Budizmas

Savo mokymus Buda perdavė trims skirtingoms žmonių grupėms. Norintys išvengti kentėjimo gaudavo informaciją apie priežastį ir pasekmę. Kurie norėjo dirbti kitų labui, klausėsi mokymų apie užuojautą ir išmintį. Žmonėms pasitikintiems savo budos prigimtimi, Buda pasirodydavo energijos ir šviesos formomis bei dalinosi savo prašvitusiu požiūriu į proto prigimtį /Mahamudra/.

Sėdime tiesiai, dešinė koja ant kairės arba prieš ją, smakras šiek tiek įtrauktas. Rankos sudėtos pilvo apačioje, dešinysis delnas kairiąjame, nykščiai šiek tiek liečiasi. Pirmiausia nuraminame protą, jausdami beformę oro srovę, įeinančią ir išeinančią per nosies galą. Mintys ir garsai kaip pasirodo, taip ir išnyksta - neanalizuojame jų. Tada apmąstome keturias pagrindines mintis, kurios motyvuoja mus siekti prašvitimo: - Pirma, turime puikią galimybę vystytis šiame gyvenime - visų būtybių labui galime naudotis geriausiais Budos duotais metodais. Tik nedaugelis pasaulyje turi tokią galimybę ir dar mažiau ja pasinaudoja.

Bodhisattvos (“būtybės pakeliui į Nubudimą, būsimojo Budos”) Budos Mokymas dažnai akcentuoja, kad žmogus pats gali pasiekti tobulumą, tapti Buda ir pereiti į nirvana, viskas priklauso tik nuo jo paties. Tai ilgas proto lavinimo, meditacijų, savikontrolės ir suvokimo kelias, kurio pabaigoje žmogus tampa Bodhisattva. Bet tikrasis Bodhisattvos (“būtybės pakeliui į Nubudimą, būsimojo Budos”) žygdarbis yra tas, kad būdamas taip arti Galutinės Realybės suvokimo, nirvanos, jis pasilieka samsaros rate ,kupinas begalinės užuojautos ir padėdamas visiems gyviems sutvėrimams siekti išsigelbėjimo ir tobulėjimo, pvz. Tibeto dvasinis lyderis, Jo Šventenybė Dalai Lama XIV, laikomas mitologinio Bodhisattvos Avalokitešvaros įsikūnijimu.

Mandala (skr.) - mistinė makrokosmoso ir mikrokosmoso jungties diagrama, “darnos ratas”, simbolinė Nušvitimo būvio išklotinė. Yra daugybė šio reiškinio prasmių: magiška meditacijos metu stebima diagrama, filosofinis budistinės Visatos žemėlapis, tantrinių Budų fenomenalusis pasaulis, kultinėje praktikoje gali reikšti aukų padėklą. Ji gali būti piešta ant medžiagos, padaryta iš metalo, akmens ar medžio, supilta iš spalvoto smėlio ar trimatė, kaip erdvinis fantastiško dievų rūmo maketas.

Beveik 5 amžius po Visiško Užgesimo Budos mokymo esmė buvo platinama žodžiu, pagal nustatytas budistų Susirinkimo Rajagaha vietovėje taisykles. Vienuoliams prireikdavo beveik 25 metų, kad pažodžiui įsiminti visą mokymo esmę. Raštiškai fiksuoti kanoninius tekstus imta tik apie I a. pr. Kr. Pirmiausiai jie buvo užrašomi sanskrito, jo dialektų kalbomis ant palmės lapų , vėliau imti versti ir į kiniečių, tibetiečių kalbas. Pats išsamiausias iš visų mus pasiekusių, užrašytas pali kalba Šri Lankoje ir vadinamas Pali kanonu arba Tipitaka (pali kalba -“trys pintinės”)-tai pilnas kanonizuotų budistinių tekstų rinkinys, kartu su senaisiais komentarais tapęs Theravados pakraipos budizmo klasikinių tekstų pagrindu. Jį sudaro apie 8000 istorijų, pasakojimų, legendų, aforizmų ir pamokymų, su senaisiais komentarais šis skaičius pasieks 15000.

Pasiekiant išsilaisvinimą atrandame, kad kūnas, mintys ir jausmai nuolatos keičiasi, todėl "ego" ar "aš" nėra kur būti. Nustojame jaustis taikiniu ir nebeišgyvename kentėjimo asmeniškai. Tampame nepažeidžiami ir laisvi, kada galvojame "kančia egzistuoja" vietoj to, kad galvotume "aš kenčiu". Prašvitimas yra antrasis ir galutinis žingsnis. Čia kiekvieną išgyvenimą persmelkia aiški proto šviesa.

