Kiekvienas žino, kaip galima pasiekti budos būseną medituojant,
Vienok aš žinau kelią be meditacijos.
Guru Rinpočė
Devynios angos veda į samsarą,
Bet viena į Mahamudrą.
Uždaryk devynis vartus ir atverk tuos vienus,
Neabejok, jie veda į išlaisvinimą.
Mūsų protas – kaip nuo sąmonės neatskirta atvira erdvė, jis neturi spalvos, kvapo, jis nėra daiktas. Proto rasti neįmanoma, t.y. neįmanoma į jį parodyti pirštu, todėl sakome, kad jis kaip atvira erdvė. Erdvė – tai galimybė, joje viskas gali vykti. Sakome, kad protas kaip aiški šviesa – viskas aišku, viską galime patirti. Mums reikia išbandyti, kad proto galimybės pasireiškia kaip stebėjimas, vystymas, žinojimas, kad jis nėra juoda skylė, nors proto surasti ir neįmanoma. Nėra jokios sielos, nes nėra nieko, kas egzistuotų atskirai nuo visumos. Prašvitimas visą laiką mumyse. Ta proto būsena niekada negimė ir niekada nemirs, taigi mes esame nemirtingi. Bet dėl nežinojimo protas projektuoja įvairius sapnus, pavyzdžiui, dabar sapnuojame, kad esame žmonėmis. Bet tai tik sapnas. Jeigu mes atpažįstame, kad tai sapnas, tada prisirišimas prie kūno ir prie mąstymo, kad esame žmonėmis, dingsta. Tada save ir kitus patiriame ne kaip žmones, bet kaip spinduliuojančią aiškią šviesą. Nesakau, kad tai šviečiančios lempos šviesa, bet kad ta šviesa yra kaip erdvė, vibruojanti, švytinti, kad tai yra proto sąmoningumas. Budizmas sako, kad tai ir yra džiaugsmo būsena, kurią reikia atpažinti.
Angkor – IX – XV a. Khmerų imperijos (dab. Kambodža), Indokinijos pusiasalyje, sostinė, išsidėsčiusi šalies šiaurės-vakaruose. Joje senovės valdovai pastatė vieną didžiausių pasaulyje šventyklų kompleksą, kurio žymiausios dalies, Angkor Wat, skirtos Višnu dievybei ir statytos apie 30 metų, su penkiais įspūdingais bokštais atvaizdas, galiausiai tapo pačios Kambodžos simboliu. 802 m. po Kr. khmerų valdovas Jayavarman II suvienijo atskiras gentis ir įkūrė Khmerų imperiją. Kitas valdovas, Yasovarman I, perkėlė sostinę į Angkoro regioną, kuris beveik 500 metų buvo viso regiono kultūriniu ir politiniu centru. Khmerų kultūra suvienijo savyje dvi galingas to meto religijas: induizmą ir budizmą. Galiausiai, to pasekoje, Khmerų imperijoje įsivyravo labai sudėtingas karingojo “dievo-valdovo”, deva-radja, kultas. Čia susipynė ne tik budizmas, induizmas, bet ir višnuizmas, tantrinių dievybių išpažinimas.
Hinayana – (sanskr.”Mažasis kelias, Mažoji Važiuoklė”). Taip buvo vadinamos tradicinės pietų Azijos budistinės mokyklos, paplitusios Tailande, Šri Lankoje, Mjanmoje, Kambodžoje, Laose išlaikiusios senojo budizmo dvasią. Theravda skrupulingo tikslumo dėka, šiandien galime tvirtinti, kad dabartinė Theravados vienuolių bendrija, Sangha, yra tiksli Budos laikų bendruomenės kopija, besilaikanti lygiai tų pačių taisyklių ir pareigų, užrašytų Tipitakoje.
Užuojauta ir tuštuma- neatsiejamos.
Natūralaus proto srovė nenutrūkstanti- pirmapradė esybė švari.
Matyk ją kaip erdvę su erdve persipynusias;
Sąmonė, ieškanti atramos, pati save įkalina.
Jei taip praktikuoji, pamatysi, prote niekas nėra “švarus” lyginant su kuo kitu.
Reiškinių pasaulis yra proto prigimtis, kai suprasi,
Nebereikės tau meditacijos, kaip priešnuodžio.
Tikroji proto prigimtis- už minčių.
Tad ilsėkis būsenoje toj, laisvas nuo koncepcijų.
Jei gebėsi suprasti tai- išlaisvintas.
Kaip mažas vaikas, laukinis, nežabotas,
Mėsą valgyk ir pašėlęs būk.
Būk lyg liūtas bebaimis,
Leisk laisvai pasitraukti proto drambliui.
