Budizmas

Budos gyvenimo istorija pačiam mokymui reikšminga ir kaip išraiškingas pavyzdys, ir kaip pačios religijos formavimosi kelias. Budos istorija taip pat ir esminė budizmo mitologijos dalis. Tačiau dėl šio mitologiškumo, ji ir sunkiai apimama. Ilgus amžius nebuvo šventraščio, nuosekliai pasakojančio apie budizmo įkūrėją. O kai pasakojimai buvo užrašyti, pasirodė, kad jie apipinti mitais, susilieję su liaudiškais pasakojimais, neretai tarpusavy prieštaringi. Budizmui plintant po rytų pasaulį, kiekvienoje šalyje jis integravo vietinius tikėjimus, tradicijas ir mitus. Tikintieji dažnai ieškodavo pirminių "teisingų" istorijų variantų ir keliaudavo senųjų tekstų į budizmo gimtinę. Šios atrastos istorijos irgi įėjo į budizmo pasakojimų sistemą.

Budizmas – pasaulinė religija, atsiradusi Indijoje I tūkstantmečio pr. Kr. viduryje, vėliau išplitusi Pietryčių bei Centrinėje Azijoje ir Tolimuosiuose Rytuose. Budizmo pradininku laikomas Sidharta Gautama, pramintas Buda. Doktrinos pagrindą sudaro Budos suformuluotos „keturios kilnios tiesos“: 1) yra kančia; 2) yra kančios priežastis; 3) yra kančios įveikimas;

Užuojauta ir tuštuma- neatsiejamos.
Natūralaus proto srovė nenutrūkstanti- pirmapradė esybė švari.
Matyk ją kaip erdvę su erdve persipynusias;
Sąmonė, ieškanti atramos, pati save įkalina.
Jei taip praktikuoji, pamatysi, prote niekas nėra "švarus" lyginant su kuo kitu.
Reiškinių pasaulis yra proto prigimtis, kai suprasi,
Nebereikės tau meditacijos, kaip priešnuodžio.
Tikroji proto prigimtis- už minčių.
Tad ilsėkis būsenoje toj, laisvas nuo koncepcijų.
Jei gebėsi suprasti tai- išlaisvintas.
Kaip mažas vaikas, laukinis, nežabotas,
Mėsą valgyk ir pašėlęs būk.
Būk lyg liūtas bebaimis,
Leisk laisvai pasitraukti proto drambliui.

Prieš 28 metus dirbau mokytoju tibetiečių pabėgėlių stovykloje Sikime, šiaurės Indijoje. Tai vyko po Kinijos vyriausybės vykdomos “kultūrinės revoliucijos”. Sikime aš sutikau lamas. Po kelių mėnesių pastebėjau, kad budizmas man yra įdomus – jis pasiūlo tam tikrų metodų kaip tapti laimingu ir mažiau kreipti dėmesį į problemas. Pagalvojau, kad tai yra įdomu. Iš Kinijos pabėgo dauguma tibetiečių, nes pastaruosius ten kankino. Tą liudijo į kūną užgesintų cigarečių žymės. Kai mes jų paklausėme, ką jie galvoja apie kinus, jie atsiekė, kad kinai neturi užuojautos. Tibetiečiai nekalbėjo apie pastaruosius labai blogai ir mums, kaip danams, tai buvo labai įdomu. Tibetiečiai nepradėjo pasakoti baisių dalykų apie savo engėjus. Sikime mūsų sutiktas mokytojas buvo vienas pagrindinių Tibeto budizmo mokytojų. Jis dar vadinamas jogų karaliumi – Karmapa. Aš sutikau 16-ąjį Karmapą. Tai buvo didelis besijuokiantis žmogus, kuris labai gerai meditavo. Karmapa visą laiką krėtė pokštus ir juokavo.

