuogo melo. Viešnamių bosai pelnosi iš vyrų noro „pirktis meilę“, o „Scientologijos bažnyčia“ – iš naivių žmonių troškulio greitai ir aiškiai išspręsti dvasines problemas ir gauti tvirtų nurodymų gyvenimo krypčiai. Pirmieji, ko gero, sąžiningesni, nes dauguma vyrų žino, kad prostitucinė meilė – saviapgaulinga, iliuzinė. O „dianetikos centrų“ lankytojai (ir galų gale aukos) paprastai nė nenutuokia, kad iš jiems teikiamų „savirealizacijos paslaugų“ riebiai pelnosi dar ciniškesni už sąvadautojus apgavikai, sukūrę paviršiuje pretenzingą, bet viduje tuščią, iš žargonizmų sudurstytą darinį, kartais vadinamą „mokslu“, bet dažniau „religija“.

Noriu trumpai aptarti vieną iš populiariausių šiandien žmogaus proto „pertvarkymo“ strategijų – scientologiją, kuri netgi pretenduoja į naują religiją. Scientologijos kūrėjas R.Hubbardas tvirtino, kad jis atrado „kelią, kuriame atskiras žmogus per studijas ir sielovadą gali įsisąmoninti savo paties nemirtingumą ir pasiekti aukščiausią tiesą“. Scientologijos kritikai savo ruožtu įsitikinę, jog tai gudrių manipuliacijų ir vergavimo organizacijai kelias, vedantis ne į laisvę, bet į visišką priklausomybę nuo tariamos religijos lyderių. Šio straipsnio tikslas – atskleisti įvairius scientologijos ypatumus, tiek demonstruojamus, tiek tuos, kurie paprastai slepiami nuo pašaliečio akių. Pažintį su scientologija pradėsite gavę reklaminį lapelį, kuriame esate kviečiamas(-a) apsilankyti Dianetikos centre ir atlikti nemokamą testą, arba per scientologų leidinius, kurių galite šiandien rasti internete, beveik kiekvienoje bibliotekoje (čia jie siunčiami kaip dovanos), knygynuose. Į klausimą, ko galime tikėtis iš dianetikos, mums bus atsakyta: „Gilindamiesi į Dianetinę terapiją, jūs sužinosite, kodėl darėte tai, ką darėte, kas sukėlė tas tamsias ir nežinomas baimes, kurios atsirado jūsų vaikystės košmarų naktimis, suprasite, kur glūdi jūsų skausmo ir malonumų momentai“.

Šios labai ginčijamos, agresyvios ir didžiai netolerantiškos „Scientologijos Bažnyčios“, kuri save mielai vaizduoja kaip „persekiojamą religinę mažumą“, pradininkas buvo toks Lafayette’as Ronaldas Hubbardas. Jis gimė 1911 m. kovo 13 d. Tildene (Nebraskos valstija, JAV) buvusio jūreivio, vėliau JAV laivyno iždininko Harry Rosso Hubbardo ir žmonos Ledoros May Waterbury šeimoje. Vaikystę praleidžia Montanoje, mažoje galvijų rančoje, kuri priklauso jo seneliams. 1922 m. šeima persikrausto į valstybės sostinę Vašingtoną. Tai, kas pačių scientologų oficialiuose bendrijos dokumentuose užfiksuota apie Hubbardą, pagal struktūrą ir turinį veikiau laikytini fantazijos elementais, charakterizuojančiais visą scientologijos sistemą. Tik nedaugelis šio psichokulto ir jo įkūrėjo pateiktų „biografinių“ duomenų derinasi su tikrove. Iš tariamos akademinės Hubbardo karjeros irgi nedaug kas galėtų išlikti. Būdamas 19 metų, 1930 m. rugsėjį jis stoja į Džordžo Vašingtono universitetą ir užsirašo studijuoti inžinerinių mokslų. Tačiau 1932 m. pavasarį meta universitetą. 1933 m. balandžio 13 d. jis veda Marie Louise Grubb; šeimoje gimsta sūnus ir duktė.

