| | | |

Mokykla be narkotikų: Situacija Lietuvoje

Šalies ekonomikos, socialinės sferos ir žmonių gyvenimo permainos keičia visuomenės požiūrį į kai kuriuos reiškinius, taip pat požiūrį į narkotinių medžiagų vartojimą. Alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimas plinta, taip pat ir tarpe moksleivių, nes jaunimas yra labiausiai pažeidžiama visuomenės dalis. Didėja narkotikų prieinamumas ir tiekimas, neteisėta jų pasiūla, atsiranda narkotikų poreikis. Dėl savo amžiaus ypatumų – nebijojimo rizikuoti ir smalsumo, jaunimas pradeda bandyti, o vėliau ir vartoti narkotikus ar net jais prekiauti. Lietuvoje atlikti 15-16 metų amžiaus moksleivių tyrimai (ESPAD99) rodo, kad šalyje plinta tiek rūkymas, tiek alkoholinių gėrimų vartojimas ir svarbiausia – nelegalių narkotikų vartojimas.

| | |

Narkotinių medžiagų vartojimo poveikis

Visos narkotinės medžiagos keičia ar įtakoja svarbias psichines funkcijas, pavyzdžiui, susijaudinimą, jautrumą skausmui, reakcijų stiprumą, atminties trumpalaikiškumą ir suvokimą. Intoksikacija sukeliama, jei smegenis pasiekia pakankamai didelė narkotinės medžiagos koncentracija. Poveikį lemia narkotinės medžiagos sudėtis, suvartota dozė, vartojimo būdas, narkomano asmenybė, nusiteikimas, vartojimo aplinka ir kiti veiksniai. Pagal pagrindinį intoksikacijos poveikį, narkotinės medžiagos skirstomos į stimuliuojančias, slopinančias bei haliucinogenines. Pagirios prasideda, kai po intoksikacijos smegenų funkcijos normalizuojasi. Gali atsirasti nuovargis, koncentracijos sutrikimų, agresija, pykinti ir taip toliau.

| | | |

Kokainas: Kokaino intoksikacijos poveikis

Psichinis kokaino intoksikacijos poveikis:
· padeda pasijusti stipriam;
· sumažina nuovargį;
· gerina iškalbą, asmuo tampa judrus;
· sustiprina pasitikėjimą savimi;
· sutrikdo minčių eigą, būdingos karštligiškos, maniakiškos mintys, prarandama “sveika nuovoka”; pavartojus didesnes dozes būdingas beatodairiškas elgesys;
· sutrikdo minčių eigą, būdingos karštligiškos, maniakiškos mintys, prarandama “sveika nuovoka”; pavartojus didesnes dozes būdingas beatodairiškas elgesys;
· intensyvios intoksikacijos stadijoje arba ilgai vartojus – vystosi aiškūs orientacijos sutrikimai su paranoja ir agresija;
· vartojimo pradžioje padidėja lytinis potraukis, vėliau – mažėja ir vyrams vystosi impotencija, moterims – abejingumas lytiniams santykiams.

Opijatai: Istorija
| | | |

Opijatai: Istorija

Daržo aguona, kaip kultūra, kultivuojama jau tūkstantį metų. Per šį laiką ji buvo vartojama ir kaip intoksikacinė medžiaga, ir kaip vaistas. XIX a. Anglija ir Prancūzija kontroliavo prekybą opijumi Kinijoje, kurią ypač negailestingai eksploatavo anglai. Dėl laisvos prekybos opijaus rūkymas labai paplito tarp kinų.
Europoje jau XIX a. buvo populiaru mažose grupėse rūkyti opijų. Stipresnių opijatų, pavyzdžiui, grynojo morfijaus, o vėliau heroino sukūrimas, taip pat švirkštų ir adatų atsiradimas XIX a. pabaigoje XX a. pradžioje, padidino piktnaudžiavimą opijatais Vakaruose. Septintojo dešimtmečio viduryje heroino vartojimas tapo didele socialine ir medicinos problema daugumoje Vakarų Europos valstybių.

| | | |

Mokykla be narkotikų: Psichiką slopinančios medžiagos

Morfijus. Išvaizda: balti ar gelsvi skaidrūs milteliai, tradiciškai gaminant milteliai užsiteršia, todėl paruduoja ir tampa panašūs į cinamoną. Parduodamas kapsulėmis, tabletėmis, sirupo pavidale.
Vartojimas: leidžiamas injekcijomis. Tai viena iš svarbiausių nuskausminančių medžiagų, naudojamų medicinoje. Alkoholis. Išvaizda: skaidrus, lakus, bespalvis, turintis specifinį kvapą bei skonį, lengvai užsidegantis skystis. Vartojimas: geriamas.