Lumbini (pietų Nepalas) - Budos gimimo vieta. Lumbini yra Nepalo teritorijos pietuose, apie 190 km į vakarus nuo Nepalo sostinės Katmandu. Budos laikais Lumbini priklausė Shakyas (Šakjų) genčių klanams. Čia buvo pastatyti ir Budos tėvo Suddhodana rūmai, kur gimė mažasis princas Sidarta. Šios vietovės grožis plačiai aprašomas senojoje literatūroje pali bei sanskrito kalba. Visas Budos gyvenimas prabėgo viduriniajame Čango baseine, dabartinės Uttar Pradesh valstijos Indijoje centre.

http://www.budizmas.ten.lt/- tikrai nebloga lietuviška svetainė apie budizmą.

http://www.budizmas.lt/ -Deimantinio Kelio budizmo Karma Kagyu linijos centras Lietuvoje, vedamas 17-ojo Karmapos Thaje Dordže autoriteto ir vadovaujamas Lamos Ole Nydahlo, vienas iš 300 Karma Kagyu linijos budistinių centrų visame pasaulyje.

http://www.lamaole.lt/ -Lamos Ole Nydahlo oficialus tinklapis lietuvių kalba.

Budizmas ”Vartiklio” mitologijos puslapyje - J.Ivanauskaitė: Tarp dviejų pasaulių, Tibeto “Mirusiųjų knyga” ir dar daug kitų įdomių straipsnių.

http://www.zen.lt/ -Vilniaus Zen Centras, vienas tarptautinės KWAN UM zenbudistinės mokyklos, įkurtos Zen Meistro Seung Sahno, padalinių.

http://www.dalailama.lt/ - svetainė, pasakojanti apie Jo Šventenybę XIV Dalai Lamą. Gaila, bet šiuo metu ji neveikia.

http://www.dorjeling.ten.lt/ – Budizmo atspindžiai.

Pernai per 60-ąjį savo gimtadienį lama Ole ir jo mokiniai šokinėjo su parašiutais. LŽ budizmo mokytojas sakė: "Ekstremaliomis situacijomis galima daug sužinoti apie savo protą". Vilniuje viešėjo vienas žymiausių budizmo mokytojų - europietis lama Ole Nydahlas. Kasmet du kartus pasaulį apkeliaujantis lama Ole Lietuvoje lankėsi jau šeštą kartą. "Sveikatai ir grožiui" budizmo mokytojas teigė, kad vaikystėje sapne matė savo gyvenimo kelią. Lama Ole ne tik medituoja ir skaito paskaitas - kartu su mokiniais dideliu greičiu jis važinėjasi motociklu, leidžiasi parašiutu. Prieš atvykdamas į Lietuvą lama Ole keliavo per Rusiją, šioje šalyje kūrė budizmo centrus. Į Vilnių atvyko iš Rygos, kitą dieną išvažiavo į Varšuvą. "Niekur ilgai neužsibūnu. Elgiuosi taip, lyg policija iš paskos vytųsi", per susitikimą Kultūros rūmuose akį mirktelėjo lama. Kasmet pasaulį jis apkeliauja po du kartus - beveik kasdien apsilanko vis kitame mieste. Savo gimtojoje šalyje Danijoje būna tik dvi savaites per metus.

Jokios pastangos ar valia nesuras laimės,
Ji ten, kur nėra įtampos ir viskas vyksta savaime.
Neįsitempk, nereikia nieko daryti ar vengti.
Kas tik momentiškai pasirodo prote, nėra nei svarbus, nei tikras.
Kam susitapatinti ir prisirišti prie jo, vertinti ir teisti?
Daug geriau leisti šiam žaidimui lėkti sava vaga, augti ir vėl atslūgti kaip bangai -
nieko nekeičiant - pastebėti, kaip viskas stebuklingai išnyksta ir vėl pasirodo. Ir vėl ir vėl.
Tik mūsų laimės troškimas neleidžia mums laimės rasti.
Tai lyg gaudyti vaivorykštę ar šuniui stengtis sugauti savo uodegą.

Pažiūrėkite, kaip mes paprastai gyvenime veikiame. Visa, ką mes darome: mylime ką nors, norime išgarsėti, kaupiame žinias ar sukuriame šeimą, pastebėkite, tik tam, kad veikdami kažką įgytume ir išvengtume praradimų. Norime patirti malonumus ir išvengti skausmo. Norime gauti atlygį ir išvengti bausmės, norime, kad mus girtų ir norime išvengti kritikos, norime būti garsūs ir išvengti užmaršties. Tokie mūsų veiksmai. Jeigu sugebėsime pastebėti tokį motyvą ir atmesti jį, tai ir bus mūsų praktikos pradžia. Motyvas yra visos mūsų praktikos lokomotyvas. Kažkas daug medituoja ir puikiai koncentruojasi, bet nevystydamas teisingos motyvacijos jis "neis keliu". Taip pat ir su karma. Karma – tai ketinimai, motyvas ir tai, ką iš to turime bei mūsų veiksmai. Kas nors gali labai norėti būti naudingu kitiems. Ir jeigu jam kažkas nepasiseks, jeigu jis atsitiktinai kitiems labai pakenks, tai čia pasirodžiusi bloga karma bus labai nedidelė. O jeigu kas nors turi labai stiprius blogus ketinimus, tai nors jam ir nepavyks kitiems stipriai pakenkti, jis gaus daug blogos karmos.