Žurnalistai užsipuolė T. Cruise’ą dėl scientologijos
Filmo “Pasaulių karas” žvaigždė, pavyzdingas prieštaringai vertinamos scientologų religijos sekėjas Tomas Cruise’as, atrodo, galutinai išvedė žurnalistus iš kantrybės. Nuolat “Pasaulių karo” filmavimą sekantys ir apie jį informuojantys žiniasklaidos atstovai labai nustebo, kai šalia jiems skirtos maisto palapinės išvydo scientologų būstinę, kurioje uoliai darbavosi šios organizacijos nariai. Leidinio “Spiegel” atstovai, imdami interviu iš T. Cruise’o, parodė jam savo nusistebėjimą, tačiau aktorius to visiškai nesuprato. Atvirai paklaustas, kodėl taip viešai visiems demonstruoja savo asmeninius įsitikinimus, Tomas Cruise’as atkirto: “Aš tikiu žodžio laisve. Jaučiuosi pagerbtas, kad scientologų savanoriai yra filmavimo aikštelėje. Jie padeda visai kūrybinei grupei”. Žurnalistai garsiai suabejojo tokia „pagalba” ir įžymaus aktoriaus paklausė, ar tik jis nesinaudoja savo darbu, siekdamas užverbuoti naujų scientologijos pasekėjų…

Rusijos scientologai veikia keliuose modusuose. Egzistuoja “scientologijos bažnyčia” (arba “scientologinė bažnyčia”) – religinė organizacija. Egzistuoja “dianetikos centras”, kurį jie vadina psichologine organizacija, teikiančią tiktai psichologinę pagalbą ir nieko daugiau. Egzistuoja ir “Habardo humanitariniai centrai”. Taip pat egzistuoja “detoksikacijos centrai” ir “Narkonon” – organizacijos, užsiimančios pseudomedicinos praktika, kurios neva pašalina iš žmogaus organizmo visus toksinus ir narkotikus, ir tokiu būdu žmogus tampa visiškai sveikas, o narkomanai išgija. Taipogi egzistuoja “Habardo koledžai”, kuriuose mokoma, kaip organizuoti administracinį įmonių darbo valdymą, siekiant užtikrinti jų pelningumą. Tai yra pagrindinės scientologinės organizacijos, siurbiančius iš šalies pinigus pagal Habardo priesakus. Jų medicinos įstaigų veiklos pagrindas yra vienintelis principas: pažadai visiškai išvalyti žmogaus organizmą nuo toksinų ir išgydyti nuo narkomanijos. Klientas privalo 6 valandas per dieną išbūti saunoje, o taip pat vartoti milžiniškas vitaminų dozes ir bėgioti ristele. Yra žinoma, kad didelės vitaminų dozės taip pat turi narkotinį poveikį (slenkančios erdvės efektas). Didelės vitamino B-3 (niacino), kuriuo jie pasikliauja kaip “magiško” poveikio priemone, dozės iš tikrųjų yra labai pavojingos kepenims. Beje, ir aukštos saunos temperatūros poveikis keletą valandų toli gražu nėra nepavojingas. Be to, prisideda ir scientologinės procedūros – auditingai.

Tomo Cruise’o (Tomo Kruzo), Johno Travoltos (Džono Travoltos) ir Lisos Marie Presley (Laizos Mari Presli) Scientologų Bažnyčia įkurta remiantis satanisto mokymu, tvirtina rašytoja Camille Paglia (Kamil Palija). Scientologų Bažnyčią, kuriai taip pat priklauso Hilary Swank (Hilari Svonk) ir Juliette Lewis (Džuliet Liūis), įkūrė mokslinės fantastikos rašytojas Ronas Hubbardas (Ronas Habardas). Kaip savo straipsnyje Bostono universiteto žurnale “Arion” rašo C.Paglia, R.Hubbardas daugelį idėjų pasiskolino iš prieštaringai pagarsėjusio satanisto Aleistero Crowley (Alistero Kroulio). C.Paglia rašo: “Hubbardas su Crowley susitiko pastarojo šventykloje Los Andžele 1945 metais. Hubbardo sūnus pasakojo, kad Hubbardas sakėsi esąs Crowley įpėdinis: Hubbardas jam sakė, kad scientologija užgimė tą dieną, kai mirė Crowley”. Straipsnyje teigiama, kad kai kurie scientologų ritualai yra išgalvoti A.Crowley. Vis jie skirti išvaduoti pasekėjus iš kaltės jausmo. Taip pat rašoma, kad A. Crowley propagavo visišką seksualinę laisvę, įskaitant orgijas ir zoofiliją.