Prieš 28 metus dirbau mokytoju tibetiečių pabėgėlių stovykloje Sikime, šiaurės Indijoje. Tai vyko po Kinijos vyriausybės vykdomos “kultūrinės revoliucijos”. Sikime aš sutikau lamas. Po kelių mėnesių pastebėjau, kad budizmas man yra įdomus – jis pasiūlo tam tikrų metodų kaip tapti laimingu ir mažiau kreipti dėmesį į problemas. Pagalvojau, kad tai yra įdomu. Iš Kinijos pabėgo dauguma tibetiečių, nes pastaruosius ten kankino. Tą liudijo į kūną užgesintų cigarečių žymės. Kai mes jų paklausėme, ką jie galvoja apie kinus, jie atsiekė, kad kinai neturi užuojautos. Tibetiečiai nekalbėjo apie pastaruosius labai blogai ir mums, kaip danams, tai buvo labai įdomu. Tibetiečiai nepradėjo pasakoti baisių dalykų apie savo engėjus. Sikime mūsų sutiktas mokytojas buvo vienas pagrindinių Tibeto budizmo mokytojų. Jis dar vadinamas jogų karaliumi – Karmapa. Aš sutikau 16-ąjį Karmapą. Tai buvo didelis besijuokiantis žmogus, kuris labai gerai meditavo. Karmapa visą laiką krėtė pokštus ir juokavo.
Lumbini (pietų Nepalas) – Budos gimimo vieta. Lumbini yra Nepalo teritorijos pietuose, apie 190 km į vakarus nuo Nepalo sostinės Katmandu. Budos laikais Lumbini priklausė Shakyas (Šakjų) genčių klanams. Čia buvo pastatyti ir Budos tėvo Suddhodana rūmai, kur gimė mažasis princas Sidarta. Šios vietovės grožis plačiai aprašomas senojoje literatūroje pali bei sanskrito kalba. Visas Budos gyvenimas prabėgo viduriniajame Čango baseine, dabartinės Uttar Pradesh valstijos Indijoje centre.
http://www.budizmas.ten.lt/- tikrai nebloga lietuviška svetainė apie budizmą.
http://www.budizmas.lt/ -Deimantinio Kelio budizmo Karma Kagyu linijos centras Lietuvoje, vedamas 17-ojo Karmapos Thaje Dordže autoriteto ir vadovaujamas Lamos Ole Nydahlo, vienas iš 300 Karma Kagyu linijos budistinių centrų visame pasaulyje.
http://www.lamaole.lt/ -Lamos Ole Nydahlo oficialus tinklapis lietuvių kalba.
Budizmas ”Vartiklio” mitologijos puslapyje – J.Ivanauskaitė: Tarp dviejų pasaulių, Tibeto “Mirusiųjų knyga” ir dar daug kitų įdomių straipsnių.
http://www.zen.lt/ -Vilniaus Zen Centras, vienas tarptautinės KWAN UM zenbudistinės mokyklos, įkurtos Zen Meistro Seung Sahno, padalinių.
http://www.dalailama.lt/ – svetainė, pasakojanti apie Jo Šventenybę XIV Dalai Lamą. Gaila, bet šiuo metu ji neveikia.
http://www.dorjeling.ten.lt/ – Budizmo atspindžiai.
Pernai per 60-ąjį savo gimtadienį lama Ole ir jo mokiniai šokinėjo su parašiutais. LŽ budizmo mokytojas sakė: “Ekstremaliomis situacijomis galima daug sužinoti apie savo protą”. Vilniuje viešėjo vienas žymiausių budizmo mokytojų – europietis lama Ole Nydahlas. Kasmet du kartus pasaulį apkeliaujantis lama Ole Lietuvoje lankėsi jau šeštą kartą. “Sveikatai ir grožiui” budizmo mokytojas teigė, kad vaikystėje sapne matė savo gyvenimo kelią. Lama Ole ne tik medituoja ir skaito paskaitas – kartu su mokiniais dideliu greičiu jis važinėjasi motociklu, leidžiasi parašiutu. Prieš atvykdamas į Lietuvą lama Ole keliavo per Rusiją, šioje šalyje kūrė budizmo centrus. Į Vilnių atvyko iš Rygos, kitą dieną išvažiavo į Varšuvą. “Niekur ilgai neužsibūnu. Elgiuosi taip, lyg policija iš paskos vytųsi”, per susitikimą Kultūros rūmuose akį mirktelėjo lama. Kasmet pasaulį jis apkeliauja po du kartus – beveik kasdien apsilanko vis kitame mieste. Savo gimtojoje šalyje Danijoje būna tik dvi savaites per metus.
Jokios pastangos ar valia nesuras laimės,
Ji ten, kur nėra įtampos ir viskas vyksta savaime.
Neįsitempk, nereikia nieko daryti ar vengti.
Kas tik momentiškai pasirodo prote, nėra nei svarbus, nei tikras.
Kam susitapatinti ir prisirišti prie jo, vertinti ir teisti?
Daug geriau leisti šiam žaidimui lėkti sava vaga, augti ir vėl atslūgti kaip bangai –
nieko nekeičiant – pastebėti, kaip viskas stebuklingai išnyksta ir vėl pasirodo. Ir vėl ir vėl.
Tik mūsų laimės troškimas neleidžia mums laimės rasti.
Tai lyg gaudyti vaivorykštę ar šuniui stengtis sugauti savo uodegą.