Budizmo plitimas Japonijoje – Budizmo plitimas Japonijoje vyko trimis etapais: pirmiausiai paplito “ezoterinis” budizmas, pabrėžęs magiškas formules ir ritualus. Vėliau, pradedant Kamakuros epocha (1192-1333), įsigali Budos Amidos garbinimas ir galiausiai atsiranda zen budizmas. Kioto regione iškilusi stipri genčių sąjunga IV a. pajungią centrinę šalies dalį ir įkurią galingą Yamato valstybę, kuri apėmė didžiąją šiuolaikinės Japonijos dalį. Nuo V-VI a. vyraujančia šios valstybės ideologija tampa per Kiniją ir Korėją besiskverbiantis Mahajana (“Didžioji važiuoklė”) pakraipos budizmas. Yra manoma, kad oficialiai Yamato dvarą budizmas pasiekė 532 m., atsiuntus Korėjos valdovo dovanas, tarp kurių buvo ir budistinių tekstų bei ritualinių daiktų.

Mahayana - (sanskr.”Didysis kelias, Didžioji Važiuoklė”). Tai yra vadinamos šiaurės budistų mokyklos, paplitusios Kinijoje, Tibete, Mongolijoje, Korėjoje, Japonijoje, Vietname ir Taivanyje. Pirmieji nesutarimai tarp tradicinio Theravada budizmo pasekėjų prasidėjo dar po Pataliputroje apie 250 m. pr. Kr. įvykusio trečiojo budistinio Susisrinkimo, Sangiti. Galutinai naujasis Mahayana judėjimas susiformavo I a. po Kr. ir greitai tapo labai populiarus. Pagrindinis skirtumas, skiriantis Mahayana pakraipos budistines mokyklas nuo Tharavados yra požiūris į Nušvitimo tikslą. Mahayana idealas yra tapti Bodhisattva (“būtybė pakeliui į Nubudimą, būsimasis Buda”), kurio žygdarbis yra tas, kad būdamas taip arti Galutinės Realybės suvokimo, nirvanos, jis pasilieka samsaros rate, kupinas begalinės užuojautos ir padėdamas visiems gyviems sutvėrimams siekti išsigelbėjimo ir tobulėjimo, tuo tarpu Theravada mokymas skirtas pasiekti arhanto būsenai (asmeniniam Nušvitimui) ir jau nebegrįžti.

"Jau geriau fabriką pastatytų, šimtą žmonių į darbą priimtų", - sakė LŽ žurnalistei kavinės savininkė Violeta Gargasienė, paklausta apie netoliese restauruojamą Kražių vienuolyną. Violeta - katalikė, bet ir prekybininkė, savo kailiu patyrusi, kad per pastaruosius dvejus metus žmonių materialinis pajėgumas stipriai smuktelėjo. Jos griežti žodžiai - iš nevilties... Anot Violetos, Kražiai atgyja tik kartą per metus - atėjus švento Roko atlaidams. Dažniau švęsti žmonės neturi pinigų.
Kai kalbėjomės su Violeta jos tuščioje kavinėje, Kražių bažnyčioje buvo aukojamos šventos Mišios. Tai buvo gražus renginys, skirtas Kražių skerdynių metinėms. Dalyvavo net du vyskupai, tad į bažnyčią susirinko daug žmonių.
Violeta nesitikėjo, kad žmonės po Mišių užsuks kavinėn, neruošė jokios užkandos, tik porą muštinukų, sakė iškepsianti, jei kas netyčia užklys. Ar paskaidrės Violetos nuotaika, kai ji perskaitys štai šį LŽ interviu su Kražių klebonu Alionidu P.Budriumi?