Viena destruktyviausių pasaulio sektų Scientologijos bažnyčia plečia veiklą Lietuvoje ir skverbiasi į visus visuomenės sluoksnius. Scientologai dalyvavo ir sostinėje vykusioje Baltijos šalių ir Vilniaus knygų mugėje. Knygų mugėje Scientologai pristatė jau trečią lietuviškai išleistą knygą. Jie atstovavo Danijos sostinėje Kopenhagoje įsikūrusiai scientologų literatūrą leidžiančiai leidyklai “New era publications”. Lietuvoje Scientologijos bažnyčia kol kas veikia kaip visuomeninė organizacija. Religijotyrininkų teigimu, tai – pirmasis skverbimosi į visuomenę etapas, kurio metu siekiama pripratinti prie minties, kad sekta yra naudingus darbus visuomenei daranti organizacija. Kaip visuomeninė organizacija Scientologijos bažnyčia užsiima parkų tvarkymu, teigia kovojanti su narkomanija. Tačiau scientologų kovos su narkomanija metodus Lietuvoje psichoterapeutai yra pripažinę žalingais. Nuo 4 iki 6 tūkst. JAV dolerių kainuojanti vadinamoji detoksikacijos programa, skirta narkomanams gydyti ir plintanti Lietuvoje, tėra metodas privilioti jaunimą. Religijotyrininkai sutaria, jog 1995 m. įregistruotas Vilniaus dianetikos centras yra 1954 m. Jungtinėse Valstijose įkurtos Scientologijos bažnyčios padalinys. Tyrinėtojai šią bažnyčią vadina viena destruktyviausių sektų pasaulyje, o 1950 m. bažnyčios įkūrėjo Rono Li Habardo (1911-1986) išleista knyga “Dianetika”, kuri neseniai pasirodė ir lietuvių kalba, pateko į XX a. juodąjį sąrašą.

Vystantis žmogaus nervų sistemai formuojasi analitinis protas – informacija yra atrenkama ir dedama į atmintį. Analintis protas sugeba skirti daugybę tos pačios spalvos atspalvių. Tačiau šalia analitinės atminties išlieka reaktyvinė atmintis. Reaktyvinis protas yra labai primityvus, jo logika būtų tokia: jei skaudėjo degant raudonai šviesai – visada venk šios šviesos; jeigu kada nuskriaudė žmogus su barzda – bėk kuo toliau nuo visų barzdočių. Visa, kas buvo patirta vaikystėje veikia visą mūsų gyvenimą. Reaktyvinis protas įrašo šią informaciją tais momentais, kai skausmas ar stipri emocija išjungia analitinį protą. Reaktyvinio proto religija – “visi jie tokie“, “visos jos tokios“, “visi jie vienodi“. Tai yra, reaktyvinis protas baltą prilygina juodai. Daugelis psichosomatinių ligų, įpročių bei neracionalus elgesys esti dėl reaktyvinio proto. Tuo plačiai naudojasi hipnotizuotojai – įrašydami naujas programas. Reaktyvinis protas nukenksminamas ”pergyvenant iš naujo”, reveri būsenoje. Suradus skausmingą epizodą ir jį pergyvenus, tai kartojama tol, kol žmogus nebejaučia skausmo ar liūdesio, ar pykčio. Epizodas pereina į analitinę atmintį. Jis nebekelia jokių neigiamų emocijų ir skaumo. Netgi tada, kai žmogus reveri būsenoje prisimena, kad tėvai jo nenorėjo ir bandė daryti abortą, ir, tokiu būdu, ištrynus tą skausmą, jis vertina tą situaciją, kaip “kas buvo, tas pražuvo“. Taip atsikratęs visų neigiamų programų, žmogus tampa sveikas (sveikos sielos).

