Budos gyvenimo istorija pačiam mokymui reikšminga ir kaip išraiškingas pavyzdys, ir kaip pačios religijos formavimosi kelias. Budos istorija taip pat ir esminė budizmo mitologijos dalis. Tačiau dėl šio mitologiškumo, ji ir sunkiai apimama. Ilgus amžius nebuvo šventraščio, nuosekliai pasakojančio apie budizmo įkūrėją. O kai pasakojimai buvo užrašyti, pasirodė, kad jie apipinti mitais, susilieję su liaudiškais pasakojimais, neretai tarpusavy prieštaringi. Budizmui plintant po rytų pasaulį, kiekvienoje šalyje jis integravo vietinius tikėjimus, tradicijas ir mitus. Tikintieji dažnai ieškodavo pirminių "teisingų" istorijų variantų ir keliaudavo senųjų...
Budizmas – pasaulinė religija, atsiradusi Indijoje I tūkstantmečio pr. Kr. viduryje, vėliau išplitusi Pietryčių bei Centrinėje Azijoje ir Tolimuosiuose Rytuose. Budizmo pradininku laikomas Sidharta Gautama, pramintas Buda. Doktrinos pagrindą sudaro Budos suformuluotos „keturios kilnios tiesos“: 1) yra kančia; 2) yra kančios priežastis; 3) yra kančios įveikimas;...
Savo mokymus Buda perdavė trims skirtingoms žmonių grupėms. Norintys išvengti kentėjimo gaudavo informaciją apie priežastį ir pasekmę. Kurie norėjo dirbti kitų labui, klausėsi mokymų apie užuojautą ir išmintį. Žmonėms pasitikintiems savo budos prigimtimi, Buda pasirodydavo energijos ir šviesos formomis bei dalinosi savo prašvitusiu požiūriu į proto prigimtį /Mahamudra/....
Sėdime tiesiai, dešinė koja ant kairės arba prieš ją, smakras šiek tiek įtrauktas. Rankos sudėtos pilvo apačioje, dešinysis delnas kairiąjame, nykščiai šiek tiek liečiasi. Pirmiausia nuraminame protą, jausdami beformę oro srovę, įeinančią ir išeinančią per nosies galą. Mintys ir garsai kaip pasirodo, taip ir išnyksta - neanalizuojame jų. Tada apmąstome keturias pagrindines mintis, kurios motyvuoja mus siekti prašvitimo: - Pirma, turime puikią galimybę vystytis šiame gyvenime - visų būtybių labui galime naudotis geriausiais Budos duotais metodais. Tik nedaugelis pasaulyje turi tokią galimybę ir...
Bodhisattvos (“būtybės pakeliui į Nubudimą, būsimojo Budos”) Budos Mokymas dažnai akcentuoja, kad žmogus pats gali pasiekti tobulumą, tapti Buda ir pereiti į nirvana, viskas priklauso tik nuo jo paties. Tai ilgas proto lavinimo, meditacijų, savikontrolės ir suvokimo kelias, kurio pabaigoje žmogus tampa Bodhisattva. Bet tikrasis Bodhisattvos (“būtybės pakeliui į Nubudimą, būsimojo Budos”) žygdarbis yra tas, kad būdamas taip arti Galutinės Realybės suvokimo, nirvanos, jis pasilieka samsaros rate ,kupinas begalinės užuojautos ir padėdamas visiems gyviems sutvėrimams siekti išsigelbėjimo ir tobulėjimo, pvz. Tibeto dvasinis...
Mandala (skr.) - mistinė makrokosmoso ir mikrokosmoso jungties diagrama, “darnos ratas”, simbolinė Nušvitimo būvio išklotinė. Yra daugybė šio reiškinio prasmių: magiška meditacijos metu stebima diagrama, filosofinis budistinės Visatos žemėlapis, tantrinių Budų fenomenalusis pasaulis, kultinėje praktikoje gali reikšti aukų padėklą. Ji gali būti piešta ant medžiagos, padaryta iš metalo, akmens ar medžio, supilta iš spalvoto smėlio ar trimatė, kaip erdvinis fantastiško dievų rūmo maketas....
Beveik 5 amžius po Visiško Užgesimo Budos mokymo esmė buvo platinama žodžiu, pagal nustatytas budistų Susirinkimo Rajagaha vietovėje taisykles. Vienuoliams prireikdavo beveik 25 metų, kad pažodžiui įsiminti visą mokymo esmę. Raštiškai fiksuoti kanoninius tekstus imta tik apie I a. pr. Kr. Pirmiausiai jie buvo užrašomi sanskrito, jo dialektų kalbomis ant palmės lapų , vėliau imti versti ir į kiniečių, tibetiečių kalbas. Pats išsamiausias iš visų mus pasiekusių, užrašytas pali kalba Šri Lankoje ir vadinamas Pali kanonu arba Tipitaka (pali kalba -“trys...
Pasiekiant išsilaisvinimą atrandame, kad kūnas, mintys ir jausmai nuolatos keičiasi, todėl "ego" ar "aš" nėra kur būti. Nustojame jaustis taikiniu ir nebeišgyvename kentėjimo asmeniškai. Tampame nepažeidžiami ir laisvi, kada galvojame "kančia egzistuoja" vietoj to, kad galvotume "aš kenčiu". Prašvitimas yra antrasis ir galutinis žingsnis. Čia kiekvieną išgyvenimą persmelkia aiški proto šviesa....
Dabar prieš mus iš erdvės kondensuojasi auksinė skaidri 16-to Karmapos figūra kaip spinduliuojantis energijos ir šviesos laukas. Ant jo galvos Juoda Karūna, kurios forma gali pažadinti giliausią proto sąmoningumą. Karmapos veidas auksaspalvis, malonus. Jis mato mus, pažįsta, linki visko, kas geriausia. Rankose, sukryžiuotose ties krūtine, Karmapa laiko dordže ir varpelį, parodančius, kad išmintis ir užuojauta neatskiriamos. Jis sėdi meditacinėje pozoje ir yra apsuptas šviesos. Karmapa - visų Budų aktyvumas, jungiantis erdvę ir palaimą. Jo esencija yra čia nepaisant to, ar galime jį aiškiai...
Vaišakos mėnesį (balandį-gegužę), patekėjus mėnulio pilnačiai, per savo 35-jį gimtadienį Gautama Šakjamunis, kaip sako tradicija, “visiškai ir galutinai nubunda” ir tampa Buda. Pirmajame pamoksle, dar vadinamame “Mokymo rato įsukimu”, kurį Buda paskelbė savo buvusiems penkiems bendražygiams Mrigadavoje (“gazelių giraitėje”) netoli Benareso, jis nurodė savo doktrinos pagrindą,- keturias Tauriasias Tiesas: Pirmoji Taurioji Tiesa - tai esminis teiginys, kad egzistuoja kentėjimas (kančia): tokie dalykai, kaip gimimas, liga, mirtis, buvimas su tuo, ko nemyli, išsiskyrimas su tuo, ką myli, negavimas to, ko trokšti, netobulumas, chaosas, beprasmybė....