Dabar prieš mus iš erdvės kondensuojasi auksinė skaidri 16-to Karmapos figūra kaip spinduliuojantis energijos ir šviesos laukas. Ant jo galvos Juoda Karūna, kurios forma gali pažadinti giliausią proto sąmoningumą. Karmapos veidas auksaspalvis, malonus. Jis mato mus, pažįsta, linki visko, kas geriausia. Rankose, sukryžiuotose ties krūtine, Karmapa laiko dordže ir varpelį, parodančius, kad išmintis ir užuojauta neatskiriamos. Jis sėdi meditacinėje pozoje ir yra apsuptas šviesos. Karmapa - visų Budų aktyvumas, jungiantis erdvę ir palaimą. Jo esencija yra čia nepaisant to, ar galime jį aiškiai įsivaizduoti, ar ne. Visų labui trokštame išsiugdyti jo prašvitusias savybes.

Vaišakos mėnesį (balandį-gegužę), patekėjus mėnulio pilnačiai, per savo 35-jį gimtadienį Gautama Šakjamunis, kaip sako tradicija, “visiškai ir galutinai nubunda” ir tampa Buda. Pirmajame pamoksle, dar vadinamame “Mokymo rato įsukimu”, kurį Buda paskelbė savo buvusiems penkiems bendražygiams Mrigadavoje (“gazelių giraitėje”) netoli Benareso, jis nurodė savo doktrinos pagrindą,- keturias Tauriasias Tiesas: Pirmoji Taurioji Tiesa - tai esminis teiginys, kad egzistuoja kentėjimas (kančia): tokie dalykai, kaip gimimas, liga, mirtis, buvimas su tuo, ko nemyli, išsiskyrimas su tuo, ką myli, negavimas to, ko trokšti, netobulumas, chaosas, beprasmybė.

Kalačakra – “Laiko ratas”, tantrinių mokslų sistema, skirstoma į Išorinę, Vidinę ir Alternatyviąją. Kalačakros iniciacija su pasiruošimu trunka 10 – 12 dienų. Pasiruošimo metu šventinama vieta, pilama spalvoto smėlio mandala, parengiami inicijatai, aiškinant bendruosius budizmo mokymu ir t.t. Pačią iniciaciją sudaro trys dalys. Pirmoje dalyje suteikiami “septyni vaiko įšventinimus primenantys įvedimai”, antrojoje – keturi įgalinimai, trečiojoje – keturi aukštesnieji įgalinimai ir aukščiausias tantrinio Mokytojo įgalinimas (duodamas tik toli pažengusiems).

Meditacija budizme reiškia "be pastangų būti tame, kas vyksta". Šią būseną galime pasiekti nuramindami ir "pažabodami" protą, o tada pasirodo užuojauta ir išmintis, arba dirbdami su energetiniais kanalais mūsų kūne ir medituodami į Budų formas iš šviesos. Visų naudingiausia, jei kam tai pavyksta, yra susitapatinti su savo Budos prigimtimi ir visuomet jaustis kaip Tyrame Krašte - šių abiejų dalykų ir moko Deimantinis Kelias.

Nors gyvos būtybės sąlygotame pasaulyje trokšta ilgalaikės laimės ir prasmingo gyvenimo, visos jos remiasi į nepastovius, laikinus dalykus. Niekas, išskyrus mūsų aiškią, viršlaikią ir beribę proto erdvę, negali mums būtų tikru prieglobsčiu. Kiekvienas, norintis pažinti savo proto prigimtį, turi sutikti kvalifikuotą mokytoją, į proto prigimties pažinimą vedančius mokymus bei draugus, kuriais galima būtų pasitikėti. Todėl priimame prieglobstį Budoje, pilnai išsivysčiusio proto būsenoje, jo mokymuose arba Dharmoje, ir praktikuojančiuose drauguose, kuriuos vadiname Sangha. Tam, kad naudoti unikalius Deimantinio Kelio budizmo metodus, vedančius į prašvitimą, reikalinga priimti prieglobstį Lamoje. Karma Kagyu linijoje juo visuomet yra Karmapa, pirmasis mokytojas-tulku Tibete. Jis suteikia pasitikėjimą, metodus ir galiausiai saugoja mus, kad galėtumėme greitai vystytis. Visi, kas nuo pradžios neturinčio laiko pasiekė išsilaisvinimą ar pilną prašvitimą, atsiverdavo tokiu būdu ir priimdavo prieglobstį.

Buda, Buddha, “nubudęs” - manoma, kad tai buvo realus asmuo, šiaurės Indijos Šakjų giminės (kšatrijų klano) valdovo sūnus Gautama Šakjamunis, dar vadinamas Sidarta, “tas, kuris susilaukia sėkmės ir klestėjimo”, gyvenęs 623-544m. Pr. Kr. (pagal oficialią budistinę tradiciją) arba 564-483m. Pr. Kr. (istorikų manymu). Remiantis Pali kanonu, raštišku I a. Pr. Kr. šaltiniu išlikusiu iki mūsų dienų, nedaug ką galima pasakyti apie nemitologinį Budos gyvenimą. Žymiai daugiau informacijos randama nekanoninėse vėlesnio laikotarpio knygose, pvz. “Mahavastu” ir “Lalitavistara” sanskrito kalba.