Dianetikos tikslas – pasaulis be beprotybės, be nusikaltėlių ir karų. Tūkstančius metų žiauriose kovose žmogus stengėsi užkariauti materialiąją visatą, praktiškai nieko nežinodamas apie savo svarbiausią ginklą, apie patį vertingiausią turtą – savo protą. Jis pasiekė laimėjimų, nepaisant šios kliūties. Tačiau savo tamsumo ir nemokšiškumo dėka, be laimėjimų, jo pasiekimu tapo ir beprotybė bei ligos, kariniai resursai, galintys sunaikinti visus pasiekimus. Nė viena civilizacija negali pasiekti ko nors kelyje į stabilų išgyvenimą, nesivadovaudama žiniomis, kurios sudaro Dianetikos mokslą. Sumaniai taikant Dianetiką, įmanoma pasiekti užsibrėžtą tikslą. Kalbant apie atskirą žmogų, Dianetika gali užkirsti kelią arba sušvelninti psichinių sukrėtimų, neurozių, kompulsijų ir kompleksų pasekmes, sugrąžinti jam fizinę sveikatą, pašalindama maždaug 70% visų ligų, nuo kurių kenčia žmonija, pagrindinę priežastį. Šeimoje Dianetika padeda pasiekti didesnį tarpusavio sutarimą ir harmoniją. Tautoms ir mažesnėms grupėms – pvz., gamyboje užimtiems žmonėms Dianetika padeda pakelti gamybos lygį iki tokio lygio, kad visas apgailėtinas ideologijas, už kurias daugelis su gąsdinančiu entuziazmu yra pasirengę kovoti ir mirti, galima atidėti į šalį, pagrindinį dėmesį skiriant efektyviai Dianetikos technologijai.

Tačiau sprendžiate visada tik Jūs, o ne tas, kas siūlo Jums pagalbą! Reikia “neeilinių“ sugebėjimų, kad leistum, jog kitas žmogus tvarkytų tavo gyvenimą. Svetimas žmogus problemų nesprendžia, o tik padeda jas išspręsti. Ar mes visi jau tiek nupezom, kad gyvename lyg kažkokios amebos, kur pastumsi, ten eisi. Manipuliacija niekada nepavyksta (!), kai žmogus yra stiprus. Taip, dažnai situacijos mes negalime pakeisti, tačiau galime pakeisti požiūrį į ją. Nereikia tikėtis, kad kažkas stipresnis išspręs bėdas, kad tereikia tik jį rasti. Žmogus turi suvokti, kad nė vienas gydytojas, aiškiaregys ar stebukladarys nepadarys to, ką turi padaryti pats. Tie, kas mano, kad už jo sveikatą atsakingi kiti žmonės, visada turės rimtų problemų. Sakoma, kad jei durnas buvai, tai durnas ir liksi, jokie kursai nepadės. Juk tame centre niekas neverčia, neima už rankos ir nepriverčia dalyvauti tuose kursuose. Tarp kitko, patys pigiausi kursai (seminaras) ten kainuoja 45 Lt, o jų pagalba galima pasiekti tiek pat, kaip ir tūkstančius dolerių kainuojančių pagalba. Kas mumis manipuliuoja? Reklama? Tas centras taip pat turi daryti savo reklamą. Kodėl niekas nekritikuoja skalbimo miltelių reklaminės manipuliacijos, be to, tūkstantį kartų “manipuliuotesnės“? Kas ją vertė kažkur važiuoti, tobulintis, netgi nepaskaičiavus savo pinigų? Daugelis protingesnių žmonių žino, kad santaupos yra skirtos juodai dienai, o ne investicijoms (šiuo atveju – į savo galimybes). Greičiausiai užtemo protas nuo atsivėrusių perspektyvų…