| | | |

Mokykla be narkotikų: Apie projektą

Su šia knyga mokytojui “Mokykla be narkotikų” dirbo 20 – ties Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų mokytojai iš: Druskininkų Atgimimo, Varėnos Matuizų, Raseinių Šaltinio, Raseinių rajono Viduklės S. Stanevičiaus, Utenos Vyturių ir Dauniškių, Kauno M. Šalčiaus ir Vyturių, Klaipėdos Saulėtekio ir Smeltės, Šiaulių Saulėtekio, Panevėžio Žemynos, Vilniaus Fabijoniškių, Mindaugo ir J. Basanavičiaus, Vilniaus rajono Maišiagalos LDK Algirdo vidurinių mokyklų, Šiaulių Didždvario, Panevėžio J. Balčikonio, Radviliškio Lizdeikos gimnazijų, Radviliškio rajono Pakalniškių pagrindinės mokyklos. Mokytojų pateikti komentarai ir praktiniai pasiūlymai labai padėjo autoriams tobulinant šią knygą.

| | |

Narkotinių medžiagų vartojimo būdai

Narkotinė medžiaga turi poveikį psichikai, kai nemaža jos dozė patenka į galvos smegenis. Narkotinės medžiagos paprastai vartojamos keturiais būdais: rūkant arba įkvepiant,
švirkščiant, paprastai į veną (intraveninis vartojimas), kartais į raumenis arba po oda, ryjant, kai kurias atvejais kramtant ir nuryjant tik seiles, uostant, kai medžiaga patenka ant burnos ar nosies gleivinės.

| | | |

Kokainas: Vartojimo būdai ir įranga

Kramtyti kokamedžio lapus – sena Pietų Amerikos kalnuose gyvenančių indėnų tradicija. Kramtant išsiskiria pakankamai kokaino, kad jį būtų galima aptikti kraujyje. Kramtymui nereikia jokios specialios įrangos. Kokamedžių lapų kramtymas yra legalus šalyse, kur auginami kokamedžio krūmai ir yra gili lapų kramtymo tradicija. Kalnuotose Pietų Amerikos teritorijose atstumas tradiciškai skaičiuojamas kokamedžio lapų dozėmis, reikalingomis jį nueiti. Toks atstumo vienetas yra vadinamas kokada, ir kalnuotoje teritorijoje tęsiasi apie du, o lygioje – apie 3 km. Kokada taip pat gali reikšti laiko vienetą – maždaug 40 minučių intoksikacijos. Be to galima plikyti kokamedžio lapų arbatą.

“Priklausomybė nuo nikotino būna stipresnė ir už heroiną”
| | | |

“Priklausomybė nuo nikotino būna stipresnė ir už heroiną”

Priklausomybė nuo nikotino vertinama kaip labai pavojinga, netgi stipresnė už heroiną. Ko gero, taip yra dėl to, kad rūkymui neturi įtakos socialinė aplinka. Madingas ir plinta požiūris į rūkymą kaip į ritualą, kuris toleruojamas bet kokioje aplinkoje, tinka visoms socialinėms klasėms, nes pašalina susikaustymą ir nerimą bendraujant. Brangūs cigarai ar garsios firmos pypkė yra vos ne prestižo reikalas. Dažniausiai nėra vidinio konflikto, kuris trukdytų ar skatintų mesti rūkius. Kitaip nei narkomanas, rūkalius dažnai nejaučia baimės suvokdamas, kad yra priklausomas nuo cigaretės.

| | | |

Mokykla be narkotikų: Psichiką stimuliuojančios medžiagos

Nikotinas. Išvaizda: bespalvis, aštraus kvapo, tirpstantis vandenyje, riebaluose skystis. Ore ruduoja. Labai nuodingas. Jo tabake yra 0,7-4,8 proc. Mirtina dozė – 50-160 mg. Grynas nevartojamas. Išskiriamas iš tabako ir įeina į tabako gaminių sudėtį. Vartojimas: rūkomas, čiulpiamas, kramtomas, uostomas, patenka į organizmą per kvėpavimo takų, burnos gleivinę, odą. Krekas. Išvaizda: pilkšvai baltų ar gelsvų vaškingų trupinėlių, dribsnių formos, akytu paviršiumi, taip aliejaus ar riebalų konsistencijos. Vartojimas: rūkomas naudojant pypkes arba gaminamos cigaretės.