Paskaitos – Karolis Šlenčekas – “Prašvitimas nėra mistika”
Seni budistiniai tekstai sako, kad žmogus, kuris klauso kito žmogaus mokymų, yra kaip gyvatė, kuri šliaužia bambuko vamzdeliu. Turime būti labai atsargūs ir labai kritiški. Kritiškasis mūsų proto aspektas mums garantuoja, kad nebūsime apgauti. Kai kuriose šalyse jeigu žmogus sako “klausyk manęs” ar “tikėk manim”, tai kiti žmonės laikosi tam tikros distancijos, kadangi galvoja, kad gali būti apgauti. Žinoma, ne visi žmonės taip mano. Kartą buvo tokia akimirka, kai užmiršau savo vardą. Maniau, kad tai yra neįmanoma, kad tai rodoma tik filmuose, tačiau įsitikinau, kad tai įmanoma. Kartą prieš paskaitą Gdansko universitete žiūrėjau televizorių. Atsitiktinai žiūrėjome katalikišką programą, kurioje du katalikai žurnalistai, turintys tą patį požiūrį, įdomumo vardan pykosi tarpusavy. Vienas pasakė “jeigu dievas yra visagalis ir visa užjaučiantis, tai kodėl pasaulyje egzistuoja kentėjimas? Kadangi dievas labai geras ir gali viską padaryti, kodėl jis nespragteli pirštais ir kentėjimas neišnyksta?” Oponentas turėjo atsakyti į šį klausimą. Aš tiesiog apmiriau – buvo labai įdomu, ką jis atsakys. Ir pamiršau net savo vardą, kai išgirdau atsakymą. Viso to paaiškinimas buvo įvardintas kaip paslaptis. Taigi, jei kurį nors patenkina tokie paaiškinimai, manau, jis turėtų praktikuoti dualistinę religiją. Taip pat labai nustebau, kad klausėjas buvo patenkintas atsakymu. Turėjo praeiti šiek tiek laiko iki prisiminiau savo vardą.